Palmių aliejus yra gausiausiai gaminamas augalinės kilmės aliejus pasaulyje ir jis naudojamas gausybės skirtingų produktų gamybai, įskaitant maisto produktų, kosmetikos, biokuro gamybą.
Per laikotarpį nuo 2018 iki 2019 metų pasaulyje, anot JAV Žemės ūkio departamento, pagaminta 71 mln. tonų palmių aliejaus. Ir jo gamyba turėtų sparčiai augti - prognozuojama, kad 2050 metais palmių aliejaus bus pagaminama 240 mln. tonų. Palyginimui, metinė sojų aliejaus - antro pagal populiarumą pasaulyje - gamyba 2018-2019 m. laikotarpiu buvo 57 mln. tonų.
Pasaulinė palmių aliejaus rinka auga ne tik tūriu, bet ir pinigine išraiška. Manoma, kad 2022 metais jos bendra vertė bus 88 mlrd. JAV dolerių. Didžiausi palmių aliejaus tiekėjai yra Indonezija ir Malaizija. Kartu šios abi šalys pagamina apie 85 proc. viso pasaulio palmių aliejaus.
Palmių aliejaus gamyba vertinama labai prieštaringai: paprastai palmių plantacijos išdygsta vietoj ką tik iškirstų džiunglių. Tad palmių aliejaus gamyba yra viena iš pagrindinių miškų kirtimo priežasčių pasaulyje. Kita vertus, palmių aliejaus pramonė sukuria milijonus darbo vietų ir yra svarbus gamtinis išteklius valstybėms, kurių ekonomika vis dar vystosi.
Kodėl palmių aliejaus yra visur?
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos ekspertų vertinimu, palmių aliejaus yra maždaug pusėje visų supakuotų produktų, kuriuos galite rasti prekybos centruose. Tai - ir indų plovikliai, ir šampūnai, ir saldainiai, ir daugybė kitų dalykų.
Palmių aliejus gamintojus labiausiai vilioja savo maža kaina ir dideliu universalumu. Iš vieno hektaro palmių aliejaus išgaunama kur kas daugiau nei bet kurio kito augalinio aliejaus, jo išgavimui reikia labai nedaug energijos, trąšų ir pesticidų. Palmių aliejus sudaro apie 35 proc. viso pasaulio augalinių aliejų, bet jo išauginimui sunaudojama tik 10 proc. žemės ploto, sunaudojamo aliejingų kultūrų auginimui.
Norint išgauti panašų kiekį kitokių aliejų - pavyzdžiui, sojos ar kokoso aliejaus - reikėtų sunaudoti nuo 4 iki 10 kartų didesnius pasėlių plotus. Palmių aliejus yra dažniausiai naudojamas kepimo aliejus visoje Azijoje, įskaitant Indiją, Kiniją ir Indoneziją, kurios suvartoja beveik 40 proc. viso pagaminamo palmių aliejaus.
Kulinarijoje šis aliejus yra mėgstamas dėl didelio atsparumo kaitrai, ilgo tinkamumo naudoti laiko ir, svarbiausia, mažos kainos. Palmių aliejus vertinamas kaip kelias iš skurdo besivystančių šalių populiacijoms, kur jis gaminamas dėl to, kad tai yra vienas iš svarbiausių ekonominės raidos variklių.
Dėl tokio vertinimo palmių plantacijos pradėjo dygti daugelyje Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionų. Indonezijoje ir Malaizijoje palmių aliejaus gamybos pramonėje įdarbinti 3,5 mln. žmonių. Bet greita palmių plantacijų plėtra taip pat reiškia, kad dėl palmių aliejaus iškertami milžiniški miškų plotai.
Straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Scientific Reports“, nurodoma, jog iš visų nuo 2005 metų iškirstų Borneo salos miškų 56 proc. atlaisvintų plotų buvo sunaudoti būtent palmių plantacijoms. Vis gausėjantis kadaise džiunglėmis ir apaugusių žemių ir kitokių laukinės gamtos prieglobsčių skyrimas palmių plantacijoms šią žemės ūkio šaką pavertė milžiniška grėsme biologinei įvairovei.
Dėl plantacijų plėtros orangutangų populiacija sumažėjo tiek, kad šiai žmogbeždžionių rūšiai dabar gresia išnykimas. Ne ką mažesnėje bėdoje atsidūrė ir nykštukiniai drambliai bei Sumatros raganosiai. Iš viso palmių aliejaus pramonės grėsmę kelia 193 rūšių išlikimui, nurodoma IUCN Nykstančių rūšių raudonajame sąraše.
Palmių plantacijos taip pat yra galingas šiltnamio dujų šaltinis. Kadangi dažniausiai palmių laukais užsodinami plotai, kuriuose iki tol augo tankios džiunglės, pats miško pjovimo ir laukų valymo procesas išskiria milžiniškus kiekius anglies dvideginio ir metano. Nes dažniausiai taikomas miškų valymo metodas yra paprasčiausias džiunglių sudeginimas, kartu prisidedantis ir prie regionui būdingo smogo, ir prie vandens teršimo.
Palmių aliejaus gamyklų šalutiniai produktai yra kitas reikšmingas metano šaltinis. Žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame straipsnyje parodyta, jog vos viena palmių aliejaus gamyklos nuotėkų vandens saugykla per metus klimatą paveikia teik pat, kiek ir 22 tūkst. automobilių.
Ar palmių aliejaus gamyba gali būti tvari?
Aplinkos apsauga besirūpinantys vartotojai galėtų pamanyti, kad geriausias būdas apsaugoti gamtą nuo žalos, kurią daro palmių plantacijos ir palmių aliejaus gamyklos, būtų visų produktų, kuriuose panaudotas palmių aliejus boikotavimas - arba jų nepirkimas, arba spaudimas visoms gamykloms, kurios naudoja palmių aliejų.
Tačiau padėtis ne tokia paprasta. Apribojus palmių aliejaus naudojimą jį reikėtų pakeisti kažkokiu kitu augalinės kilmės aliejumi. Nes jam yra paklausa ir ji turi būti patenkinta. Tačiau alternatyvos, kuri būtų tokia produktyvi, tiesiog nėra.
Kiti augaliniai aliejai - rapsų, saulėgrąžų, sojos - nė iš tolo neprilygsta palmių aliejui produktyvumu iš ploto vieneto. 2018 metais IUCN išplatino ataskaitą, kurioje nurodo, kad palmių aliejaus boikotavimas žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei tiesiog perkeltų į kitus regionus - pavyzdžiui, į Pietų Amerikos tropinius miškus ir savanas.
„Jeigu paklausa būtų perkeliama prie mažiau efektyvių aliejų, reikėtų didesnių žemės plotų, o didesni žemės plotai gaunami natūralių gamtos prieglobsčių, kuriuos mes taip branginame, sąskaita“, - sakė Kento universiteto (JK) tropinių regionų gamtosaugos mokslininkas Matthew Struebigas. Tad geriausias būdas sumažinti palmių aliejaus pramonės poveikį aplinkai būtų „tvaresnės gamybos siekis“, aiškina M.Struebigas.
Ir ta tvari gamyba - tai ne tik grėsmės nykstančioms rūšims mažinimas. „Tvarumas - tai ne šiaip rūšių apsauga. Tai ir žmonių gerovė, ir šiltnamio dujų emisijos, ir švarus, sveikas vanduo, ir galimybė gauti pakankamą atlygį už darbą. Tai yra gerokai platesnė problema nei vien orangutangų apsauga“, - sakė M.Struebigas.
2020 m. pradžioje tik 20 proc. palmių aliejaus gamybos buvo vykdoma tvariai, nurodo 2004 m. suburta pasaulinė iniciatyva - „Tvaraus palmių aliejaus apvalusis stalas“ (RSPO, Roundtable on Sustainable Palm Oil). Ši organizacija sudarinėja specifinius standartus, susijusius su palmių aliejaus pramonės vykdomu miškų kirtimu, teisėtumu, skaidrumu ir socialiniu poveikiu.
Norint, kad palmių aliejaus gamyba būtų pripažinta tvaria, būtina atitikti visus šios institucijos standartus. Tokios įmonės, kaip „PepsiCo“, „Unilever“, „Nestle“ ir „General Mills“ įsipareigojo savo produktų gamyboje naudoti tik tvariai gaminamą palmių aliejų, sertifikuotą RSPO.
Kai kurios ne pelno organizacijos taip pat siekia vystyti tvaresnę palmių aliejaus pramonę tokiose valstybėse, kuriose nuo šios pramonės šakos priklauso milijonų žmonių pragyvenimas. Pavyzdžiui, Malaizijoje vykdoma iniciatyva, pavadinta „Wild Asia“. Jos tikslas - į dideles grupes suorganizuoti šimtus smulkesniųjų ūkininkų, kad jie galėtų sertifikuoti savo laukus ir gamybą pagal Malaizijos tvaraus palmių aliejaus ir RSPO standartus.
Toks organizavimasis yra naudingas ir aplinkai, ir ūkininkams. Taigi, palmių aliejus artimiausiais dešimtmečiais tikrai niekur nedings. Todėl panašu, kad geriausias būdas apsaugoti gamtą nuo šios pramonės šakos įtakos - ne palmių aliejaus boikotas, o organizacijų, kurios didina palmių aliejaus gamybos tvarumą, palaikymas.
Eterinių aliejų auginimas Lietuvoje
Lietuvoje eterinių aliejų rinka yra vis dar nedidelė ir tik užuomazgos stadijoje. Lietuvoje taip pat yra galimybių įsitraukti į eterinių aliejų verslą ir vystyti savo produkciją šioje srityje.
Lietuvoje yra daug vaistinių augalų, kurie turi naudingų savybių ir gali būti naudojami eterinių aliejų gamybai. Taip pat elektroniniai pardavimai leidžia nesunkiai pasiekti viso pasaulio pirkėjus. Juolab, kad eteriniai aliejai nedaug vietos užimanti ir brangi produkcija.
Gamtiškas Lietuvos įvaizdis gali teigiamai veikti natūralios produkcijos paklausą ir kainą. Kvapiosios medžiagos arba eteriniai aliejai yra cheminiai junginiai, kurie suteikia augalams ypatingą aromatą ir skonį.
Jie gali būti randami įvairiuose augaluose, tokiuose kaip žolės, vaisiai, gėlės ir lapai. Eterinių aliejų kiekiai augaluose gali labai skirtis priklausomai nuo augalo rūšies, gyvenimo sąlygų ir kitiems veiksniams. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvieno augalo skirtingos dalys (pvz., lapai, žiedai, šaknys) gali turėti skirtingus eterinių aliejų kiekius.
Išgauti kvapų eterinį aliejų galima iš beveik visų augalų. Svarbu įvertinti kiek Lietuvos sąlygomis augalas gali sukaupti eterinių aliejų, ar sąnaudos išgauti aliejų Lietuvoje bus mažesnės nei kitose rinkose.
Abejotina ar Lietuvoje pavyktų rentabiliai išgauti aliejų iš levandų, rožių, jazminų, kitų šilumamėgių augalų. Levandos vienas iš populiariausių augalų eterinių aliejų gamyboje. Šaltos sąlygos ir sunkesni gruntai patinka mėtoms. Lietuvos sąlygos gerai tinka auginti vaistinį ir kvapųjį šalaviją.
Ajerų eterinis aliejus labai tinka aromoterpijoje, teigiama, kad teigiamai veikia smegenų veiklą. Taip pat ajerų eteriniai aliejai naudojami gaivinti odai. Puiki kultūra nederlingoms šlapžemėms. Kadagių, eglių, pušų eteriniai aliejai išgaunami iš spyglių.
Rentabilus verslas bus perdirbant augalinę žaliavą dideliais kiekiais. Netgi geriau patiems neauginti žaliavos, bet tik ją perdirbti. Perspektyviausias kooperacijos variantas kai eterinių aliejų distiliatorinę aptarnauja keletas kvapiųjų žolelių auginimo ūkių.
Norint pasiekti aukštesnį rentabilumą reikės darbus palengvinančios technikos. Technikos sodinimui, priežiūrai, derliaus nuėmimui. Reikės pastatų technikai laikyti.
Taip pat norint praplėsti sezoną dalį kvapiųjų žolelių verta išdžiovinti. Džiovinama specialiomis džiovyklėmis, nedidelėje temperatūroje, kad nebūtų prarandami eteriniai aliejai.
Distiliacijos procese gaunami dveji produktai. Koncentruotas eterinis aliejus ir hidrolatas, dar vadinamas gėlių ar kvapiuoju vandeniu. Eterinių aliejų Lietuvoje galima tikėtis apie iki apie 0,5 procento nuo masės.
Tiek panašiai turi mėtos, kvapusis šalavijas. Dauguma kitų augalų eterinių aliejų turės mažiau. Eterinių aliejų ir hidrolatų kokybė labai priklauso nuo augalų paruošimo ir distiliavimo įrangos.
Distiliavimo temperatūra neturi būti itin aukšta nes tai suskaido aromatines daleles. Nors tuo pačiu metu per žema temperatūra neištrauks žemutinių eterių. Prieš sudedant augalus į distiliatorių jie paruošiami.
Dažniausiai kvapieji augalai susmulkinami. Taip jie kompaktiškiau sutilps į distiliatoriaus katilą. Sausų ir šviežių žolelių smulkintuvas. Žolelių smulkintuvą galima įsigyti Tumosa ir partneriai.
Dažnai augalai papildomai presuojami. Tai leis dar kompaktiškiau užpildyti distiliatorių. Iš kai kurių augalų geriau bus išgaunami aliejai juos meceruojant. Maceracija tai procesas augalus mirkant vandenyje ar specialiuose tirpaluose.
Eteriniai aliejai išgaunami distiliatoriaus pagalba. Distiliatorius susideda iš dviejų dalių. Augalai dedami į katilą garintuvą iš kurio vamzdžiu garai patenka į šaldytuvą. Procesas labai panašus į alkoholio distiliavimą, tačiau prietaisas turi kelias papildomas detales.
Vandens pildoma dalis katilo, apačioje dedamas tinklelis, kad augalai nesiliestų su dugnu, nepridegtų ir nebūtų aukštoje temperatūroje. Taip pat ant žolės dedamas tinklelis, kad augalų dalys neužkimštų vamzdžio. Šaldymui dažniausiai naudojama tekančio šalto vandens įranga.
Pradėti pažintį su eterinių aliejų išgavimu verta nuo nedidelio distiliatoriaus. Lietuvoje eterinių aliejų distiliatoriais prekiauja Tumosa. Mažiausias distiliatorius yra nuo 12 litrų.
Į tokį distiliatorių tilps apie 1- 2 kilogramai žaliavos, bus išgaunama apie 5 - 10 g eterinių aliejų ir keletas litrų hidrolatų. Svarstant apie eterinių aliejų verslą ar turint kelias dešimtis arų kvapiųjų augalų verta pirkti 30 - 40 litrų distiliavimo aparatą.
Tokį eterinių aliejų distiliavimo aparatą galima įsigyti UAB Tumosa. Į tokį distiliatorių tilps 4-6 kilogramai žaliavos, bus išgaunama 20- 30 g eterinių aliejų ir 4 -5 litrai hidrolato.
Su šiuo distiliatoriumi pavyks atrasti geriausius augalų augimo tarpsnius kai jie sukaupia didžiausią eterinių aliejų kiekį. Pramoninei eterinių aliejų gamybai naudojami virš 100 litrų talpos distiliatoriai.
Pramoninis distiliatorius kurį galima užsisakyti Tumosa ir partneriai. Separatorius atskiria eterinį aliejų nuo hidrolato. Būdamas lengvesnis eterinis aliejus plaukioja skysčio paviršiuje. Hidrolatai iš karto po distiliavimo dažnai dar neįgauna visų sąvybių. Tobulinant įgūdžius atsiranda papildomos įrangos poreikis.
Tokiu gali būti perkoliatorius, kuris naudojamas įsotinti tirpalus eteriniais aliejais. Dažnai tiems augalams kurių aliejai jautrūs temperatūrai ir sunkiai išgaunami. Raminamasis poveikis - kai kuriems eteriniams aliejams, tokiems kaip levandos, ramunėlės ar mėtos, priskiriamas raminamasis poveikis.
Priešuždegiminis poveikis - kai kuriems eteriniams aliejams, tokiems kaip ramunėlės, eukalipto ar levandos, priskiriamas priešuždegiminis poveikis. Antimikrobinis poveikis - kai kuriems eteriniams aliejams, tokiems kaip vaistinis ir kvapusis šalavijas, kadagiai, priskiriamas antimikrobinis poveikis.
Skatinantis virškinimą poveikis - kai kuriems eteriniams aliejams, tokiems kaip mėta, levandos, priskiriamas skatinantis virškinimą poveikis.
Dumblių aliejus
Dumblių aliejus - tai produktas, kuris pastaruoju metu sulaukia vis didesnio dėmesio. Šis unikalus aliejus išgaunamas iš mikrodumblių arba jūros dumblių ir yra vertinamas dėl savo naudingųjų savybių, tinkamumo veganiškai mitybai bei poveikio sveikatai. Kas yra dumblių aliejus, kokia jo nauda ir kodėl verta jį įtraukti į savo kasdienę rutiną?
Dumblių aliejus išgaunamas iš įvairių dumblių rūšių, dažniausiai iš mikrodumblių, tokių kaip Schizochytrium ar Crypthecodinium cohnii. Šie dumbliai auginami kontroliuojamose sąlygose, užtikrinant aukščiausią kokybę ir švarą.
Jūros dumblių aliejus išgaunamas iš didesnių dumblių (makrodumblių), tokių kaip jūržolės (pvz., rudieji ar raudonieji dumbliai). Šis aliejus dažniau naudojamas kosmetikoje, nes jame gausu antioksidantų, mineralų ir vitaminų, kurie maitina odą ir plaukus. Taigi abi šios dumblių aliejaus rūšys nėra vienas ir tas pats produktas, nors ir išgaunamos iš dumblių.
Pagrindinis skirtumas: dumblių aliejus labiau skirtas sveikatai ir mitybai, o jūros dumblių aliejus - kosmetikai bei odos priežiūrai. Dumblių aliejus yra išskirtinis dėl savo turtingos maistinės sudėties, kuri daro jį itin naudingu sveikatai.
Jis yra pagrindinis augalinis omega-3 riebalų rūgščių DHA ir EPA šaltinis, būtinas smegenų, širdies ir akių sveikatai. Šios rūgštys taip pat mažina uždegimus organizme ir stiprina imuninę sistemą. Jame taip pat yra vitamino E, kuris palaiko odos sveikatą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
Kai kurių rūšių dumblių aliejus gali turėti jodo, svarbaus skydliaukės veiklai, taip pat kalcio, magnio ir geležies, kurie stiprina kaulus ir padeda palaikyti energijos lygį. Dėl šių medžiagų dumblių aliejus ne tik padeda išvengti širdies ligų ar pagerina atmintį, bet ir skatina bendrą organizmo sveikatą.
Viena iš pagrindinių dumblių aliejaus savybių - tai jo sudėtyje esančios omega-3 riebalų rūgštys, tokios kaip DHR (dokozaheksaeno rūgštis) ir EPR (eikozapentaeno rūgštis). Tradiciškai omega-3 šaltinis yra žuvų taukai, tačiau žuvys pačios omega-3 negamina - jos šią medžiagą gauna mitybos metu iš dumblių.
Širdies sveikata. Smegenų veikla. Akių sveikata. Dumblių aliejus yra tvarus ir aplinkai draugiškas produktas. Jo gamybai nereikalinga žvejyba, todėl jis padeda sumažinti neigiamą poveikį vandenynų ekosistemoms.
Dumblių aliejus dažnai naudojamas kaip maisto papildas, tačiau jis taip pat gali būti naudojamas kulinarijoje. Šis aliejus pasižymi švelniu skoniu ir puikiai tinka salotoms, kokteiliams ar net kepiniams.
Dumblių aliejus yra universalus produktas, kurį galima įtraukti į kasdienę mitybą. Kapsulės. Skystas dumblių aliejus. Maisto gamyba.
Saugi dumblių aliejaus dozė priklauso nuo individualių poreikių ir sveikatos būklės, tačiau paprastai rekomenduojama vartoti ne daugiau nei 1-2 arbatinius šaukštelius per dieną.
Dumblių aliejus yra naudingas įvairioms žmonių grupėms, nes jo sudėtyje esančios medžiagos prisideda prie sveikatos gerinimo ir ligų prevencijos. Vegetarai ir veganai.
Dumblių aliejus yra vienas iš nedaugelio augalinių omega-3 šaltinių, todėl tai puiki alternatyva žuvų taukams. Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHA ir EPA, yra būtinos smegenų, širdies ir akių sveikatai, tačiau augalinėje mityboje jų paprastai trūksta. Nėščiosios.
Omega-3 riebalų rūgštys prisideda prie vaisiaus smegenų ir akių vystymosi, taip pat padeda išvengti priešlaikinio gimdymo. Tyrimai rodo, kad nėščioms moterims, vartojančioms omega-3, sumažėja pogimdyvinės depresijos rizika. Sportininkai.
Dumblių aliejus yra naudingas sportuojantiems žmonėms dėl jo priešuždegiminių savybių. Omega-3 padeda mažinti raumenų uždegimą po intensyvių treniruočių, mažina skausmus ir greitina organizmo atsistatymą. Vyresnio amžiaus žmonės.
Omega-3 rūgštys padeda palaikyti smegenų funkciją, gerina atmintį ir mažina Alzheimerio ligos riziką. Taip pat šis aliejus stiprina širdies sveikatą, mažina cholesterolio kiekį ir užkerta kelią uždegiminiams procesams, kurie dažnai pasireiškia su amžiumi. Žmonės, siekiantys pagerinti širdies sveikatą.
EPA ir DHA riebalų rūgštys mažina kraujo spaudimą, gerina cholesterolio balansą ir mažina trigliceridų kiekį kraujyje. Besimokantys ir protinį darbą dirbantys žmonės.
Omega-3 rūgštys stiprina smegenų veiklą, gerina koncentraciją, atmintį ir mokymosi gebėjimus. Dumblių aliejus yra puikus pasirinkimas studentams ir visiems, kurie patiria didelį protinį krūvį. Dumblių aliejus turi daug naudingų savybių, tačiau jo vartojimas gali sukelti kai kuriuos šalutinius poveikius.
Nors dauguma žmonių neturi jokių problemų vartodami šį aliejų, kai kurie gali patirti alergines reakcijas, tokias kaip odos bėrimai, niežulys ar patinimas. Tai gali būti susiję su jautrumu tam tikroms dumblių rūšims ar kitoms sudedamosioms dalims. Be to, žmonėms, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ar inkstų ligomis, gali tekti būti atsargesniems, nes dumblių aliejus gali turėti įtakos elektrolitų pusiausvyrai arba kraujo spaudimui.
Taip pat, jei vartojate vaistus, ypač kraujo krešėjimą skystinančius vaistus, prieš pradėdami vartoti dumblių aliejų, būtinai pasitarkite su gydytoju. Kai kuriems žmonėms taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, pvz., pykinimas ar viduriavimas, ypač jei vartojama didesniais kiekiais.
Vartojant dumblių aliejų, gali būti naudinga stebėti bet kokius nepageidaujamus simptomus, kad laiku būtų galima imtis tinkamų veiksmų. Dumblių aliejus - tai ne tik naudingas produktas sveikatai, bet ir draugiškas aplinkai pasirinkimas.
Šis aliejus suteikia unikalią galimybę praturtinti savo mitybą svarbiausiomis riebalų rūgštimis ir išlaikyti grožį natūraliu būdu. Pasirinkę dumblių aliejų, ne tik pasirūpinsite savo sveikata, bet ir prisidėsite prie planetos išteklių tausojimo.
Sėjamosios judros
Nuolatos mažėjanti tradicinės žemės ūkio produkcijos paklausa verčia žemdirbius bei perdirbėjus ieškoti alternatyvų. Perteklinės žemės ūkio produkcijos mažėtų, jei daugiau augintume alternatyvių augalų bei juos perdirbtume.
Alternatyviais laikomi tokie augalai, iš kurių pagaminta produkcija nevartojama maistui ar gyvulių pašarui. Šie augalai dažniausiai naudojami kaip žaliava atsinaujinančiai energijai gaminti, dažų, vaistų, tekstilės ir kitose pramonės šakose.
Minėtiems tikslams gali būti naudojami ir tradiciniai augalai: tuomet juos galima priskirti prie alternatyvių. Visus šiuos augalus bus leidžiama auginti privalomuose pūdymuose, o augintojas gaus tiesioginę išmoką už pasėlius bei papildomų pajamų už užaugintą ir parduotą produkciją.
Vienas iš alternatyvių augalų - sėjamoji judra. Sėjamosios judros (Camelina sativa) yra vienas seniausių kultūrinių augalų. Jos kildinamos net iš neolitinio amžiaus laikų.
Įprastais augalais judros tapo apie 400-500 metų prieš Kristų. Judros buvo auginamos vienos ar su linais. Sėklos buvo naudojamos kasdieniniam maistui (kaip linų ir kviečių).
Judrų sėklų buvo dedama kepant duoną, kartu su avižų kruopomis iš jų verdama košė. Judros priklauso kryžmažiedžių šeimai, kaip ir rapsai, garstyčios, kopūstai. Kaip ir rapsų, sėjamųjų judrų yra vasarinė ir žieminė formos.
Augalai išauga 30-120 cm aukščio ir turi šalutinių stiebų. Žiedai - geltonos spalvos, žiedynai - kekės. 1 000 sėklų sveria apie 1,5 g. Lietuvoje natūraliai auga kai kurios laukinių judrų rūšys.
Linų ir vasarojaus pasėliuose dažnai pasitaiko lininių ir vasarinių judrų, žiemkenčiuose - plaukuotųjų, pamiškėse, pakelėse bei pakrantėse - smulkiavaisių judrų. Auginti judras nesudėtinga, kadangi sėjamosios judros nereiklios nei dirvožemiui, nei klimato sąlygoms.
Jų agrotechnika yra beveik tokia pat kaip vasarinių rapsų arba garstyčių. Sėjamosios judros gali augti lengvuose priesmėliuose, taip pat kalkingose molio dirvose, t.y. visur, kur joms pakanka maisto medžiagų. Dažniausiai auginama vasarinė šių augalų forma, todėl sėti jas reikia anksti pavasarį.
Judros yra nejautrios pavasarinėms šalnoms, todėl reikia jas pasėti kuo anksčiau, kai tik pradžiūva dirva. Sėklos norma, priklausomai nuo sėjos būdo bei pasėlio paskirties, gali svyruoti nuo 6 ik 12 kg/ha.
Labai svarbu, kad judrų sėjai būtų gerai paruošta dirva. Sėklų įterpimo gylis neturi viršyti 3 cm, todėl dirvą prieš sėją reikia stengtis įdirbti kuo sekliau. Lietuvoje sėjamųjų judrų auginimo patirties kol kas nėra.
Taip pat nėra išsamesnių mokslinių duomenų, todėl apie jų auginimo technologiją galima kalbėti tik remiantis užsienio šalių augintojų patirtimi. Sėjamosios judros tręšiamos panašiai kaip ir vasariniai rapsai. Kiekvienai planuojamo sėklų derliaus tonai paprastai išberiama apie 33 kg azoto, 18 kg fosforo, 10 kg kalio ir 5 kg magnio trąšų.