Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Dėl menko susisiekimo su Atlanto vandenynu Baltijos jūra yra gana uždara, vandenys atsinaujina kas 25-30 metų, todėl visa jūroje atsidurianti tarša joje pasilieka ilgam, keldama pavojų tiek žuvų populiacijoms, tiek deguonies, kuriuo kvėpuojame, gamybai, tiek saugiam poilsiui gaivinantis bangose.

Baltijos jūra turi vieną didžiausių pasaulyje ,,negyvų zonų,!". Tai - dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvūnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų, pačių gerovė. Šios didelės, tuščios teritorijos susidaro dėl pagrindinės Baltijos jūros problemos: eutrofikacijos, arba kitaip - fosforo ir azoto pertekliaus vandenyje, dėl kurio sparčiai dauginasi dumbliai ir vanduo ima ,,žydėti".

Baltijos jūroje gyvena keli tūkstančiai žinomų organizmų rūšių, tačiau, palyginus su kitomis jūrų ir gėlųjų vandenų ekosistemomis, jos bioįvairovė vis dar nepakankamai didelė. Taip yra dėl unikalaus gėlo ir sūraus vandens mišinio, jauno jūros geologinio amžiaus ir ją supančių sausumos masyvų. Jaunose jūrose nuolat keičiantis tokiems veiksniams kaip druskingumas, deguonis ir temperatūra, dešimtmečius vyksta audringi pokyčiai.

Terminas „biologinė įvairovė“ reiškia skirtingų organizmų ir buveinių skaičių ekosistemoje. Aukštas biologinės įvairovės lygis padidina ekosistemos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, kaip pavyzdžiui, visuotinio atšilimo. Baltijos jūros prigimtis lemia tai, kad trūksta visų trijų rūšių įvairovės.

Nors Baltijos jūros ekosistemos pagrindą sudaro planktonas, joje namus randa ir keletas ypatingų, išskirtinių rūšių, kurias visi pažįstame ir kuriomis žavimės. Tačiau jei pažvelgtume giliau, pamatytume, kad Baltijos jūros ekosistemą kuria įvairios skirtingos grupės. Matome, kad pagrindiniai plėšrūnai yra jūros žinduoliai, jūros paukščiai ir kai kurios žuvų rūšys. Buveinių augmeniją sudaro jūros dumbliai ir žolės, kurios maitina fitoplanktoną zoobentosą - krabus, kirmėles ir kitus bestuburius.

„Pirminiai tiekėjai“, tokie kaip fitoplanktonas, sudaro daugelio jūrų mitybos tinklo pagrindą, ne išimtis ir Baltijos jūra.

Kaip ir rūšių biologinės įvairovės atveju, turėdama daug buveinių tipų, ekosistema tampa atsparesnė pokyčiams ir gali priimti dar daugiau rūšių. Deja, Baltijos jūros buveinių būklė yra labai bloga. 2009 m. visose Baltijos šalyse buveinės buvo įvertintos kaip „netinkamos“ (angl. unfavourable), „smarkiai nykstančios“ (angl. heavily endangered) ir „nykstančios“ (angl. endangered) kategorijomis.

Pagrindiniai Baltijos jūros taršos šaltiniai

Didžioji šiandienos Baltijos jūros problema - maistinių medžiagų arba azoto ir fosforo perteklius. Šio proceso metu, dėl itin padidėjusio dumblių kiekio vanduo praranda savo skaidrumą, o gilesniuose jo sluoksniuose ima trūkti deguonies. Ilgainiui jūroje vystosi negyvosios zonos - dideli, deguonies stokojantys plotai, kuriuose nelieka gyvybės: nei gyvūnų, nei augalų. Minėtosios trąšos, kurių perteklius iš netvaraus žemės ūkio per dirvožemį lengvai pasiekia upes bei jūrą - viena pagrindinių eutrofikacijos priežasčių.

Fosfatai - dažna buitinių ploviklių, skalbiklių ir valiklių sudedamoji dalis. Su į kriauklę ar unitazą nutekančiu vandeniu miestuose šios medžiagos vamzdynais keliauja į nuotekų valymo sistemas. Net jei namų ūkių nuotekos atkeliauja į nuotekų valymo sistemas, šios ne visada pajėgios efektyviai išvalyti visą jas pasiekiančią taršą.

Fosforo ir azoto perteklius - ne vienintelė Baltijos jūrą upėmis iš miestų ir miestelių pasiekianti tarša. Tyrimai rodo, kad Baltijos jūra yra itin užteršta mikroplastiku - plika akimi beveik neįžiūrimomis, mažesnėmis nei 5 milimetrų dydžio plastiko dalelėmis. Dalis jų susidaro yrant vandenyje atsidūrusioms plastiko šiukšlėms. Vienas pagrindinių mikroplastiko šaltinių - tekstilėje naudojamas sintetinis pluoštas.

Skalbiant sintetinio pluošto drabužius, nuo jų atsiskiria smulkios mikroplaušų dalelės, kurios tampa skalbyklių nuotekų dalimi. Dėl savo mažo dydžio, pasiekusios nuotekų valymo sistemas, šios dalelės nėra pilnai pašalinamos iš vandens ir taip galiausiai atsiduria Baltijos jūroje. Prarytos jūros gyvūnų, mikroskopinės plastiko dalelės keliauja mitybos grandine, savo kelyje paveikdamos nuo mažiausių zooplanktono organizmų iki didelių ruonių - neaplenkdamos ir žmogaus.

Mikroplastikas iš skalbimo mašinos keliauja į jūrą, o vėliau - į mitybos grandinę. Nuo megztinio atitrūkęs sintetinis siūlas per nuotekų vamzdžius pasileido į Nemuną, o tada - į Baltijos jūrą. Netrukus, prarytas žuvies, jis pradėjo naują savo nesibaigiančio gyvenimo kelionę - šį kartą mitybos grandine.

Skaičiuojama, kad skalbdamas sintetinius drabužius, kiekvienas žmogus į jūrą paleidžia 25 gramus mikroplastiko per metus. Dažniau rinktis natūralaus pluošto drabužius, o sintetinius skalbti kuo žemesnėje temperatūroje.

Gamta ir žmogus - priklauso vienas nuo kito. Tai, kas atsiduria joje - galiausiai grįžta pas mus per maistą ar vandenį ar mirštančią jūrą. Sprendimas, kokiose bangose plaukiosime priklauso nuo kiekvienos dienos pasirinkimo gyventi švariau ir ekologiškiau. Ar žinojai, kad net iš tolimiausio Lietuvos kampelio cheminiai junginiai galiausiai pasiekia Baltijos jūrą?

Į kelionę vamzdynais išlėkė ir aršūs chemikalai bei mikroplastiko žirneliai. Jie leidosi nešami vandens srovės, kol galiausiai praskrieję upių greitkeliu ir įsiliejo į Baltijos jūros teršalų kokteilį. Jūra prasideda mūsų vonioje. Ne tik jūra, bet ir ilgalaikė žmogaus sveikata. Parabenai ir mikroplastikas teršia organizmą ir mylimas Baltijos bangas.

Ką gali padaryti? Vengti kosmetikos, kurios sudėtyje randi šiuos žodžius: 𝘱𝘰𝘭𝘺𝘦𝘵𝘩𝘺𝘭𝘦𝘯𝘦 (𝘗𝘌), 𝘱𝘰𝘭𝘺𝘦𝘵𝘩𝘺𝘭𝘦𝘯𝘦 𝘵𝘦𝘳𝘦𝘱𝘩𝘵𝘩𝘢𝘭𝘢𝘵𝘦 (𝘗𝘌𝘛), 𝘱𝘰𝘭𝘺𝘱𝘳𝘰𝘱𝘺𝘭𝘦𝘯𝘦 (𝘗𝘗), 𝘯𝘺𝘭𝘰𝘯 (𝘗𝘈), 𝘢𝘳 𝘗𝘰𝘭𝘺𝘮𝘦𝘵𝘩𝘺𝘭 𝘮𝘦𝘵𝘩𝘢𝘤𝘳𝘺𝘭𝘢𝘵𝘦 (𝘗𝘔𝘔𝘈), 𝘮𝘦𝘵𝘩𝘺𝘭𝘱𝘢𝘳𝘢𝘣𝘦𝘯, 𝘱𝘳𝘰𝘱𝘺𝘭𝘱𝘢𝘳𝘢𝘣𝘦𝘯, …-𝘱𝘢𝘳𝘢𝘣𝘦𝘯.

Po šiais pavadinimais slypi organizmui ir jūrai kenkiantys parabenai ir mikroplastikas. Kuo naturalesnė vonios priemonių sudėtis, tuo labiau džiaugiasi ir jūra, ir kūnas.

Ekosistemos disbalansas

Jei medijose sekate ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją” naujienas, jau žinote, kad ekspedicijos partnerė HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, arba Helsinkio komisija) vykdo Baltijos jūros mokslinius tyrimus. Deja, beveik visose jūros ekosistemos rūšių grupėse jie rodo disbalansą. Dėl grėsmingo veiksnių, tokių kaip eutrofikacija, plastiko tarša ir pavojingų medžiagų, derinio, mokslininkai pastebėjo atsiradusius šešis pagrindinius pokyčius:

• Dažnėjantis dumblių žydėjimas
• Sunkūs laikai buveinių kūrėjams
• Plėšrūnų kaita lemia žlungančią žuvininkystę
• Prasta jūrinių paukščių situacija
• Jūrų žinduoliai: nykstantys ir tie, kuriems gresia išnykimas
• Ateivių įsiveržimai

Įsivaizduokite, kad jūra iš mėlynos tampa žalia, nes joje rekordiniu greičiu dauginasi kenksmingi dumbliai - cianobakterijos. Taip atsitinka dėl didesnio maistinių medžiagų kiekio, patekusio į jūrą ir vadinamo eutrofikacija. Dėl gamtai žalingos žemės ūkio praktikos, nepakankamo nuotekų valymo ir klimato kaitos, pastaraisiais metais Baltijos jūroje pastebima vis daugiau kenksmingų dumblių (HABs) žydėjimo atvejų.

Kenčia pakrančių pievas formuojančios rūšys, pavyzdžiui, jūrinis andras, ypač pietinėje Baltijos jūros dalyje, kur užterštumas ir eutrofikacija intensyviausi. Pakrančių pievoms, skambiai vadinamoms „Baltijos jūros koraliniais rifais“, „didelę grėsmę kelia žemės ūkis ir aplinkos pokyčiai“.

Didelių plėšriųjų žuvų trūkumas kartu su eutrofikacija išbalansavo Baltijos jūros žuvų bendriją. Nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios pastebėta, kad didelės dugninės žuvys (pvz., menkės) užleidžia vietą mažesnėms pelaginėms rūšims (pvz., silkėms, šprotams), todėl 2016-2021 m.laikotarpiu tik 4 iš 15 verslinių žuvų išteklių būklė buvo įvertinta kaip „gera“.

Bendra jūrinių paukščių būklė Baltijos jūroje yra bloga. Per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo balnotųjų kirų ir ančių nuodėgulių gausa. Viena iš didžiausių grėsmių jūriniams paukščiams yra žvejybos priegauda, taip pat dėl klimato kaitos nykstančios buveinės bei pagrindinių jų maisto šaltinių peržvejojimas.

Jūrų žinduoliai, kaip plėšrūnai, yra mitybos grandinės viršūnėje ir reguliuoja grobio rūšių pasiskirstymą bei klestėjimą. Labai judrūs ir dažnai migruojantys jūrų žinduoliai taip pat reguliuoja maistinių medžiagų pernašą Baltijos jūroje.

Nors šiuo metu šis mažylis nėra kenksmingas, nuo XIX a. pradžios į Baltijos jūrą pateko apie 120 nevietinių svetimų rūšių. Laivyba, užteršti žvejybos laivai ir įrankiai yra pagrindiniai invazinių rūšių atsiradimo kaltininkai. Nepaisant to, kad daugiausia įtakos turi pakrančių teritorijos, kelios rūšys patenka ir į atvirą vandenyną. Krovininiams laivams plaukiant iš pakrantės į pakrantę, į jūrą išleidžiamas balastinis vanduo, kurio vėliau vėl pripildoma, kad būtų palaikomas plūdrumas. Tokiu būdu į vandenį patekę organizmai išleidžiami į aplinką, ir vėl surenkami nauji organizmai.

Ką galime padaryti?

• Viskas prasideda mūsų virtuvėje. Kadangi žemės ūkio pramonė yra vienas iš veiksnių, lemiančių HAB atsiradimą, mes galime daryti įtaką pasirinkdami tam tikrus produktus.
• Mažinti išmetamų teršalų kiekį. Tai labai plati tema, todėl pradėkime nuo pokyčių savo namuose ir tęskime juos už namų ribų.
• Siekti žinių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, susipažinkite su Žuvies gidu, kad galėtumėte rinktis, kas patenka į jūsų lėkštę.
• Sumažinkite maisto atliekų kiekį. Tai, kaip gaminate maistą ir ką išmetate, įskaitant žuvį, lemia didesnį ar mažesnį žvejybos pramonės poreikį.
• Balsuoti savo pinigine. Finansiškai palaikydami ekspediciją „Išsaugokime Baltiją“ tiesiogiai prisidedate prie edukacinių seminarų apie tvarią žvejybą organizavimo.
• Valgyti mažiau žuvies arba pabandyti pereiti prie vegetariškos mitybos. Taip tiesiogiai sumažinsite jūrinių paukščių priegaudą ir bendrą žuvies paklausą.
• Jūra prasideda mūsų namuose. Būdami sąmoningi ir žinodami, kas patenka į mūsų kriauklę, galime sumažinti pavojingų medžiagų patekimą į Baltijos jūrą.
• Jei turite valtį, valykite ją! Invazinės rūšys plinta per nešvarius valčių korpusus ir dažnai lieka nepastebėtos, todėl retkarčiais būtinai patikrinkite.
• Neišleiskite akvariume laikomų gyvūnų į jūrą. Jie gali neišgyventi, o jei išgyvens, gali išstumti vietines rūšis ir tapti invazinėmis.
• Po kiekvieno naudojimo nušveiskite žvejybos įrangą. Iš tiesų galime gana lengvai užkirsti kelią invazinių rūšių plitimui, jei tik šiek tiek įdėsime pastangų.

HELCOM ir kitos svarbios institucijos Baltijos jūros regione sprendžia tokias plataus masto problemas, kaip biologinės įvairovės nykimas ir aplinkos tarša. Priimkime žiniomis pagrįstus sprendimus. Pavyzdžiui, kokią žuvį pirkti. Lietuvos gamtos fondo parengtas Žuvies gidas yra specialiai šiam tikslui sukurtas šaltinis. Jame galime sužinoti daugybę įdomių faktų apie tai, kurių žuvų populiacija mažėja arba didėja.

Ieškokime prekių ženklų, kurie teikia pirmenybę priegaudos mažinimui ir praktikuoja tvarią žvejybą.

Kai pagaliau atvyksime ilgai lauktų atostogų prie jūros ir nueisime į paplūdimį, išeidami išsineškime viską, ką atsinešėme. Jei vaikščiodami paplūdimyje, rasime kriauklių, moliuskų geldelių ar jūros gyvių, palikime juos ten, kur radome. Juk tai kažkieno namai!

Visuomenininkas, ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ vadovas Giedrius Bučas dalinasi tik neseniai supratęs, jog ir gyvendamas toli nuo jūros, gali daryti jai įtaką. Siekdami atkreipti dėmesį į Baltijos jūros būklę bei paskatinti visuomenę veikti, ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komanda kviečia susipažinti su vienomis pagrindinių jūrą slegiančių problemų bei jų sprendimų būdais. Tą padaryti 2024-aisiais metais vykstančios ekspedicijos vadovas siūlo jau dabar sekant šią tarptautinę iniciatyvą socialiniuose tinkluose Save the Baltic Sea.

Nesvarbu, gyvename pajūryje ar šimtus kilometrų nuo jo - kiekvienas mūsų naudojamės jūros teikiamomis dovanomis galbūt apie tai nė nesusimąstydamas. Lygiai taip pat, savo kasdieniais veiksmais galime pasirinkti, ar prisidėsime prie mūsų jūrą slegiančių problemų, ar prie jų sprendimo.

Parengta pagal jūrų biologės ir ekspedicijos savanorės Eloise M. K. Holmes straipsnį anglų kalba.

Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą.

Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose: Baltijos jūra teršiama dėl net 9 ją supančių valstybių gyventojų verslo ir žemės ūkio veiklos.

---