Baltagūžis kopūstas - populiari daržovė, dažnai naudojama įvairiuose patiekaluose. Šiame straipsnyje aptarsime baltagūžio kopūsto maistinę vertę, naudą sveikatai ir kaloringumą.
Baltagūžio Kopūsto Maistinė Vertė
Mažiausiai vertingas, bet vis tiek naudingas - baltagūžis kopūstas. Beje, kopūstų sultys turi vaistinių savybių. Kalbant apie sudėtį, daržovių daržove galima pavadinti špinatus.
Svarbiausias principas - rinktis kuo įvairesnius produktus. Gal pasirodys banalu, bet ta įvairovė apibrėžta penkių maisto produktų grupių. 1992 m. pirmą kartą mokslininkai susistemino ir išskyrė šias grupes, atsižvelgę į žmogaus kūnui reikalingas maistines medžiagas, be kurių jis negali gyventi. Kiekvienais metais šis sąrašas papildomas.
Baltagūžis Kopūstas ir Lieknėjimas
Antra, ši daržovė - puiki priemonė siekiant sulieknėti. „Kopūstas beveik neturi kalorijų, gerai užpildo skrandį, turi naudingų medžiagų ir suteikia sotumo jausmą“, - akcentuoja A. Tačiau gydytojas įspėja nevalgyti kopūsto koto, nes ten yra daug kenksmingų medžiagų. „Augdamas kopūsto kotas į save sutraukia nitratus“, - aiškina A.
Baltagūžis Kopūstas ir Apsauga nuo Vėžio
Visų pirma, baltagūžiai kopūstai - apsauga nuo vėžio. Pasak gydytojo, tyrimai rodo, kad, bent kartą per savaitę valgant kopūstų, dvigubai mažėja tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu. Taip pat ši daržovė didina atsparumą skrandžio ir krūties vėžiui.
Sveikos Mitybos Principai
Sveika mityba labai susijusi su gyvenimo būdu, t. y. Tačiau būna ir taip, kad žmogus, pasiskaitęs kokį nors leidinį, ima manyti, jog maitinasi nesveikai, nes jo įpročiai neatitinka įvairiausių skelbiamų teorijų.
Kiekvienai produktų grupei priskiriami mažiau ir daugiau vertingi maisto produktai. Tarkim, aukščiausios rūšies kvietinių miltų batono maistinė vertė nedidelė, tačiau jis priklauso tai pačiai produktų grupei kaip ir duona iš rupiai sumaltų miltų. Ši produktų grupė (duona, grūdai, bulvės) turėtų sudaryti pagrindinę dienos raciono dalį.
Lietuvoje gyvenantys žmonės daržovių ir vaisių vartoja šiek tiek mažiau, negu reikėtų, nors jų tikrai turime visus metus. Daržovių per dieną kiekvienam būtina suvalgyti ne mažiau kaip 0,5 kg. Atrodo, daug, tačiau juk lėkštelė salotų sveria apie 200 g. O vaisių kiekvienam užtektų 300-400 g (pavyzdžiui, 3-4 obuoliai).
Noriu pabrėžti, kad vaisiai ir daržovės - ne tas pats. Daržoves, beje, galime suskirstyti pagal spalvą - spalvotos ir žalios. Ir vienos, ir kitos naudingos, taigi vartoti reikia abiejų rūšių.
Kita grupė - daržovės spalvotais lapais. Jai priklauso jau minėtieji špinatai, gražgarstės, kiaulpienės, dilgėlių lapai. Daržovių kiekvieną dieną reikėtų valgyti įvairių.
Tokie pat svarbūs yra produktai, mūsų organizmui suteikiantys geležies, daugybę vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tai ankštinės daržovės, mėsa, žuvis, kiaušiniai - pagrindiniai baltymų šaltiniai. Žuvies reikėtų suvartoti iki 400 g per savaitę. Panašiai kaip ir mėsos - jos per dieną užtenka nuo 80 iki 100 g. Jei valgoma rečiau, porcija gali būti didesnė.
Į produktų piramidę įtraukta nauja grupė - sėklos, riešutai ir augalinės kilmės riebalai (aliejus). Reikėtų neužmiršti, ką valgė mūsų proseneliai - juk turime linų sėmenis, saulėgrąžas, lazdynų riešutus, aliejų. Tinka mums ir alyvuogių. Tik aliejaus nereikia kaitinti, nes tada skyla į įvairias organizmui žalingas medžiagas, todėl aliejuje virkite tik retkarčiais.
Valgymo Režimas
Kalbant apie sveiką mitybą, neužtenka minėti tik produktus. Labai svarbu ir valgymo režimas.
Anksčiau nieko nestebindavo pusryčiams patiekiama sriuba. Be to, vakarais lietuviai nevalgydavo gausiai - labiau pasistiprindavo vidury dienos. Dabar rekomenduojama valgyti bent jau keturis kartus per dieną.
Jei dieną kartą nepavalgėme, neturėtume už tai atsigriebti vėliau. Praleidome, ir viskas. Jei nuolat valgysime tik vakare, kūnas pradės badauti negaudamas pakankamai įvairaus maisto, todėl labai svarbu, kad pabudę papusryčiautume per pirmas tris valandas ir toliau susiplanuotume valgyti kas keturias penkias valandas - kaip patogiau.
Jei keliamės labai anksti, per pirmas tris valandas galime suvalgyti tik vaisių, bet paskui reikia gausesnių antrųjų pusryčių. Dirbantiems protinį darbą per pusryčius būtina gauti angliavandenių.
Iki miego likus trims valandoms geriausia nevalgyti.
Ekologiškas Maistas
Dietologo akimis, tai - puikus dalykas, nes žmonės pradeda domėtis tuo, ką valgo. Pripažinkime, kad Lietuvos gyventojai maistą dažniausiai renkasi atsižvelgdami į kainą. Tik 8 proc. domisi jo įtaka sveikatai. Jeigu ekologijos mada sugebės padidinti šį procentą, nuostabu. Maistas, turintis mažiau teršalų, savaime naudingesnis.
Maisto Priedai
Etiketes skaityti reikia, kad nusipirktume kuo natūralesnį produktą, turintį mažiau maisto priedų. Žinoma, jei kalbėtume apie sausainius, saldainius, ledus, būtų labai sudėtinga rasti be priedų… Galime pasirinkti tik geresnius, kokybiškesnius tam tikros grupės produktus.
Šiuo metu daugiausia diskutuojama apie skonio stipriklį. Bet juk jis nuo seno vartojamas sveikiausioje šiuo metu žinomoje pasaulio virtuvėje - japonų. Seniau skonio stipriklių tikslas buvo paryškinti dumblių ar ryžių skonį.
Problema - ne skonio stiprikliai, o tai, kaip jie naudojami. Skonio stipriklis, kaip jau minėjau, turi paryškinti maisto skonį, o dabar jis dažnai naudojamas nekokybiškiems produktams maskuoti. Todėl pasiskaičius etiketėje, kad produkto sudėtyje yra skonio stipriklių, reikėtų labai pagalvoti, ar verta pirkti, ypač jei tai - pusfabrikatis.