Riekė̃ - tai nuo kepalo (paprastai vienos pusės) atpjautas plonas duonos ar pyrago gabalas, kitaip tariant, abišalė ar jos pusė. Tai gali būti ir siauras pailgas gabalas lašinių, arba bryzas.

Duonos Riekė

Duonos riekė yra vienas dažniausiai vartojamų šio žodžio reikšmių pavyzdžių. Dažnai riekės būdavo abišalės, pusinės arba skiautelinės.

Štai keletas pavyzdžių, kaip riekė minima liaudies išmintyje ir buityje:

• Atriekta iš vienos pusės bakano bus riekė̃.
• Atriekt duonos riekė̃ reikia.
• Pjauk riekėmis duoną.
• Tu per storomis riekėmis duoną raikai.
• Tavo riẽkės dviejų pirštų storumo.
• Kai išalkdavau, tai antsyk kelias riekès duonos suvalgydavau.
• Užtepk riekę su sviestu, ir būs mun pusvakaris.
• Riekė linguojas atriekta - toki gera buvo duona.
• Nupjaudavo riẽkę ploną kai lakštą.
• Ale ir atpjovei ubago riẽkę (storą)!

Taip pat egzistuoja ir mažybinės formos, tokios kaip riekelė ar riekutė:

• Džiovienė, riekelė duonos džiovintos.
• Insdėjau riekẽlę.
• Atriekė riekelę kai klevo lapelį ir dar pasiklausia - ar visą suvalgei (d.).
• Dvi riekelès atariekė.
• Jaunikis nuvažiavo pas mergą, ir ten priėmė su duonos riekelè.
• Tada duonos riekelẽlę duos an visų [ = visiems].
• Duonos nei riekùtės, šnapso nei čerkutės, jau prašom išeit.
• Dėlto susimylėjęs kerdžius davė jam riekùtę duonos.
• Riekelytès duonos siuntė Vokietijon [vokiečių kareiviai].
• Devė riekeliū́tę duonos.
• Tik labai plonom riekuliùkėm suraikyk.

Su rieke siejami įvairūs posakiai ir patarlės:

• Atriekta riekė̃ nebeprilips.
• Atriekta duonos riekė neprilimpa.
• Atriektos riekės neprilipdysi.
• Riekė nelimpa prie bakano.
• Daba jos dukrelė jau atriekta riekė (ištekėjusi, nuo namų atskirta).
• Bemeilindama kepalo, neteksi ir riekės.
• Stora riekė̃ iš namų nevaiko.
• Varpos kaip riẽkės - kad didelės!
• Varpos kaip riẽkės linksta, svyruoja.
• Viena eilė - viena riekė, dvi eili - dvi rieki (sakoma apie žemės įdirbimą ir derliaus gerumą).
• Ilga kiauliotė kaip riekė̃.
• Stora riekė̃ (gieda gero šeimininko gaidys), plona riekė̃ (prasto).
• Riekėm (riekėmis) įdeda, trupiniais išima (malkos krosnyje ir anglys).
• Padeda riekes, išima miltus.
• Padėsi riekėm, rasi trupiniais.
• Riekė̃m deda, guručiais išimdo.
• Padeda riekė̃m, išima trupiniais.
• Ant bobutės grytelės kabo duonos riekelė, šunys loja - pasiekti negali (mėnuo).
• Už namo duonos riekė (mėnuo).

Kita Reikšmė

Be duonos, riekė gali reikšti ir:

• Siaurą pailgą gabalą lašinių, bryzą: Išnešė lašinių riẽkę.
• Ariant norago verčiamos žemės juostą: Velėna, riekė žemės.
• Ariant verčiamos žemės ruožą, lysvę: Kai tos riẽkės suartos yr, tai žymu vagutės, i į lygų lauką gali sodyt.

Apie žemės riekę:

• Virto pirmoji vaga.
• Ir jau pulkai varnų, o dar daugiau žvirblių tūpė ant sutvilkusių juodos žemės riekių, lupo iš jų baltus ir storus raudongalvius vikšrus.
• Plūgo norago atpjauta žemės riekė slenka verstuvais aukštyn.
• Suklojo žemę riekė̃m [plūgas].
• Plūgas pagedęs, negražiai riekès suguldo.
• Kai tos riẽkės suartos yr, tai žymu vagutės, i į lygų lauką gali sodyt.
• Seniau riekùtėms suardavo.

Pavyzdžiai, kaip riekė minima kituose kontekstuose:

• Išnešė lašinių riẽkę.
• Duokit lašinių riẽkę per visą priekį (iron.).
• Ė kas duos lašinių riẽkę, tas bus danguj prieky.
• Atpjausi po riekẽlę, kiek reiks tam rytuo į taukus įdėti [užtrino].
• Ir dailių riekelių reik, kad spirgini spirgus.
• Lėkštėse suguldytos rausvo skilandžio riekės.
• Benas paduoda man storą, mėsingą arbūzo riekę.

Taigi, riekė - tai universalus žodis, turintis kelias reikšmes, tačiau dažniausiai siejamas su maisto produktu, ypač duona.

---