Bolivinė balanda (angl. quinoa, lot. Chenopodium quinoa) - tai augalas, panašus į Lietuvos daržuose augančias balandas, užaugantis įprastai iki 1-2 metrų aukščio. Bolivinė balanda, dar žinoma kaip quinoa arba Peru ryžiai, - augalas, nuo seno vertinamas Pietų Amerikoje. Inkų vadinama „motininiu grūdu“, kynva buvo auginama daugiau nei 5000 metų. Inkų laikais buvo garbinamas kaip šventas augalas - „javų motina“.
Bolivinė balanda (kynva, angl. quinoa) - neseniai „atrastas“ 6000 metų senumo augalas, naudojamas maistui bei kosmetikoje. Šis augalas nepriklauso javams, tačiau jų vaisiai kulinarijoje traktuojami kaip grūdai, kurie būna juodi, tamsiai rudi, raudoni, rožiniai, gelsvi, balti. Bolivinė balanda buvo pradėta auginti dar 3000 m. pr. m. e., Andų kalnuose, Pietų Amerikoje. Tuo metu bolivinė balanda, kartu su bulvėmis ir kitais maistiniais augalais, buvo vienas svarbiausių maisto šaltinių.
Bolivinė balanda yra aukštikalnių augalas, daugiausiai auginamas Peru ir Bolivijos kalnuose, apie 4000 metrų aukštyje. Neseniai pradėtas auginti ir Šiaurės Amerikos kalnuotose vietovėse. Bolivinė balanda yra traškios tekstūros ir į riešutus panašaus skonio. Bolivinės balandos sėklos yra plokščios, ovalo formos ir dažniausiai blyškiai geltonos.
Maistinė vertė
Bolivinė balanda yra geras baltymų šaltinis, turintis visas devynias nepakeičiamas aminorūgštis, todėl yra visavertis baltymų šaltinis. Kynva - puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis, todėl puikiai tinka vegetarinei mitybai. Šios sėklos - tikras baltymų, geležies bei naudingųjų skaidulų šaltinis. Dažnos vegetariškoje bei veganiškoje mityboje, bolivinės balandos sėklos Jūsų įprastus patiekalus ar žaliuosius kokteilius praturtins gausybe vertingų vitaminų bei mineralinių medžiagų. Bolivinės balandos - itin vertinamos ir pelnytai super maistu vadinamos sėklos! Jose yra baltymų, nėra gliuteno, jos lengvai virškinamos ir turi geležies bei skaidulinių medžiagų, itin reikalingų geram virškinimui bei greitai medžiagų apykaitos veiklai palaikyti.
Bolivinė balanda - puikus antioksidantų bei mineralų šaltinis.
Maistinė vertė (100 g):
- Energija: 1683kj / 401kcal
- Riebalai 7,5g, iš jų sotieji riebalai 1,5g
- Angliavandeniai 14g, iš jų cukrus 5,7g
- Skaidulos: 14 g
- Baltymai: 16,9 g
- Druska: 0,01 g
Sudėtis:
- Apie 83% angliavandenių sudaro krakmolas.
- Vitaminas B9 (folio rūgštis): ląstelių funkcijai bei audinių augimui būtinas B-grupės vitaminas.
- Geležis: būtinas bei daug įvairių funkcijų atliekantis mineralas.
- Saponinai: bolivinės balandos sėklas nuo vabzdžių bei kitų grėsmių saugantys augaliniai glikozidai.
- Fito rūgštis: anti maisto medžiaga (angl. antinutrient), galinti slopinti mineralų, tokių kaip geležis ir cinkas, įsisavinimą.
Lyginant su kitais grūdais, bolivinėje balandoje yra santykinai daug baltymų bei visų nepakeičiamų aminorūgščių. Kynvoje gausu įvairių augalinių junginių, ypač antioksidantų. Skonio atžvilgiu karčioje bolivinėje balandoje yra daugiau antioksidantų nei saldžioje. Bolivinė balanda taip pat turi nesočiųjų riebalų rūgščių (linoleno, oleino ir linolo), kurios padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Nauda sveikatai
Dideliu fruktozės kiekiu besimaitinančias žiurkes pradėjus šerti bolivine balanda, buvo sumažinti neigiami, su 2 tipo diabetu susiję fruktozės padariniai. Bolivinė balanda gali padėti sumažinti cholesterolį, cukraus lygį kraujyje bei trigliceridus. Būtent baltymai yra vienas iš svarbiausių faktorių siekiant atsikratyti svorio. Skaidulos - taipogi svarbus svorio metimo „ingredientas“. Bolivinė balanda turi daug svorio metimui naudingų savybių.
Jeigu nori gauti dar daugiau naudingų maistinių medžiagų, pabandyk pakeisti įprastai naudojamus grūdus (ryžius ar kviečius) bolivine balanda.
Atsargumo priemonės
Bolivinė balanda įprastai gerai toleruojama, tačiau savo sudėtyje turi fito rūgšties ir oksalatų.
- Fito rūgšties - esančios ir daugumoje kitų grūdų. Fito rūgštis gali sumažinti mineralų, tokių kaip geležies bei cinko, įsisavinimą.
- Oksalatų - šių medžiagų, kaip ir špinatuose bei burokėliuose, yra ir bolivinėje balandoje. Oksalatai gali „prisidėti“ prie inkstų akmenų formavimosi, tačiau įprastai tik tam jautrių žmonių tarpe.
Įspėjimas: Supakuota aplinkoje, kurioje buvo pakuojami kiti produktai. Galimi alergenai: glitimas, salierai, garstyčios, sezamas, žemės riešutai, įvairūs riešutai.
Vartojimas
Prieš gaminant balandą reikia gerai nuplauti. Jei vanduo putoja, plauti dar kartą, kol vanduo taps skaidrus. Prieš verdant perplaukite. Verdant naudoti 1 dalį kynvos su 2 dalimis vandens. Virti 15-20 min kol išbrinks ir bus sugertas vanduo. Jei neskubate, nuimkite nuo ugnies ir palaikykite su uždengtu dangčiu dar apie 5 min.
Paruošimo būdas: Naudoti santykį 1:2 - vienai stiklinei kynvos dėti apie 2 stiklines vandens. Virti 12-15 min. ant silpnos ugnies. Išvirtas kruopas galima laikyti šaldytuve iki 3 dienų (stikliniame arba metaliniame inde).
Išvirusios kynvos kruopos būna su uodegėlėmis ir maloniai traška. Galima prieš verdant pakepinti. Tinka daiginti.
Kynvą galima valgyti kaip karštą košę (su prieskoniais, arba saldžią su riešutais ir vaisiais), šaltą su pupelėmis, moliūgų sėklomis ir žalumynais kaip salotas; dėti į sriubas; daigintas barstyti ant įvairių patiekalų. Tinka tiek prie karštų, tiek prie šaltų patiekalų. Gali būti naudojama su ryžiais, salotoms, sriuboms, troškiniams gaminti. Skanu valgyti kaip karštą košę - su prieskoniais arba saldžią su pienu (kokosų, sojų ar migdolų), riešutais ar vaisiais.
Salotos su bolivine balanda: sumaišykite atvėsusias, virtas bolivinės balandos kruopas arba dribsnius su virtomis ar konservuotomis pupelėmis, moliūgų sėklomis, svogūnų laiškais ir kalendromis.