Gamtos mokslų pamokų metu atskleidžiama mokslo ir technologijų vystymosi dinamika ir alternatyvos. Ugdymas grindžiamas gamtos reiškinių bei procesų holistine interpretacija ir yra orientuotas į gamtoje vykstančių reiškinių pažinimą juos interpretuojant lokaliame ir globaliame kontekste. Labai svarbi mokinių tiriamoji veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, kelti asmeninius iššūkius, susikurti naujų žinių, identifikuoti problemas, aiškinti reiškinius, daryti įrodymais grįstas išvadas, naudoti tyrimų metodus ir kt. Gamtamokslinės žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija, mokiniai motyvuojami tyrinėti gamtos procesus, pritaikyti gamtamokslinio mąstymo būdus ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas, apmąstant gamtos mokslų teoriją ir praktiką kurtis vientisą pasaulėvaizdį.
Mitybos grandinės ir energijos judėjimas
Mitybos grandinės yra vienas iš pagrindinių ekosistemų elementų. Aiškinamasi, kas yra mitybos grandinės, mokomasi sudaryti paprastas skirtingų natūralių buveinių mitybos grandines. Aiškinamasi, kokia kryptimi juda energija mitybos grandinėse, koks saulės šviesos vaidmuo mitybos grandinėse. Mitybos grandinėse energija juda nuo augalų (gamintojų) per augalėlius (pirminius vartotojus) iki plėšrūnų (antrinių ir tretinių vartotojų).
Pagrindinės mitybos grandinės grandys:
- Gamintojai: Augalai, kurie fotosintezės būdu gamina maistą.
- Pirminiai vartotojai (augalėdžiai): Gyvūnai, kurie minta augalais.
- Antriniai vartotojai (plėšrūnai): Gyvūnai, kurie minta augalėdžiais.
- Tretiniai vartotojai (aukščiausio lygio plėšrūnai): Gyvūnai, kurie minta kitais plėšrūnais.
- Skaidytojai: Organizmai, kurie skaido negyvą organinę medžiagą.
Augalėdžių, plėšrūnų ir skaidytojų vaidmuo ekosistemose
Prisitaikymas prie aplinkos. Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius. Augalėdžiai, plėšrūnai ir skaidytojai atlieka skirtingas, bet vienodai svarbias funkcijas ekosistemose.
Augalėdžiai
Augalėdžiai yra gyvūnai, kurie minta augalais. Jie reguliuoja augalų populiacijas ir yra maisto šaltinis plėšrūnams.
Plėšrūnai
Plėšrūnai yra gyvūnai, kurie minta kitais gyvūnais. Jie reguliuoja augalėdžių ir kitų plėšrūnų populiacijas, taip palaikydami ekosistemų stabilumą.
Skaidytojai
Skaidytojai yra organizmai, kurie skaido negyvą organinę medžiagą. Jie atlieka svarbų vaidmenį grąžinant maistines medžiagas į ekosistemą, kurias vėl gali panaudoti augalai. Aptariami negrįžtamieji medžiagų kitimai siejant su pastebimais medžiagų pokyčiais, nulemtais puvimo, degimo, rūdijimo procesų, kuriems vykstant susidaro naujos medžiagos, pasižyminčios kitomis savybėmis.
Ekosistemų stabilumas
Ekosistemų stabilumas priklauso nuo visų organizmų grupių sąveikos. Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis. Pažeidus vieną grandį, gali sutrikti visa ekosistema. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui.