Lynas (Tinca tinca), arba paprastasis lynas, priklauso karpinių (Cyprinidae) šeimai. Tai gėlavandenė žuvis, plačiai paplitusi Eurazijoje. Lynas taip pat yra auginamas arba aklimatizuotas Afrikos, Šiaurės Amerikos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Gvinėjos, Tasmanijos, Javos, Sardinijos salų vandenyse.
Išvaizda ir Matmenys
Lyno kūnas yra trumpas, storas ir raumeningas, padengtas storu gleivių sluoksniu. Žvynai smulkūs, pailgi, ploni ir giliai įaugę į odą. Šoninėje linijoje yra 90-120 žvynų eilė. Uodegos stiebelis trumpas, pelekai apvaliais pakraščiais, tamsiai pilki, akys nedidelės, raudonai oranžinės. Nugarinis ir analinis pelekai gana trumpi.
Vyraujančios spalvos: nuo gelsvai žalios ties pilvu ir tamsiai žalios ar net rudos ties nugara. Nugara juodai žalsva, šonai žalsvai auksinės spalvos, papilvė pilkšva arba gelsva.
Lynai gali užaugti iki 70 cm ilgio ir pasiekti 7,5 kg svorį. Dažniausiai sugaunami 30-35 cm ilgio ir 0,5-1 kg svorio individai. Lynai gyvena iki 13 metų, o kartais net iki 30 metų.
Yra išveista ir dekoratyvinė lynų veislė - aukso spalvos ir tamsiomis akimis auksaspalviai lynai, kurie dažniausiai auginami tvenkiniuose. XX a. pradžioje į Lietuvos ežerus ir tvenkinius buvo introdukuoti auksiniai lynai (Tinca tinca aberratio aurata Bloch), kurie yra gelsvai rausvos, oranžinės ar raudonos spalvos, ant kūno matosi tamsios pigmentinės dėmės. Ypač reti.
Paplitimas ir Gyvenimo Būdas
Lynai gana plačiai paplitę Euroazijos gėluosiuose vandenyse nuo jos vakarinių pakraščių. Rytinė arealo riba yra Baikalo ežeras, nors ištisinis paplitimas tęsiasi tik iki Jenisiejaus upės vidurupio. Gana dažna žuvis Lietuvoje.
Lyno mėgstamiausios gyvenamosios vietos yra dumblėti, gausiai vandens augalija apaugę ežerai, tvenkiniai, kanalai, didesnės ar mažesnės upės su lėta srove, senvagės ir netgi pelkėmis virtę nedideli ežeriukai. Jie mėgsta gyventi gerai įšylančiuose, užžėlusiose, su stovinčiu vandeniu ir dumblėtu dugnu upių senvagėse ir sietuvose, užželiančiuose, dumblėtuose ežeruose, tvenkiniuose; nemėgsta vietų su srove ir šaltesniu vandeniu.
Ši žuvis ypatingai nereikli sąlygoms, ištverminga, ilgaamžė, atspari deguonies trūkumui ir vandens parūgštėjimui, todėl kai kuriuose eutrofiniuose ežerėliuose gali būti vienintelė arba viena iš nedaugelio ten esančių žuvų rūšių. Visgi yra viena sąlyga - turi būti vandens augalų, ant kurių lynai beria savo ikrus. Nors lynai labiau mėgsta greit įšylančius, seklius vandenis, bet puikiausiai prisitaiko gyventi ir šaltavandeniuose karjeruose, gerai jaučiasi giliuose seliaviniuose ežeruose, bet plauko priekrančių zonoje, į gelmę nelenda. Upėse vengia greitesnės tėkmės, paprastai sutinkami jų įlankose.
Lynai gyvena sėsliai, gana atsparūs deguonies trūkumui vandenyje, nereiklūs vandens kokybei. Beveik visus metus laikosi tose pačiose vietose, plaukioja po vieną, į nedideles grupes susirenka tik neršto metu ir rudenį, spalio-lapkričio mėnesiais, kai patraukia žiemoti į giliausias upių ir ežerų vietas. Kartais žiemoja įsirausę į dumblą. Lynai taip giliai užmiega, kad ištraukti iš dumblo, ilgą laiką nerodo jokių gyvybės požymių. Atsibunda anksti pavasarį, tik pasirodžius properšoms lede, kovo-balandžio mėnesiais.
Mityba
Lynai minta dugno bestuburiais (vabzdžių lervomis, dėlėmis, moliuskais, kirmėlėmis), išrausdami juos iš dumblo iki 7-9 cm gylio. Jaunikliai minta planktonu, suaugę - bentosu ir (rečiau) augalais.
Nerštas
Lynai lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, 17-18 cm ilgio. Įprastai neršia 2-3 porcijomis, su kelių savaičių tarpais, birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesį, kai vandens temperatūra sušyla iki 18-20°C. Neršia nedidelėmis grupėmis švariame vandenyje, upių vietose su silpna srove, ežerų pakrantėse. Ikrus išleidžia 0,6-1 m gylyje ant augalų ir jų šaknų, prie kurių jie prilimpa. Ikrai smulkūs, žalsvi, 0,8-1,4 mm dydžio. Vislumas - 42-600 tūkst. ikrų. Subręsta 3 - 5 m. amžiaus, kai pasiekia 18 - 20 cm dydį, neršia įšilusiame vandenyje (18 - 20 °C) birželio - liepos mėnesiais, nerštas - porcijinis, ikrus beria ant gausios vandens augalijos. Vislumas 100 - 900 tūkst. ikrų.
Jei sąlygos palankios, pirmaisiais gyvenimo metais auga labai greitai, bet, pasiekus 25 cm dydį, lynų augimas smarkiai sulėtėja.
Metų amžiaus įprastai būna 2,5-4 cm ilgio ir 2 g svorio, 2 metų - 8 cm ilgio ir 15 g svorio, 5-6 metų - 18-20 cm ilgio ir 200-240 g svorio.
Žvejyba
Lynai - verslinė ir mėgėjiškos žūklės žuvis. Įprastai lynai gaudomi plūdine meškere, su plonu pavadėliu ir nedidele, jautria plūde. Lynus geriausiai gaudyti pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, kada jie maitinasi arčiau kranto. Kai kuriuose, greitai įšylančiuose, tvenkiniuose lynai kimba vos ledui nutirpus. Vasarą lynai gana sotūs ir kimba retai. Vasaros pabaigoje - rugsėjo pradžioje lynai aktyvesni, prasideda trumpas rudeninis kibimas.
Geriausiai lynai kimba anksti ryte ir vakare, prieš saulei nusileidžiant; geriausias oras - šiltas, apsiniaukęs su krapnojančiu lietučiu. Lynai gaudomi tik nuo dugno, netoli pakrančių švendrų, languose tarp augalų. Masalai - uodo trūklio lervos, lietaus ir mėšliniai sliekai. Prieš žūklę lynus geriausiai jaukinti smulkintais sliekais, uodo trūklio lervomis, duonos gabaliukais. Lynai kimba atsargiai, pradžioje paragauja jauką, keletą kartų jį išspjaudami.
Lynai žvejojami plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis dažnai ir nuosekliai jaukinant, bet pasitaiko (ypač upėse) ir atsitiktinių laimikių. Masalui naudojami sliekai, įvairios vabzdžių lervos arba (ir) praktiškai visi žvejams žinomi augalinės kilmės viliokliai.
Lynas Tvenkiniuose
Lynai pagerina telkinio sanitarinę būklę - jie surenka ant dugno nukritusias maisto liekanas ir taip apsaugo nuo puvimo, besimaitindami dumbliais, padeda išvengti jų sukeliamo vandens žydėjimo. Lynas tarp žuvų augintojų yra labai populiarus, nors nepasižymi greitu augimu. Pradžiugins išrankiausius žuvų patiekalų mėgėjus ypatingai švelniu skoniu ir vertingomis maistinėmis savybėmis. Tai stipri ir graži žuvis. Lynai neršia apaugusiose žolėmis sekliose, nuo vėjo apsaugotose vietose.
Maistinė Vertė
Lynų mėsa lengvai virškinama, gausi vitaminų A, D, B1, B2,B6, E, B9, B12, C, PP, taip pat praturtinta fosforu, magniu, fluoru, kalciu, selenu, variu, chromu, kaliu, geležimi bei polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Ši žuvis yra puikus dietinis produktas kūdikiams bei pagyvenusiems žmonėms, nes 100 gramų žuvies yra tik 40 kcal. Virtuvėje šios žuvies mėsa itin vertinama, apdorojama įvairiais būdais - kepant orkaitėje, verdant. Ji puikiai dera su aromatiniais prieskoniais, citrusų sultimis.