Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijoje yra sukaupta unikali įvairių sistematinių grupių gyvų mikroorganizmų kolekcija, kuri yra mikrobiologijos mokslo, praktikos ir vystymosi pagrindas, mikroorganizmų padermių ir informacijos apie juos šaltinis.

Šioje kolekcijoje atspindima mikroorganizmų biologinė įvairovė, nes joje palaikomos saprotrofinių, mikosimbiotrofinių, parazitinių, biotechnologijose naudojamų mikroskopinių grybų, mielių ir bakterijų padermės.

Kasmet kolekcija papildoma naujomis rūšimis ir padermėmis, gebančiomis funkcionuoti ant įvairių substratų, pasižyminčiomis specifinėmis taikomąją reikšmę turinčiomis savybėmis ir produkuojančiomis biologiškai aktyvias medžiagas (fermentus, baltymus, vitaminus, organines rūgštis, pigmentus ir kt.).

Kolekcijoje palaikomos LR patentuotos mikroorganizmų padermės: Trichoderma harzianum VNB-16, skaidanti mazutą (patento Nr. LT 4794B); Candida lipolytica C.6.1-5, oksiduojanti naftą ir jos produktus (patento Nr. LT4793B); Pseudomonas fluorescens IGN 57, skaidanti naftą ir naftos produktus (patento Nr. LT4792B); mikroorganizmų Candida lipolytica ir Trichoderma harzianum padermės, kurios skirtos pramoninei gamybos atliekai - monoetanolaminui (MEA) - biodegraduoti (patentas Nr. 5502B).

Nemaža kolekcijos dalis yra iš mediciniškai svarbių mikroorganizmų kategorijos ir priklauso Trichophyton, Microsporum, Candida, Geotrichum, Aspergillus ir kt. gentims.

Sukaupta didžiulė aplinkoje funkcionuojančių mikroorganizmų kolekcija įgalina pažinti ir išlaikyti vertingų mikroorganizmų genofondą, užtikrinti jų gyvybinę ir taikomąją reikšmę lemiančius savitumus.

Kolekcijoje vykdomas periodiškas saugojamų kultūrų patikrinimas, kuriami nauji, efektyvūs saugojimo ir aktyvumo palaikymo bei panaudojimo metodai.

Ilgalaikiam mikroorganizmų palaikymui naudojami kriogeniniai ir liofilizacijos metodai. Šiuo metu kuriama elektroninė duomenų bazė apie GTC BTL kolekcijoje palaikomus gyvus mikroorganizmus.

Terpės mikroorganizmams auginti

Mikroorganizmams auginti naudojamos įvairios terpės, priklausomai nuo auginamų mikroorganizmų tipo ir reikalingų savybių. Toliau pateikiami pavyzdžiai:

• Alaus misos agarizuota terpė: Mikroorganizmams auginti salyklo koncentratas skiedžiamas vandentiekio vandeniu iki 7-8° pagal Balingą ir pridedama 2-2,5 % agaro.
• Alaus misos agarizuota terpė su 1 % medienos pjuvenų: Mikroorganizmams auginti salyklo koncentratas skiedžiamas vandentiekio vandeniu iki 7-8° pagal Balingą ir pridedama 1 % smulkių pušies pjuvenų bei 2-2,5 % agaro.
• Čapeko terpė: Sacharozė - 30 g, natrio nitratas - 3 g, dikalio hidrofosfatas - 1 g, kalio chloridas - 0,5 g/ml, magnio sulfato heptahidratas - 0,5 g/ml, geležies sulfatas - pėdsakai, dist. vanduo - 1000 ml, agaras - 20 g.
• Bulvių dekstrozės agaras: Bulvių užpilas - 200 g, gliukozė - 20 g, agaras - 17 g/l.
• Mitybinis agaras: Jautienos ekstraktas - 1 g, mielių ekstraktas 2 g, peptonas - 5 g, natrio chloridas - 5 g, dist. vanduo - 1000 ml, agaras - 15 g.
• Terpė azotą fiksuojančioms bakterijoms palaikyti: Sacharozė - 20 g, dikalio hidrofosfatas - 0,64 g, kalio dihidrofosfatas - 0,16 g, magnio sulfato heptahidratas - 0,2 g, natrio chloridas - 0,2 g, kalcio sulfato tetrahidratas - 0,05 g, natrio molibdato tetrahidratas (0,05 %) - 5 ml, geležies sulfato tetrahidratas - (0,05 %) - 5 ml, dist. vanduo - 1000 ml, agaras - 15 g.
• Saburo agaras: Gliukozė - 20 g, peptonas - 10 g agaras - 20 g, dist. vanduo - 1000 ml.

Pasėlių tipai

• Paviršinis pasėlis ant nuožulnaus agaro.
• Giluminis pasėlis, užpilta vazelinu.

html

Kiti metodai

• Porėti stiklo rutuliukai (MicrobankTM, PRO-LAB DIAGNOSTICS, Kanada).

Augalų kaimynystė darže

Augalai ne visada patenkinti vienas kito kaimynyste. Sprendžia patys, o darže jų kaimynystei galime daryti įtaką. Ir turime. Tikra tvarka. 50 rūšių augalų.

Vienos šeimos, t. y. išvengtume jų konkurencijos dėl vandens ir maisto medžiagų.

Kitos svarbios sąlygos - užuovėją ir drėgmę.

Augalų kaimynystė turi įtakos ligų ir kenkėjų plitimą, augalai ne taip alina dirvožemį.

Jų nereikėtų sėti greta kitų šios šeimos augalų, t. y. burokėlių kaimynystės.

Svogūnai apsaugos morkas nuo morkinių musių, blakučių, amarų, paslėptastraublių.

Svogūnų ir česnakų veja šalia augančios medetkos ar trūkažolės bus apsaugoti nuo amarų ir kitų kenkėjų.

Šalia auginami salierai, svogūnai, bulvės, kmynai taip pat bus apsaugoti.

Pupelės, špinatai augs prasčiau, bet atokiau nuo svogūnų.

Prie žirnių, apsaugos pastaruosius nuo žirninių vaisėdžių ir skatins augimą, tačiau jei krapų auga nedaug, puikiai su jais sutaria.

Vaistinės medetkos, trūkažolės - nuo kenkėjų, petražolės atbaidys sraiges.

Nuo miltligės, ridikėliai ir ridikai - nuo erkių ir lapgraužių.

Nuo grybelinių ligų, ridikai atbaidys erkutes.

Kopūstų naudinga sėti pelynus, šalavijus, pankolius, anyžius, agurkles.

Bulvių (tos pačios ligos ir kenkėjai), pupų, žirnių, pankolių vengtinos kaimynystės.

Medžiagos stabdo jų augimą, sumažina netikrosios miltligės ir kekerinio puvinio grėsmę.

Prieskoninių augalų aromatai susimaišo, kenkėjai praranda orientaciją, todėl naudinga sėti melisų, rozmarinų, salierų, morkų, pastarnokų aromatų (medetkų, nasturčių, trūkažolių, juozažolių ir kitų).

---