Nuo senų laikų ąžuolas buvo laikomas stiprybės simboliu - ne tik miškuose, bet ir liaudies medicinoje. Šimtamečiai ąžuolai žavi ne tik tvirtumu, bet ir gydomosiomis savybėmis. Viena iš mažiau žinomų, bet itin vertingų šio medžio dalių - tai jo žievė. Šis nuoviras vertinamas ne tik už gebėjimą mažinti uždegimą, bet ir už sutraukiančias, antibakterines bei gleivinę apsaugančias savybes. Naudojamas tiek išoriškai, tiek vidiniam vartojimui - nuo dantenų kraujavimo iki virškinimo sutrikimų.

Ąžuolas - turbūt labiausiai Lietuvą atspindintis medis, apie kurio teikiamą naudą turbūt bent kažkiek esame girdėję kiekvienas. Taigi, galima drąsiai teigti, kad ąžuolas - lietuvių tapatybės simbolis. O ar žinojote, kad ąžuolo žievė taip pat yra labai vertinga, pasižyminti išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis? Liaudies medicinoje ąžuolo žievės arbata ligoms gydyti naudojama šimtmečius. Ąžuolo žievės nauda neapsiriboja vien medicininėmis savybėmis. Ją galima naudoti ir kitokiais tikslais.

Kas lemia gydomąsias savybes?

Ąžuolo žievės nuoviras išsiskiria tuo, kad veikia švelniai, bet labai kryptingai. Jo pagrindinė veiklioji medžiaga - taninai. Būtent jie atsakingi už daugumą gydomųjų savybių. Taninai - tos pačios medžiagos, kurios raudonam vynui, juodai arbatai ir kavai suteikia sutraukiantį skonį, tačiau šiuose maisto produktuose taninų nėra tiek daug, kiek jų yra ąžuolų žievėje ir jos preparatuose.

Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad ąžuolo žievės ekstraktas gali veikti kaip antioksidantas, apsaugantis kepenis ir širdies sistemą nuo žalingų laisvųjų radikalų. Moksliniai tyrimai rodo, jog taninų (pagr. ąžuolų žievės veikl. medžiagos) vartojimas išoriškai ir į vidų (arbatos, nuovirai) pasižymi odos jaunystę saugančiomis savybėmis.

Kaip veikia ąžuolų žievė?

Poveikį lemia veikliųjų medžiagų taninų jungimasis su baltymais, kurie yra pažeistų organų paviršiuje - taninai, susijungę su šiais baltymais, sudaro paviršinę plėvelę, kuri saugo nuo pažeidimų ir infekcijų, bei neleidžia į pažeistą vietą arba per žarnyno sienelę į kraujotaką patekti kenksmingoms medžiagoms ir bakterijoms. Minėtos ažuolų žievėje esančios biologiškai aktyvios medžiagos taip pat pasižymi antibakteriniu poveikiu bei kenksmingas medžiagas „surišančiu“ poveikiu (panašiai kaip „angliukas“) - tai lemia ąžuolų žievės preparatų naudą viduriavimui gydyti.

Ąžuolo žievės nuoviras dažniausiai pasirenkamas kaip natūrali priemonė esant įvairiems uždegiminiams ar odos sudirgimo atvejams. Tiek vidaus, tiek išorės naudojimui šis natūralus preparatas dažniausiai padeda dėl taninų poveikio - jie „sutraukia“ audinius, stabdo uždegiminius procesus ir apsaugo nuo infekcijų.

Kada ir kaip rinkti ąžuolo žievę?

Gydymui naudojama ažuolų žievė lupama pavasarį, kai lengvai atsiskiria nuo medienos, nuo jaunų šakų arba šakų kirtavietėse. Gydymui tinka tik jauna ir lygi ąžuolų žievė. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje. Išdžiūvusi žievė turi būti ne daugiau kaip 3 cm storio, blizganti, lygi arba šiek tiek raukšlėta, išorinė jos pusė pilkšvai ruda, vidinė - gelsva arba rusvai ruda. Skonis - stipriai sutraukiantis, savitas. Kvapas atsiranda pamirkius žievę vandenyje. Tinkamai laikoma sausa žievė gydomąsias savybes išlaiko 5 metus.

Džiovinta ąžuolo žievė - pagrindinis ingredientas gaminant naudingą nuovirą. Nors ąžuolo žievės nuoviras atrodo lyg senovinė priemonė, jį pasigaminti namuose - labai paprasta. Ruošiant arbatai, išdžiovintą žievę sumalkite.

Gydomosios savybės ir panaudojimas

Ąžuolų žievėje yra daug rauginių medžiagų, todėl jos preparatai veikia ir sutraukiančiai, pasižymi antiseptiniu ir uždegimo slopinamuoju poveikiu. Ąžuolų žievėje yra raugų, galinės ir elaginės rūgščių, pentozanų, pektinų, flavonoidų (kvercetino junginių), angliavandenių, cukraus, gleivių, vitaminų PP ir B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų. Pagrindinė rauginė medžiaga, esanti ąžuolų žievėje, - tai taninas, kuris mažina skrandžio gleivinės dirglumą, jos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Ąžuolų žievės preparatai pasižymi stipriu sutraukiamuoju, antiseptiniu, uždegimą slopinančiu, kraujavimą stabdančiu ir žaizdas gydančiu poveikiu.

Žievės arbatos pirmiausia vartojamos nuo chroniško viduriavimo, sergant gastritu, padidėjusiam rūgštingumui gydyti, kraujavimui iš virškinimo trakto stabdyti. Išdžiovintą žievę reikia sumalti - arbatinį žievės šaukštelį reikia užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti, kol ji išbrinks. Tuomet žievė verdama apie 15-30 min. Šiais preparatais gydomas viduriavimas, skrandžio ir žarnyno kraujavimas, dizenterija, stomatitas, cistitas, apsinuodijimas, hemorojus, išsiplėtusios venos.

Žievės nuoviru galima skalauti burną sergant stomatitu, gingivitu, kai kraujuoja dantenos bei blogas burnos kvapas. Taip pat nuoviro kompresais gydomi nudegimai, pūliniai, paviršinės žaizdos - ant mikroorganizmų patekusios rauginės medžiagos sulaiko jų vystymąsi. Žievės nuoviras naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis, mažina kojų prakaitavimą.

Ant nudegintos vietos dedami kompresai, ko pasekoje, paviršiuje susidaro plėvelė, neleidžianti mikrobams patekti į žaizdą, apsaugo nuo cheminių medžiagų poveikio, dėl ko gerai regeneruoja audiniai. Ąžuolo žievės nuoviru galima praturtinti ir vonią. Tokia vonia pasižymės raminančiu, atpalaiduojančiu, o kartu ir organizmą stiprinančiu poveikiu.

Ąžuolo žievės preparatų receptai

Antpilai:

• Antpilas viduriuojant, kraujuojant skrandžiui ir žarnynui, sergant dizenterija: šaukštelį susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite 2 stiklinėmis šalto virinto vandens, palikite 6 valandoms, kad nusistovėtų, nukoškite. Gerkite antpilo po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
• Spiritinis antpilas: 4 šaukštus sausos susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite puse litro degtinės, palikite mėnesiui, kad nusistovėtų, kartkartėmis pakratykite, nukoškite. Antpilą vartokite burnai skalauti (praskiedę šiltu virintu vandeniu), žaizdoms ir opoms plauti.

Nuovirai:

• Nuoviras viduriavimui ir pernelyg dažnam šlapinimuisi stabdyti, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti: 2 šaukštelius susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite stikline karšto vandens, užvirkite, palikite 2 valandoms, kad nusistovėtų, nukoškite. Nuoviro gerkite po 2 šaukštus 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
• Liaudies medicinos žinovai pataria ąžuolų žievės nuoviru skystinti tirštą kraują: šaukštą susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite stikline karšto vandens, pakaitinkite 5-7 minutes ant mažos ugnies, palikite atvėsti, nukoškite. Gerkite nuoviro po 2 šaukštus 2-3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
• Nuoviras išsiplėtusioms venoms gydyti: 2 šaukštus susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite litru verdančio vandens, pavirkite 15 min. ant mažos ugnies, nukoškite ir palikite atvėsti. Tuo metu kojas, kur išsiplėtusios venos, įtrinkite medetkų tepalu. Kai nuoviras atvės, suvilgykite jame lininio audeklo gabalėlį, gerai nugręžkite ir uždėkite ant gydomų vietų.

Skalavimo skysčiai:

• Ąžuolų žievės nuoviras skalavimui: 20 g (2 šaukštai) susmulkintos ąžuolų žievės užpilkite stikline karšto vandens, pakaitinkite pusvalandį verdančio vandens vonelėje, palikite atvėsti, nukoškite, įpilkite virinto vandens iki ankstesnio tūrio. Šiltu nuoviru skalaukite burną (iki 8 kartų per dieną), jei sergate stomatitu, gingivitu, tonzilitu, laringitu, esant nemaloniam burnos kvapui. Nuoviras gali būti naudojamas gydant kojų prakaitavimą.
• Mišinys parodontozei ir klibantiems dantims gydyti: susmulkinkite ir sumaišykite lygiomis dalimis ąžuolų žievės, rasakilų, takažolių ir šalavijų žolės. Vakare 2 šaukštelius vaistinių augalų mišinio užpilkite puse litro šalto virinto vandens ir palikite per naktį, kad nusistovėtų. Ryte antpilą pašildykite ir supilkite į karštu vandeniu perskalautą termosą. Drungnu antpilu daug kartų per dieną skalaukite burną. Be to, galite minkštu šepetėliu įtrinti šį antpilą į dantenas.
• Mišinys kraujuojant dantenoms ir nuo dantenų uždegimo: sumaišykite lygiomis dalimis (pagal svorį) džiovintos ąžuolų žievės ir miškinių sidabražolių šaknų miltelių. Du šaukštus miltelių užpilkite puse litro verdančio vandens, pakaitinkite pusvalandį verdančio vandens vonelėje, palikite 50 minučių, kad nusistovėtų, nukoškite. Šiltu nuoviru skalaukite burną keletą kartų per dieną.

Sveikatai ir grožiui:

• Ąžuolų žievės nuoviro kompresais ir pavilgais gydomi nudegimai, nušalimai, furunkulai, šunvotės, egzemos pažeista oda.
• Pragulas barstykite sterilizuotais, labai smulkiai sumaltais (kavamale) ąžuolų žievės milteliais.
• Ąžuolų žievės nuoviru patariama plauti pleiskanojančią galvą, jis stiprina plaukų šaknis.

Vonios ir vonelės:

• Ąžuolų žievės nuoviro vonia: 100 gramų sausos susmulkintos ąžuolų žievės užpilkite litru karšto vandens, pavirkite pusvalandį ant mažos ugnies, nukoškite ir supilkite į paruoštą vonią. Ąžuolų žievės vonios gydo žaizdotą odą ir egzemą. Voniose maudykitės kasdien po 20-30 minučių, gydymo kursas 10-15 vonių.
• Vonelė gausiai prakaituojančioms kojoms: 2 šaukštus susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite stikline vedančio vandens, pavirkite 10 minučių ant mažos ugnies, palikite valandai, kad nusistovėtų, nukoškite. Paruoštą nuovirą supilkite į šilto vandens vonelę. Jei kojos gausiai prakaituoja, mirkykite jas po 10-15 minučių kas antrą dieną prieš miegą. Gydymas bus veiksmingesnis, jei ąžuolų žievės milteliais (susmulkintais kavamale) pabarstysite pėdas.

Atsargumo priemonės

Nors ąžuolo žievės nuoviras laikomas natūralia ir saugia priemone, svarbu nepamiršti, kad net ir augalinės kilmės preparatai gali turėti šalutinį poveikį ar netikti visiems. Ąžuolo žievės preparatų nepatartina vartoti nėščiosioms, žindančioms, vaikams, žmonėms, kuriems nustatytas geležies trūkumas, kadangi ąžuolų žievės veikliosios medžiagos blogina geležies pasisavinimą.

Vidiniam vartojimui šis nuoviras netinka nėščiosioms, žindančioms moterims, vaikams, taip pat žmonėms, turintiems sutrikusią kepenų ar inkstų veiklą. Išoriniam naudojimui taip pat reikia atsargumo - jei oda stipriai sudirgusi, įtrūkusi ar linkusi į egzemą, ąžuolo žievės nuoviras gali sukelti perštėjimą ar dar labiau pabloginti būklę.

Svarbu! Visgi, ąžuolo žievę reikia vartoti atsakingai, saikingai, negalima persistengti ir reikia pasidomėti bei patikrinti, ar Jūsų organizmui ši gėrybė tinkama. Dėmesio: rinkime gamtos gėrybes atsakingai - nerinkime didelių kiekių, t. y. daugiau nei galime suvartoti, nenuplikinkime vieno medelio šakų, stenkimės rinkti nuo jau nukritusių / nulūžusių šakelių.

---