Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt.
Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (fizikos ir chemijos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.
Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus (aptariama, nurodoma, apibūdinama, paaiškinama, modeliuojant, tyrinėjant ir kt.). Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pilietiškumo, skaitmeninė, kultūrinė.
Biologijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant gamtos mokslų tyrimų metodologija, aktyviose veiklose mokiniai motyvuojami tyrinėti gyvosios gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas. Mokiniai skatinami susieti gyvybės mokslų teoriją ir praktiką, pateikti ir pagrįsti probleminių klausimų atsakymus, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant biologijos mokslo ir biotechnologijų poveikį aplinkai ir visuomenei; suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu.
Biologijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gyvosios gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas. Biologijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gyvybės mokslų žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas.
Mokiniai mokydamiesi gamtamokslinio raštingumo ugdo kalbinius gebėjimus, praktiškai taiko dalykines kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų. Per biologijos dalyko veiklas mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių gamtoje pasekmes; sudaromos sąlygos išsiaiškinti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ir asmeninės gerovės sąsajas, formuotis sveikos gyvensenos nuostatas.
Atliekant tiriamuosius, projektinius darbus kuriama pasitikėjimo atmosfera, ugdoma empatija šalia esančiam, skatinama bendradarbiavimo kultūra, pagarba kitokiai nuomonei. Plėtojamas poreikis savarankiškai tirti ir pažinti, domėtis ir aktyviai veikti. Skatinamas atsakingas, saugus ir etiškas naudojimasis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendravimas skaitmeninėje erdvėje. Darnaus vystymosi tematika biologijos pamokose padeda plėtoti socialinį atsakingumą, puoselėti meilę gamtai, moko būti išteklius tausojančiu vartotoju. Gamtamokslines veiklas mokiniai skatinami sieti su gamtos apsaugą reglamentuojančių dokumentų nagrinėjimu, aktualių šalies ir pasaulio problemų iškėlimu.
Mokiniai skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius; sekti, aptarti ir kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamą gyvybės mokslų informaciją. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
A1. Įvardija ir paaiškina, ką tiria biologijos mokslas, kokias problemas sprendžia. Remdamasis pateikta informacija, nurodo, ką ir kaip tiria biologijos mokslas; kokios gyvybės mokslų tarpusavio sąsajos. Remdamasis pateikta informacija, analizuoja, kaip biologija leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Nurodo biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas. Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes.
Apibūdina biologijos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis ir kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina, kad biologija ir kiti gyvybės mokslai leidžia pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus.
Paaiškina, kad remiantis biologija galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius. Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti gamtos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Paaiškina, kad remiantis biologija ir kitais gyvybės mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Apibūdina biologijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus.
Augalų mityba
Augal fiziològija, mokslas apie augalų gyvybės reiškinius. Tiria genetinės informacijos panaudojimą augalų augimui, vystymuisi ir morfogenezei. Nagrinėja augalų augimą, vystymąsi, dauginimąsi, medžiagų apykaitą, ieško priemonių šiems procesams valdyti, augalų produktyvumui didinti. Skirstoma į vandens apykaitos, mineralinės ir orinės mitybos, energijos apykaitos, augimo ir vystymosi, dauginimosi, dirglumo ir judesių, atsparumo nepalankiems veiksniams fiziologiją.
Mineralinės mitybos srityje augalų fiziologiją plėtojo J. von Liebigas(Vokietija), J. B. Boussingault (Prancūzija). 19 a. pabaigoje jau plėtotos visos augalų fiziologijos dabartinės kryptys, 20 a. pradžioje padėti pamatai augalų biochemijai.
Augalų fiziologija kaip mokslo šaka atsirado 18 a. pabaigoje-19 a. pradžioje. Pavadinimą 1785 pasiūlė J. E. Gilibert’as, dėstęs gamtos mokslus. Ypatingą reikšmę augalų fiziologijai turėjo J. Priestley (Didžioji Britanija), J. Senebier, N. T. de Saussure’o (abu Šveicarija), ypač K. Timiriazevo (Rusija) darbai.
Augalų mitybos programa apima:
- Augalų tręšimo planą.
- Maisto medžiagų poreikį planuojamam derliui (MP) gauti.
- Maisto medžiagų poreikio (MP) planuojamam derliui gauti korekciją pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį (K1).
- Maisto medžiagų poreikio (MP) planuojamam derliui gauti korekciją pagal humuso kiekį (K2).
- Maisto medžiagų poreikio (MP) planuojamam derliui gauti korekciją pagal dirvožemio fosforingumą ir kalingumą (K3).
- Maisto medžiagų poreikio (MP) planuojamam derliui gauti korekciją pagal dirvožemio rūgštumą (K4).
- Priešsėlio paliekamas maisto medžiagų kiekis.
- Augalų iš priešsėlio pasisavinamas maisto medžiagų kiekis (K5).
- Augalo iš organinių trąšų pasisavinamas maisto medžiagų kiekis (K7).
- Maisto medžiagų poreikis (veikliąja medžiaga) planuojamam derliui gauti (MPbendrasis).
- Mineralinių trąšų formos ir normos planuojamam derliui gauti.
- Augalų tręšimo laikas, augalo vystymosi tarpsniai ir vienkartinės trąšų normos.
Maisto medžiagų poreikio korekcijos koeficientai
Maisto medžiagų poreikio korekcija pagal humuso kiekį (K2) kg ha-1.
Maisto medžiagų poreikio koregavimo pagal dirvožemio fosforingumą ir kalingumą koeficientas (kf ir kk).
Maisto medžiagų poreikio korekcija pagal dirvožemio fosforingumą ir kalingumą (K3) kg ha-1.
K3= (MP x kf) - MP; K3= (MP x kk) - MP.
Maisto medžiagų poreikio korekcija pagal dirvožemio rūgštumą (K4) kg ha-1.
Augalo iš organinių trąšų pasisavinamas maisto medžiagų kiekis (K7) kg ha-1.