Visuomenėje vis dar diskutuojama apie vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės (augalinės mitybos) naudą. Vyrauja įsitikinimas, kad tokia mityba nesuteikia reikalingos energijos kiekio, o kompensuoti mėsos nėra kuo. Be to, kalbama, kad toks maistas neskanus, o ir pasigaminti visaverčių patiekalų be mėsos - misija neįmanoma.
Tačiau žinomi žmonės, ilgą laiką remdamiesi augalinės mitybos principais, tokius įsitikinimus paneigia. Nors mitybos specialistai protina nepasiduoti vegetarizmo madai ir neatsisakyti mėsos, pasirodo vis daugiau tyrimų, įrodančių ryšį tarp mėsos valgymo ir vėžio rizikos.
Mėsos Vartojimas ir Vėžio Rizika
Daug tyrimų atskleidė, kad valgant daug raudonos ar apdorotos (perdirbtos) mėsos didėja storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika. Pavyzdžiui, 21 proc. storosios žarnos piktybinių navikų Jungtinėje Karalystėje yra siejama su raudonos ir apdorotos mėsos valgymu. Valgant 100-120 g raudonos mėsos per dieną, rizika padidėja net 30 proc.
Įvairių tyrimų duomenimis, apdorotos mėsos vartojimas, valgant jos 25-50 g per dieną, riziką susirgti padidina 10-50 proc. (50 g yra apytiksliai viena dešrelė). Kai kurie tyrimai nurodo, kad raudonos mėsos valgymo dažnumas (t. y. raudonos mėsos valgymas dažniau nei vieną kartą per dieną) yra labiau susijęs su vėžio rizika nei suvalgomas kiekis.
Mitai apie Avieną
Nors pastaruoju metu labai daug kalbama apie tai, kad nepelnytai pamiršta avienos vertė, mokslinininkai šį mitą paneigia: aviena, kaip ir jautiena ar kiauliena, priskiriama raudonai mėsai, taigi jos įtaka vėžio atsiradimui taip pat tokia pati.
Maisto instituto Juslinės laboratorijos vedėjos dr. Aldonos Mieželienės teigimu, vertinga yra tik jaunų ėriukų mėsa, o aviena paprastai būna riebesnė. Avienos, kaip ir jautienos riebalai sunkiai virškinami, turi daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina cholesterolio kiekį kraujyje.
Kodėl Raudona Mėsa Pavojingesnė?
Raudona ir apdorota mėsa gali didinti tikimybę susirgti vėžiu dėl joje esančių cheminių junginių. Kai kurie jų randami mėsoje natūraliai, tačiau kiti susidaro, kai mėsa konservuojama ar kepama aukštoje temperatūroje. Raudonoje ir perdirbtoje mėsoje yra raudonojo pigmento, vadinamo hemu. Hemas gali pažeisti storosios žarnos ląsteles ar paskatinti žarnyne esančias bakterijas gaminti kenksmingas chemines medžiagas, kurios didina vėžio atsiradimo riziką.
Perdirbtos Mėsos Pavojai
Perdirbtai mėsai konservuoti dažnai naudojamos cheminės medžiagos, vadinamos nitratais ir nitritais (pavyzdžiui, E250). Žarnyne nitritai paverčiami vėžį sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis, vadinamomis N-nitrozojunginiais.
Kepant mėsą aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, kepsninėje, gali susidaryti vėžį sukeliančios medžiagos, vadinamos heterocikliniais aminais ir policikliniais aminais.
Colino Campbello Tyrimai
Vienas garsiausių pasaulio mokslininkų, medikas Colinas Campbellas, pristatė tyrimus, kurie įrodo, kad visi gyvuliniai baltymai (taip pat ir baltos mėsos) užsuka vėžio vystymosi mechanizmą net tiems žmonėms, kurie neturi didelio polinkio juo sirgti.
Tyrimai rodo, kad polinkis į vėžį padidėja jau per pirmąsias 12 savaičių nuo baltyminės mitybos pradžios. Vos tik baltymų pašaruose sumažėdavo, vėžio vystymosi mechanizmas sustodavo.
Mokslininkas taip pat aiškinosi, koks gyvulinių baltymų kiekis dar yra saugus mūsų organizmui. Pasak jo, vėžio mechanizmas neužsisuka, jei gyvuliniai baltymai mitybos racione sudaro ne daugiau kaip 10 proc.
Specialistų Nuomonės
Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė visiškai sutinka su mokslininku. Pasak jos, mėsa kaip maistas nebent tinkama jaunimui, kuris juda labai daug. Pati moteris mėsos nevalgo jau 30 metų ir teigia dėl to esanti sveika.
Tačiau su vėžiu sergančiais pacientais dirbantis fitoterapeutas Juozas Ruolia ne toks kategoriškas mėsos atžvilgiu. Pasak jo, didžiausia bėda, kad mėsos mes gerai nesukramtome, o į žarnyną nukeliavus neapvirškintiems mėsos gabalams, viršenybę ima puvimo bakterijos.
Augalinės Mitybos Pavyzdžiai
Atlikėjas Edgaras Lubys vegetaru tapo seniau nei prieš septynerius metus. "Pasidomėjęs vegetarizmu atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių. Taip pat nustojau gerti kavą, juodą bei žalią arbatą, sutvarkiau dienos režimą. Ilgainiui pagerėjo sveikata ir atsirado energijos kasdienius darbus atlikti dvigubai greičiau", - sakė E. Lubys.
Radikaliojo vegetarizmo - žaliavalgystės ar kitaip - augalinės mitybos - pagrindas yra termiškai neapdorotas maistas. Augalinės mitybos šalininkams skirti gaminiai neverdami, nekepami - vartojami tik natūraliu pavidalu.
Receptai
Edgaro Lubio receptas - vitaminizuotos morkų salotos
- Morkas sutarkuoti ir sumaišyti su „1 go“ mišiniais bei smulkintais graikiniais riešutais.
- Tada pašildyti medų, sumaišyti su aliejumi ir užberti cinamoną.
- Paruoštu padažu užpilti salotas, viską kruopščiai išmaišyti.
Gražinos Gum angliavandenių „bomba“ pusryčiams
- Visus pirmo sluoksnio ingredientus sumalti trintuvu ar kokteilinėje iki vientisos masės.
- Suformuoti sluoksnius, ant viršaus užpilti trintas, šviežiai užšaldytas braškes.
Išvados
Atsisakius mėsos ir subalansavus mitybą, galima pagerinti sveikatą, sumažinti vėžio ir kitų ligų riziką. Svarbu domėtis, ką valgyti, kada valgyti, kaip derinti maistą ir laikytis mitybos režimo. Augalinė mityba gali būti įvairi ir skani, jei įtraukiama pakankamai daržovių, vaisių, grūdų, ankštinių produktų ir riešutų.
| Aspektas | Privalumai atsisakius mėsos |
|---|---|
| Širdies sveikata | Sumažėja sočiųjų riebalų ir cholesterolio suvartojimas, kraujagyslės tampa lankstesnės. |
| Uždegimas | Sumažėja lėtinis uždegimas, pagerėja imuninės sistemos jautrumas. |
| Žarnyno mikrobiomas | Padidėja naudingų bakterijų įvairovė, palaikoma virškinimo sistemos sveikata. |
| Svorio kontrolė | Mažesnis kaloringumas ir didesnis skaidulų kiekis padeda išlaikyti sveiką svorį. |