Natūralūs aliejai - geriausi plaukų draugai! Jų nauda plaukams yra neabejotina, tai patvirtina ir senos aliejų naudojimo tradicijos visose pasaulio kultūrose (taip pat ir Lietuvoje), ir daugybė šiuolaikinių tyrimų bei individualių patirčių.
Plaukų aliejai galvos odos masažui yra kompleksinė ir efektyviausia priemonė plaukų problemoms. Masažas gali žymiai pagerinti plaukų ir galvos odos būklę, nes stimuliuoja kraujotaką.
Todėl plaukų svogūnėliai geriau aprūpinami maisto medžiagomis, suaktyvėja plaukų augimas, pagerėja galvos odos būklė ir plaukų kokybė.
Plaukų aliejavimas vietoj plaukų plovimo - tai iš senųjų medicinų, pvz. ajurvedos, atėjusi tradicija. „No poo“ ("be šampūno") šalininkai laikosi nuomonės, kad šampūnas pašalina natūralų galvos odos sebumą, todėl galvos oda gamina dar daugiau riebalų, kad tai kompensuotų.
Dažnas šampūno naudojimas įsuka į “užburtą ratą“, nes riebaluotą galvą tenka trinkti vis dažniau. Siekiant ištrūkti iš užburto rato, plaukų plovimą reikia išretinti, neplauti kuo daugiau dienų, net savaičių.
Plaukai gali būti “plaunami” nedideliu kiekiu aliejaus.
Kiek žmonių tiek nuomonių, nes plaukų struktūra labai skiriasi. Universaliais laikomi simondsijų, arganų, avokadų, kokosų, makadamijų aliejai; kupuasu, murumuru sviestai laikomi natūraliais silikonų pakaitalais (ne, veikiau atvirkščiai - sintetinės alyvos ir silikonai bando pakeisti normalius gyvus aliejus).
Bet drąsiai mėginkite tą, kurį turite po ranka - kuo daugiau skirtingų aliejų išmėginsite, tuo greičiau suprasite, kas geriausiai jūsų plaukams tinka. Rekomenduojame išmėginti ir mūsų gaminamus kvapiuosius aliejus ("Baltųjų jazminų", "Aksominių vanilių", Monoi) - jie ne tik atlieka aliejaus funkciją, puoselėdami plaukus, bet ir itin maloniai pakvėpina.
Paplitusi nuomonė, kad ant plaukų galima tepti bet ką, net ir pačią aršiausią "chemiją", nes juk plaukai negyvi, ir į kūną tai nepatenka. Netiesiogiai. T.y. kai prausiatės, trenkante plaukus, silikonai ir kitos mikroplastikams priskiriamos medžiagos kartu su nuoplovomis patenka į gruntinius vandenis, nes valymo įrenginiai šių mikrodalelyčių neišvalo.
Iš gruntinių vandenų mikroplastikas keliauja į šulinius ir vandentiekio čiaupus, taigi - ir į mūsų geriamąjį vandenį. Kita dalis per dirvą patenka į daržoves ir kitokią agroprodukciją, ir - į mūsų lėkštes.
Aliejų drėkinamosios ir maitinamosios savybės yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Aliejai, balzamai padidina drėgmės kiekį odoje, neleisdami drėgmei išgaruoti arba sumažindami išgarinimą.
Kaip tai vyksta? Nerafinuotame aliejuje yra visko, ko reikia odai ir (svarbu!) nėra nei konservantų, nei kitų pavojingų technologinių priedų, kurių dažniausiai netoleruoja kiek jautresnė oda.
Kaip aliejų naudoti vietoj kremo?
Kelis lašus paskirstyti ant šlapios odos, geriausia - sudrėkintos hidrolatu, pvz. levandų vandeniu. Mūsų odos sebumas yra natūralus emulsiklis, surišantis abi medžiagas, ir taip galima susikurti "kremą" tiesiai ant savo veido.
Odos drėgmės šaltiniai. Nepamirškime, kad oda visą reikalingą drėgmę gauna iš organizmo skysčių (kraujo, limfos, audinių skysčių), o ne iš kosmetikos.
Minėdama aliejų, turiu galvoje tik nerafinuotus, šaltai spaustus, kokybiškus augalinius aliejus. Aliejus aliejui nelygu. Aliejų įvairovė - beveik kaip vynų.
Juodgrūdžių aliejus - tai multifunkcinė aromaterapinė priemonė, itin rekomenduojama šaltuoju metų periodu. Kaip kosmetinis veido aliejus jis gerai maitina ir drėkina sausą, o ypač - probleminę odą. Jame esantis malonaus kvapo eterinis aliejus (apie 2-5%) veikia antimikrobiškai, aromaterapiškai.
Opuncijų sėklų aliejus naudingas dėl nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, ypač alfa linoleno.