Šiame straipsnyje aptarsime avienos sriubos su grikiais receptą, įkvėptą įvairių pasaulio virtuvių tradicijų. Taip pat panagrinėsime kitas panašias sriubas, tokias kaip harira, šurpa ir guliašas, kad suprastume sriubų įvairovę ir jų vietą skirtingų tautų virtuvėse.
Avienos sultinio paruošimas
Pirmiausia išsivirkite avienos sultinį. Geriausia jį išvirti iš vakaro, kad palikus šaltai ant viršaus sustingtų riebalai, kuriuos galėsite atsargiai nuimti ir išmesti (nes jie tikrai niekam nereikalingi…). Į puodą sudėkite avienos kaulus ir pripilkite vandens, kad apsemtų kaulus. Kai vanduo užvirs, vandenį nupilkite, kaulus praskalaukite ir užpilkite nauju vandeniu. Užvirkite dar kartą, nugriebkite putas. Sudėkite visas daržoves (svogūno nelupkite, bus daugiau skonio ir spalvos), įberkite druskos, pipirų, sumeskite lauro lapus ir uždengę troškinkite apie 2-6 valandas (kuo ilgiau, tuo geriau). Nupilkite išvirusį sultinį, daržoves išmeskite, kaulus su mėsa padėkite atskirai, o sultinį palikite puode, kuriame virė, per naktį šaltai, kad sustingtų riebalai ir juos galėtumėte pašalinti.
Sriubos gaminimas
Kitame puode įkaitinkite aliejų, apkepinkite svogūnus, kol suminkštės. Suberkite česnakus, čili pipirus, pabarstykite kuminu, kalendromis, saldžiosios paprikos milteliais ir pakepinkite dar kelias minutes. Sudėkite saldžiąsias paprikas, po poros minučių - pomidorus su visomis sultimis ir pomidorų pastą, kepinkite apie 5-10 min., suberkite išmirkytus avinžirnius ir supilkite pašildytą sultinį. Virkite, kol avinžirniai suminkštės (apie 30 min.), tada suberkite ryžius ir toliau virkite dar apie 10 min., kol ryžiai išvirs. Pabaigoje sudėkite virtus avienos kauliukus, paragaukite, ar netrūksta druskos, įberkite pipirų, jei trūksta rūgšties, įlašinkite citrinos sulčių.
Pasaulio sriubų įvairovė
Šiame skyriuje aptarsime kelias populiarias sriubas iš skirtingų pasaulio regionų, kurios pasižymi savitais ingredientais ir gaminimo būdais.
Harira
Harira - populiari sriuba Maroke, dažniausiai valgoma Ramadano laikotarpiu. Ši sriuba gali būti patiekiama prieš pagrindinius patiekalus ar kaip užkandis. Jos pagrindą sudaro avinžirniai, lęšiai, pomidorai, mėsa (gali būti aviena, jautiena ar vištiena), marokietiški prieskoniai, vermišeliai, citrinos sultys ir pan. Nors harira gali pasirodyti kaip sudėtingai pagaminama sriuba, bet visi ingredientai randami net mažesniuose prekybos centruose. Iš pradžių jautieną supjaustykite nedideliais gabaliukais. Keptuvėje ar puode įkaitinkite aliejų ant vidutinės-aukštos kaitros ir mėsą iš abiejų pusių apkepinkite po kelias minutes. Geriausia, kad mėsos gabaliukais nesiliestų vieni prie kitų. Į keptuvę sudėkite svogūną ir dar apkepinkite viską kelias minutes. Tuo metu puode užkaiskite sultinį, supilkite pomidorų tyrę, pomidorų pastą, sudėkite mėsą, svogūną, česnaką, suberkite prieskonius. Ant nedidelės kaitros virkite apie 30 min. Galiausiai į puodą sudėkite vermišelius, avinžirnius ir dar virkite apie 8 min. Miltus sumaišykite su keliais šaukštais sultinio iš puodo. Įberkite pagal skonį druskos, pipirų, suberkite petražoles ar kalendrą. Leiskite sriubai pastovėti apie 10 min.
Šurpa
Šurpa (iš arabų k. „šorba“, t.y. sriuba) - sriuba arba mėsos sultinys, paplitęs Rytų kraštuose ir žinomas įvairiais pavadinimais: šurpa, čorpa, šorpo, sorpa, čorba. Šurpos skiriamuosius bruožus išskirti gana sunku. Ji gaminama iš mėsos, iš anksto apkepintos, ir daržovių. Šurpai būdingas didelis riebumas, antra, ją gaminant naudojama daug žalumynų ir prieskonių. Dažniausiai naudojamos tokios stambiai pjaustomos daržovės, kaip morkos, bulvės ir svogūnai (pastarųjų dedama daugiau negu į kitas sriubas), taip pat galima dėti, ir nemažai, įvairių vaisių - obuolių, abrikosų, slyvų. Dažniausiai šurpa gaminama iš avienos, tačiau gali būti verdama iš paukštienos, net laukinių paukščių mėsos. Be to, šurpą galima gaminti iš žuvų (būdinga Turkmėnijos pajūrio regionams). Žalumynai ir prieskoniai priklauso nuo regiono, tačiau beveik visur naudojamos petražolės, krapai, kalendros, raudonieji pipirai. Uzbekistane dedama baziliko, Moldovoje šurpa (čorba) verdama su gira. Kai kur šurpa vadinamas stiprus skaidrus avienos sultinys su smulkiai pjaustytais svogūnais, bulvėmis ir smulkiais makaronais, su nedaug žalumynų ir juodaisiais pipirais. Tokia šurpa nėra savarankiškas patiekalas, o priedas prie pagrindinio - virtos mėsos.
Guliašas
Guliašas - nacionalinis vengrų patiekalas: jautienos arba veršienos gabaliukai, troškinti su rūkytais lašinukais, svogūnais, pipirais ir bulvėmis. Kadaise tiršta sriuba su įvairiais priedais buvo tradicinis vengrų piemenų valgis, ruošiamas katiluose virš laužo. Vėliau guliašu pradėta vadinti ragu iš mėsos be kaulų, patiekiamą su bet kokiu garnyru - bulvių koše, makaronais, ryžiais, grikiais.
Kiti panašūs patiekalai
- Brudu: Afrikietiškas sriubos receptas, kur višta supjaustoma gabalais, apvoliojama prieskoniuose ir apkepinama keptuvėje.
- „Scotch Broth“: Ilgai verdama riebi škotiška sriuba su žirniais, ėriuko mėsa ir rozmarinu.
- Navarenas: Tiršta avienos sriuba su ropėmis, verdama kone visuose Prancūzijos regionuose.
- „Eintopf“: Tiršta vokiška sriuba, kur dedama įvairiausių daržovių, ankštinių, kruopų, mėsos ir rūkytų gaminių.