Europoje kiekvienais metais dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta 3.9 mln., žmonių, iš jų 1.8 mln. Kita liga yra aterosklerozė, t. y. arterijų sukietėjimas. Atsakymas kaip to išvengti slypi kiekvieno iš mūsų mitybos įpročiuose.
Mokslininkai teigia, jog augalinė mityba gali padėti kovoti su įvairiomis ligomis. Tačiau dažnu atveju netinkama mityba gali būti tikroji ligos priežastis. Paimkime širdies ir kraujagyslių ligas - jos užima pirmą vietą tarp visų mirties priežasčių JAV.
Aterosklerozės vystymasis ir mitybos įtaka
Auginant vaikus pagal įprastą amerikietišką mitybą, aterosklerozės procesas pradeda vystytis nuo vaikystės. Pirmasis ligos etapas pastebimas sulaukus vos dešimties metų, nes arterijose matomos riebalų juostelės.
Grupė mokslininkų sutiko ištirti širdies kraujagyslių ligas turinčius žmones ir pakeitė jų mitybą į augalinę, tikėdamiesi, kad liga progresuos lėčiau. Rezultatas buvo kur kas įdomesnis: ligos progresavimas absoliučiai sustojo ir, negana to, žmonės pradėjo sveikti. Kai tik tyrimo dalyviai nustojo maitintis kraujagysles kemšančiu maistu, rezultatai pagerėjo. Kūnas valėsi nuo cholesterolio plokštelių, nereikėjo jokių vaistų ar chirurginių intervencijų. Specialistų stebėtas pagerėjimas pradėjo matytis vos po trijų savaičių.
Dr. Greger yra bendrosios praktikos gydytojas, kuris specializuojasi mitybos srityje. Nors genetika dažnai pabrėžiama kaip pagrindinė visų ligų priežastis, tai tėra tik dalis visos dėlionės. Tiesą sakant, labiausiai paplitusi genetinė širdies kraujagyslių liga yra šeiminė hipercholesterolemija (įgimtas aukštas cholesterolio kiekis), kuri išsivysto vos 1 iš 250.
Prevencija ir gydymas
2018 m. Vieno žmogaus ligos prevencija sveikatos apsaugos sistemai kainuoja pigiau nei gydymas. Tai pastebėta ir 2012 m. tyrime, kuriame prevencinės priemonės, susijusios su širdies kraujagyslių ligų gydymu buvo ekonomiškesnės, nei cheminių vaistų vartojimas nuo aukšto kraujospūdžio. Deja, gydytojai širdies kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams žymiai dažniau išrašo vaistus, negu pataria keisti gyvenimo įpročius. Vien 2017 m. farmacijos kompanijos iš tokių vaistų uždirbo daugiau nei 40 mlrd.
Medicina laiko savyje paslaptį, kad esant tinkamoms sąlygoms kūnas sugeba išgyti pats. Vienas nuostabiausių pavyzdžių yra susijęs su rūkymu. Tarkime, jog žmogus nustoja rūkyti, praeina 15 metų ir jis nusprendžia pasitikrinti savo plaučius. Pastebimas rezultatas toks, kad plaučiai ilgainiui išsivalo nuo viso deguto. Įsivaizduokite, jog atitinkami procesai pradeda veikti kraujagyslėse, vos pakeitus mitybą. Viskas, ką reikia padaryti - tai pasitraukti iš savęs sargdinimo kelio ir sugrįžti į sveiką gyvenimą, nes žmogaus kūnas yra savireguliacinė mašina.
Paimkime pavyzdį iš 1977 m. „American Heart Journal“ aprašyto atvejo, kur minimas žmogus, sergantis sudėtinga išemine širdies liga ir angina. Jis nesugebėdavo savarankiškai nueiti iki pašto dėžutės. Deja, tačiau šiuo metu turime prigalvotų daug naujų, su įmantriais pavadinimais, vaistų, kurie pacientui kainuoja tūkstančius dolerių per metus. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad tokių vaistų poveikis sugeba prailginti sportinę veiklos trukmę vos 33.5 sekundės.
Dr. D. Ornish jau 1990 m. prestižiniame žurnale „The Lancet“ publikavo straipsnį, kuriame rašė, kad vienerius metus besilaikant augalinės mitybos, aterosklerozės skaičiai sumažėja 82% net ir nenaudojant statinų (cholesteroliui mažinti skirtų vaistų) ar kitų analogiškų preparatų. Panašų pastebėjimą užfiksavo ir Dr. C. B. Esselstyn 1985 m.. Taip pat galima paminėti ir Dr. J. Fuhrman 2015 m. paskelbtą tyrimą. Jo dalyviai, laikydamiesi nustatytos mitybos, sugebėjo sumažinti svorį, kraujo spaudimą, LDL cholesterolio ir trigliceridų kiekį (tam tikri riebalai).
Vienos iš patikimiausių „Cochrane“ sisteminės metaanalizės duomenimis, paskelbtais 2020 m., buvo apžvelgta 16 geriausių tyrimų, imtis - 59 000 žmonių. Nustatyta, kad sumažinus sočiųjų riebalų suvartojimą, po dviejų metų pastebimas 21% širdies nepakankamumo, širdies priepuolių ir insultų sumažėjimas. Tyrimo autorių išvadose teigiama, kad pasistengus labiau ir atsisakius mėsos, pieno, sūrio, kiaulienos bei vištienos, rezultatai būtų dar geresni. Augalinė mityba nėra tik alternatyva, norint susigrąžinti sveikatą.
Baltymų svarba ir rizika
Baltymai - organizmo statybinė medžiaga, svarbi raumenų masei augti ir palaikyti. Taip pat įrodyta, kad jie mažina norą persivalgyti ir spartina medžiagų apykaitą. Tačiau baltymų kiekis, kurio mūsų organizmui iš tikrųjų reikia šioms funkcijoms atlikti, yra daug mažesnis, nei skelbia daugelis reklamų. Visi baltymai yra sudaryti iš atskirų vienetų, vadinamų aminorūgštimis. Kiekviena aminorūgštis pasižymi savitomis savybėmis, o jų kiekis maiste skiriasi. Paaiškėjo, kad vartojant per daug vienos konkrečios aminorūgšties, vadinamos leucinu, gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, teigiama tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Nature Metabolism“.
„Iš pradžių susidomėjome šia tema, nes daug baltymų turinčios dietos yra populiarios tiek tarp gydytojų, tiek tarp dietologų, tiek plačiojoje visuomenėje. Jos padeda numesti svorio, auginti raumenų masę ir gerinti bendrą medžiagų apykaitą“, - sakė vienas iš tyrimo autorių, Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos profesorius Babakas Razani. Tačiau tyrimas, kurio pagrindą sudarė gyventojų mitybos klausimynai, rodo, kad didesnis baltymų suvartojimas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis.
2020 m. B.Razani komanda paskelbė straipsnį, kuriame parodė, kad daug baltymų turinti mityba susijusi su padidėjusia aterosklerozės, t. y. riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų kaupimosi arterijų sienelėse ir ant jų, rizika. „Toliau siekėme parodyti tikslų mechanizmą, kuris pasireiškė taip: vartojant baltymus kraujotaką užtvindo aminorūgštys, - teigiama pranešime. - Imuninės ląstelės, vadinamos makrofagais, kurios yra svarbus aterosklerozės veiksnys, pasisavina aminorūgštis, [o tai pajunta] svarbi [molekulė], vadinama mTOR. Ji inicijuoja žalingus makrofagų signalinius kelius, dėl kurių paūmėja aterosklerozė.“ Paprasčiau tariant, baltymais gausi mityba gali paskatinti riebalų ir cholesterolio kaupimąsi arterijų sienelėse.
Tyrimo metu žala pastebėta, kai baltymai sudarė 22 proc. visų kalorijų. Kad mityba būtų subalansuota, patariama, jog baltymai sudarytų maždaug 15 proc. visų kalorijų. Tai iš esmės atspindi Viduržemio jūros regiono dietos principus.
Žinoma, skirtinguose baltymų šaltiniuose leucino koncentracija skiriasi. Pasak B.Razani, baltymų milteliuose yra daug leucino. Tačiau mėsoje ir augaliniame maiste, kuriame gausu baltymų, leucino kiekis nėra labai didelis. „Sudėtingesnis klausimas kyla dėl to, kaip šie baltymai virškinami, įsisavinami ir kaip leucinas patenka į mūsų kraują. Tai klausimas, kuris iš tiesų galėtų diferencijuoti leucino poveikį mūsų imuninėms ląstelėms ir aterosklerozei. Šiuo metu tai ir aiškinamės“, - teigė B.Razani.
Be to, reikia įdėti daug darbo, kad būtų galima suprasti tikrąjį maistinių baltymų poveikį žmogaus sveikatai. „Akivaizdu, kad mitybos gairėms pakeisti reikalingi ilgalaikiai tyrimai su žmonėmis, tačiau svarbiausia yra tai, kad aklas didesnio baltymų kiekio vartojimas nėra panacėja“, - sakė Razani.
„Kaip kardiologas, aš vis dar rekomenduoju žmonėms laikytis JAV Žemės ūkio departamento mitybos rekomendacijų, kurios glaudžiai siejasi su Viduržemio jūros regiono dieta: maždaug 15 proc. paros kalorijų iš baltymų, sveikesni riebalai ir sudėtiniai angliavandeniai.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje
Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Prieš penkerius metus šios sistemos ligos sudarė beveik pusę vyrų ir daugiau nei pusę moterų mirties priežasčių. Lietuvoje atitinkamai buvo 54,6, o ES - 46 šimtui tūkstančių gyventojų. Apmaudu, tačiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau žmonių negu nuo visų vėžio formų kartu paėmus. Didesnis mirštamumas nustatytas tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių.
Tačiau „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė sako, kad užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio nširdies ir kraujagyslių ligų bei prailginti žmonių gyvenimą. „Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas iš esmės gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodiklius. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas. Tiesa, kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ar genetinis paveldimumas nekinta.
„Dabar atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant surasti genus, atsakingus už įvairių ligų, taip pat - ir širdies bei kraujagyslių, pasireiškimą. Deja, dar anksti teigti, kiek įtakos turi paveldimumas, o kiek netinkamas gyvenimo būdas ir blogi įpročiai šeimoje “, - pastebi G. Nepaisant tam tikrų rizikos veiksnių, kurių negalime pakeisti, turime nepamiršti, kad daugeliu atvejų patys nulemiame savo sveikatos būklę. Galime iš savo gyvensenos paš nalinti tokius rizikos veiksnius kaip netinkamą mitybą, rūkymą, stresą ir kitus psichosocialinius faktorius, pasyvų gyvenimo būdą, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, pilvinį nutukimą ar padidintą cholesterolio koncentraciją kraujyje. Kalbant apie sveiką gyvenseną, turime daug dėmesio skirti mitybai.
„Kardiolitos klinikų“ gydytoja kardiologė G. Balčiūnaitė pataria atkreipti dėmesį į tai, ką valgome ir stengtis sumažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste. „Reikėtų rinktis liesą mėsą - paukštieną, triušieną, liesesnius pieno nproduktus. Nors Pasaulinės sveikatos organizacija dėl pastarųjų vienareikšmiškos nuomonės nebeturi. Patartina vengti riebių padažų, riebaluose paruoštų patiekalų. Patiekalai turėtų būti ruošiami verdant arba troškinant. Svarbu valgyti maisto, turinčio daug skaidulų: daržovių, vaisių, košių. Taip pat bent porą kartų per savaitę reikėtų valgyti žuvies.
Pats žodis „dieta“ neretai žmonėms asocijuojasi su kraštutiniais savęs ribojimais, daugelio įprastų produktų atsisakymu, nuolatiniu alkio pojūčiu ar netgi tam tikra kančia. Savęs kankinti tikrai nereikia. Paklausite, kokios jos? Sočiosios nriebalų rūgštys turi sudaryti ne daugiau nei dešimtadalį visos gaunamos energijos, jas reikėtų keisti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Transnesočiosios riebalų rūgštys - ne daugiau vieno procento visos gaunamos energijos. Per dieną reikėtų suvalgyti tik penkis gramus druskos ir bent tris daržoves bei du šimtus gramų vaisių.
Ne mažiau negu riebus maistas ir pasyvus gyvenimo būdas širdžiai kenkia ir rūkymas - tiek aktyvus, tiek pasyvus. „Visiškas rūkymo atsisakymas yra pats efektyviausias profilaktikos būdas. Netinka tiesiog sumažinti surūkomų cigarečių kiekį per dieną. Kadangi npriklausomybė yra tiek psichologinė, tiek fizinė, tai ir priklausomybės gydymo metodų yra įvairių: nuo žmogaus savikontrolės, psichinės terapijos iki nikotino pakaitinės terapijos. Mesti rūkyti žmonės gali bandyti patys arba kreiptis į savo šeimos gydytojus. Lietuvoje yra specialūs kabinetai, kuriuose dirba priklausomybių ligų specialistai, galintys padėti pacientams mesti rūkyti, skirdami ne tik mokomąją medžiagą, bet ir gydymą vaistais“, - pataria gydytoja kardiologė G.
Specialistė taip pat primena, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa. Pagal šią programą visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų turi teisę kartą per metus kreiptis į šeimos gydytoją dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento duomenis ir kraujo tyrimo rezultatus, identifikuoja pacientus turinčius didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ateityje. Tokie pacientai yra nukreipiami į specializuotus centrus išsamesniems tyrimams.
Atrado būdą, kaip sustabdyti aterosklerozę
Savo patirtį, surinktą gydant ir tiriant šio amžiaus rykšte - širdies ir kraujagyslių ligomis - sergančius pacientus, mokslininkas sudėjo į knygą „Širdies ligos prevencija ir išgydymas“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą. Medikas daug metų dirbo chirurgu ir operavo širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius pacientus, tačiau jo netenkino tai, kad jis gali tik naikinti pasekmes. Medikas pradėjo ieškoti sprendimo, kaip šiems pacientams galima padėti, kad nereikėtų operacijos. Pradėjęs tyrinėti, kaip žmogaus organizmą veikia pilnos struktūros (t. y. mažai ar visiškai neapdorotas) augalinis maistas be riebalų, jis atrado, kad tokia mityba gali sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, dar daugiau - vien mitybos pagalba galima atstatyti aterosklerozės pažeistas kraujagysles ir visiškai sugrąžinti sveikatą net sunkiausiems ligoniams. Pasak jo, aterosklerotinius kraujagyslių užsikimšimus ir arterijų sukalkėjimus, žmogui pakeitus mitybą, organizmas išsigydo pats, be jokių vaistų.
C. Esselstyno teigimu, aterosklerozė pradeda vystytis jau jauname amžiuje. Nors jauni žmonės dar neserga ir nesiskundžia jokiais simptomais, jų kraujagyslės jau pažeistos ir jeigu jie su amžiumi nekeičia mitybos, anksčiau ar vėliau pasiekia tašką, kai atsiduria ligoninėje. Medikas aprašo atvejus, kai pacientams, pagal rekomendacijas pakeitusiems mitybą, per 3-6 savaites, o kartais net po 10 dienų, praeina anginos skausmai krūtinėje, o instrumentiniai tyrimai rodo didžiulius pokyčius į gerąją pusę kraujagyslėse. Taigi norint atsikratyti savo negalavimų nebūtina saujomis gerti vaistų, užtenka pakeisti mitybą.
C. Esselstynas įsitikinęs, kad mes puikiai galime išgyventi be riebalų, jei valgome pilnos struktūros maistą (t. y. duoną, o ne bandelę, pilno grūdo košę, o ne blynus iš baltų miltų), kuriame yra užtektinai riebalų, tik mūsų smegenys patiria didžiulį spaudimą iš išorės, kad reikia mėsos, žuvies, pieno produktų, nors iš tiesų riebalų užtektinai riešutuose, grūduose, netgi kai kuriose daržovėse.
Be papildomų riebalų gyvena jau pusantrų metų Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės chirurgas dr. Darius Kubilius, kurio pastangomis ir atsirado mokslininko knyga lietuvių kalba, jau pusantrų metų kartu su visa šeima, kurioje auga trys mažamečiai vaikai, visiškai nevartoja papildomų riebalų. Mėsos, kiaušinių ir pieno produktų jie atsisakė dar anksčiau. „Perėjus prie augalinio maisto, mūsų visų sveikata labai pagerėjo, tačiau po keleto metų susidūrėme su reiškiniu, kuris aprašomas ir literatūroje: veganams po kurio laiko pradeda trūkti energijos. Tai aiškinama įvairiomis priežastimis, bet viena pagrindinių, kurią atrasti man padėjo C. B. Esselstynas, kad reikia nevartoti papildomų riebalų. Ik tol mes vartodavome daug aliejaus. Ir iš tiesų - perėjus prie tokios mitybos energijos stygius išnyko. Galiu tvirtai pasakyti, mes tikrai kur kas mažiau dienų sergame per metus, o jei ir susergame, labai greitai atsistatome, mums praktiškai nebereikia vaistų. Per šią gripo bangą teko slaugyti giminaičius, jautėme, kad virusas prie mūsų kabinasi, peršti gerklę, atsiranda lengva sloga, bet viskas tuo ir baigėsi“, - tikino pašnekovas.
D. Kubilius pasidžiaugė, kad šiuo metu Lietuvoje plinta nuostabi mada - keisti gyvenimo būdą. Žmonės ima skirti dėmesio savo mitybai, vis daugiau juda - populiarėja bėgimas, plaukimas, todėl ši knyga, jo manymu, labai savalaikė, nes atskleidžia, kaip spręsti sudėtingiausias ir dažniausiai pasireiškiančias širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamas problemas, t. y. siūlo būdus, kaip apsisaugoti nuo infarkto, insulto ar kitų aterosklerozės komplikacijų. „Šiuo metu kalbama apie tai, kad didžiausias sergamumas šiomis ligomis šalyse, turinčiose augančią ekonomiką. Mūsų visuomenės pokyčiai rodo, kad mes jau lipame iš šios grupės ir, tikiuosi, greitai prisijungsime prie išsivysčiusių Vakarų šalių, kuriose rūpintis savo sveikata yra normalus reiškinys. Ypač džiugu, kad gyvenimo būdo pokyčiais domisi dar sveiki žmonės, kurie susiduria su dabartinio gyvenimo būdo pasekmėmis, mato savo tėvus, senelius ir nenori panašios senatvės. Visuomenė tampa atviresnė įvairiems gyvenimo modeliams, jau nebesusilauksi tiek patyčių, jei eini prieš srovę ir stengiesi gyventi sveikiau nei visi. Atvirkščiai, žmonės perima geras patirtis. Ir jie jau šiandien jaučia tam tikrus pokyčius - nyksta alerginės reakcijos, astma, ankstyvi artritai, užsitęsusios kvėpavimo takų, šlapimo takų infekcijos, įvairūs odos pūliniai. Žmonių gyvenimo kokybė gerokai pagerėja. Kalbant apie mūsų šeimą, mes patys pastebėjome, kad mažiau serga, tampa labiau aktyvesni, daugiau laiko praleidžia lauke, daugiau judėti, taigi užsisuka teigiamas ratas. Mes patys labai atidžiai stebime, kaip auga mūsų vaikai, ar nesutrikęs jų miegas, ar nepadažnėjusios infekcijos. Dažniausiai mums tenka koreguoti maisto kiekį, pasirūpinti, kad jie daugiau suvalgytų. Paprastai du kartus per metus pasidarome kraujo tyrimus. Paskutinį kartą darėmės rudenį - visų mūsų jie buvo geri. Iš esmės kraujo tyrimus profilaktiškai turėtų pasidaryti kiekvienas žmogus“, - teigė medikas.
Pagrindinės C. Esselstyno taisyklės
D. Kubiliaus iniciatyva Lietuvos sveikatos mokslų universitete buvo vykdomas trijų mėnesių tyrimas, kuriame dalyvavo širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai, sutikę keisti savo mitybą pagal C. Esselstyno rekomendacijas. „Būtent tiek laiko reikia žmonėms persiorientuoti ir atprasti nuo riebaus maisto. Vienas iš ryškesnių požymių - žmonės jautė alkį, todėl jiems tekdavo valgyti šiek tiek daugiau. Taip pat atsirado stiprus noras saldumynų, kurių taip pat prašėme nevalgyti. Vis dėlto žmonės su sunkumais susitvarkė ir patys pripažino, kad jų kraujo rodikliai pagerėjo, jie pradėjo geriau jaustis, jiems nukrito kraujospūdis, jie pradėjo vartoti mažiau vaistų. Tiesa, ne visi žmonės laikėsi šios mitybos griežtai. Tie žmonės, kurie laikėsi taisyklių sąžiningiausiai, turėjo išskirtiniausius rodiklius. Iš tiesų, senus įpročius sunku laužyti, nors žinau motyvuotų žmonių, jie nusprendę mitybą pakeičia per naktį. Kai kuriems tai daryti reikia labai palaipsniui. Tačiau jei liga jau pažengusi ir laukti nėra kada, tokiems žmonėms labai padeda dalyvavimas įvairiose gyvenimo būdo keitimo grupėse, seminaruose, mokymuose, kuriuose jie susiduria su geraisiais mitybos keitimosi rezultatais. Tai juos įkvepia. Taip pat žmones įkvepia stebėjimas, kaip kinta jų pačių tyrimų rodikliai ir savijauta“, - pasakojo pašnekovas.
Pasak mediko, C. Esselstyno pacientai turėjo laikytis labai griežtų taisyklių. Nebuvo svarbu, kada ir kiek jie valgys, bet valgyti galėjo tik tam tikrą maistą. Sportuoti jiems nebuvo būtina, tai buvo palikta jų pačių pasirinkimui. Mat kai kurie pacientai buvo tokios prastos būklės, kad daugiausia, ką jie galėjo padaryti be širdies skausmų, - pereiti per kambarį. Po mitybos pokyčių ligos simptomai gerokai sušvelnėjo arba visai pasitraukė ir daugelis jų atrado norą judėti, sportuoti, gyventi pilnavertį gyvenimą, keliauti, vėl daryti tai, ką jie visą gyvenimą mėgo.
„Mitybos taisyklės nėra sudėtingos - pilnos struktūros augalinė mityba be jokių papildomų riebalų (be aliejaus, riešutų, avokadų). Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Galimybės fantazijai - labai plačios, tačiau tai tikrai nėra ypatingi ar sunkiai pagaminami patiekalai. Kaip tik neseniai lietuvių kalba pasirodė mokslininko žmonos ir dukters parašyta receptų knyga tuo pačiu pavadinimu, kaip ir C. Esselstyno, kurioje surinkta visa gerojo pasaulio virtuvių praktika. Visus jiems reikalingus produktus galima nusipirkti Lietuvoje, taigi šiuo mitybos planu lengva sekti. Ši mityba nereikalauja ypatingai daug laiko, nors, žinoma, mes turime gamintis namuose, kadangi viešo maitinimo įstaigose į visus patiekalus paprastai pridedama papildomų riebalų“, - aiškino medikas.
Nuo ko pradėti keisti savo mitybą
Pasak D. Kubiliaus, vieniems žmonėms užtenka pereiti tik prie augalinės mitybos ir jų cholesterolio rodiklis mažėja, tačiau daugeliui žmonių tenka atsisakyti visų papildomų riebalų, ypač išgrynintų. Neretai ir to nepakankama. Jiems tenka atsisakyti cukraus, nors jo žala, mano manymu, hiperbolizuojama. Kai kuriems žmonės dar ir to būna ne gana, jiems tenka padidinti žalių lapinių daržovių kiekį mityboje.
„Kasdien valgyti žalių daržovių siūlyčiau visiems žmonėms, norintiems maitintis sveikiau. Lietuvoje nėra lapinių kopūstų, kuriuos labai skatina valgyti C. Esselstynas, tačiau puikus jų atitikmuo - Savojos kopūstai. Pagal savo sudėtį taip pat labai naudinga daržovė - poras. Taip pat tinka paprasti kopūstai, cukinijos, agurkai. Nors daug kas kritikuoja, kad jie dabar auginami mėgintuvėlyje, vis dėlto daržovės negalėtų išaugti, jei neturėtų tų medžiagų, kurios mums reikalingos. Paprastai žalios spalvos daržovės vertinamos dėl didelio chlorofilo kiekio jose, tačiau pirmiausiai jos vertingos bendra savo sudėtimi, ypač jose esančių baltymų struktūra. Dar šeštame dešimtmetyje nustatyta, kad gyvulinės kilmės baltymai skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi, o augaliniai baltymai vėžio riziką kaip tik mažina. Kita vertus, reikia pripažinti, kad rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui valgant augalinį maistą tikrai yra didesnė. Mat žmonės dažnai neskiria pakankamai dėmesio įvairovei, todėl per ilgus metus gali išsivystyti mitybos nepakankamumas. Todėl veganams reikėtų periodiškai pasitikrinti vitamino B12 kiekį. Šio vitamino nepakankamumo liga iš tiesų būdinga visai populiacijai, tai nėra augalinį maistą valgančių žmonių stigma, bet bet jeigu žmogus linkęs į šią problemą, valgant nepakankamai įvairų maistą ji išlįs greičiau“, - įspėjo pašnekovas.
Medikas taip pat patarė valgyti daugiau ankštinių daržovių - pupelių, žirnių, kurių valgome tikrai nepakankamai, dažniausiai dėl nepagrįstų pilvo pūtimo baimių, nors iš tiesų nuo riebaus maisto pilvą pučia labiau. Tuo tarpu mokslininkai nustatė, kad teritorijose, kuriose žmonės gyvena ilgiausiai, vyrauja didžiąja dalimi augalinė (95 proc. ir daugiau) mityba, kurioje didelę dalį sudaro ankštiniai augalai. Ne mažiau svarbūs ir grūdiniai produktai, tačiau tai neturėtų būti baltų miltų gaminiai. Reikėtų rinktis pilnos struktūros grūdus. Gaminių iš jų teks paieškoti, bet rasti jų įmanoma.