Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 65 proc. pradinukų ateityje dirbs tokiose technologijų profesijose, kurios šiuo metu dar neegzistuoja.
Informatikos mokymo svarba
Lietuvoje sukurta informatikos ugdymo sistema 1-10 klasėms „Vedliai“ yra orientuota į praktinį mokymąsi, suteikia mokytojams ilgalaikius pamokų planus pagal Bendrąją ugdymo programą (BUP), interaktyvias pratybas ir ekspertų nuolat atnaujinamą medžiagą.
Vilniuje šis procesas įsibėgėjo: naujos kartos informatikos mokymo programa „Vedliai“ šiuo metu jau naudojasi 75 proc. 1-8 klases turinčių sostinės mokyklų, o pagal ją besimokantys pradinukai tokių pamokų norėtų dar daugiau.
Pirmieji žingsniai informatikos pasaulyje
Programą įgyvendinančios Vilniaus Maironio progimnazijos pavaduotoja Danutė Belovienė skaičiuoja, kad dabartinių ketvirtokų mokytojos pagal „Vedlių“ programą su mokiniais pradėjo dirbti dar pirmoje klasėje.
Su pirmokais, kurie per savaitę turi vieną informatikos pamoką, mokytojos pradėjo dirbti nuo pačių paprasčiausių kompiuterinio raštingumo žingsnelių: kaip valdyti pelę, spausti mygtukus, atlikti paiešką ar vertinti internete rastą informaciją.
Tik tada pradėjome pažintį su programavimo kalbomis ir vadinamąja technologine kūryba.
Svarbu, kad vaikai mokosi ne vien kompiuterinio raštingumo - technologinė kūryba atkeliauja per įvairias integruotas veiklas matematikos, anglų, gamtos mokslų pamokų metu“, - pasakoja D. Belovienė.
Naudodamiesi parengta programa, mokytojai gauna visą reikalingą medžiagą, nuo užduočių iki metodikos ir temos plėtojimo galimybių.
Tai palengvina darbą ir leidžia pamokas pritaikyti pagal klasės poreikius.
„Labai svarbu, kad mokiniai gali dirbti jiems priimtiniausiu tempu - juk vienam vaikui užduočiai atlikti užtenka pamokos, o kitam įsigilinti užtrunka ilgiau“, - pabrėžia pedagogė.
Technologijos ugdymo procese
Vilniaus Antakalnio progimnazijos vadovas Tomas Jankūnas, kuris pats dirba informatikos mokytoju, teigia, kad integravus informatikos mokymą į ugdymo procesą, mokiniai ne tik susipažįsta su informacinėmis technologijomis, bet ir mokosi jas naudoti prasmingai - planuojant užduotis, ugdant kūrybiškumą ar įveikiant baimes.
„Praktinės užduotys, tokios kaip 3D objektų kūrimas, programavimas ar animacijos kūrimas, mokinius neabejotinai sudomina labiau, negu teorijos kartojimas.
Technologijos gali padėti vaikams atrasti naujų talentų ir susidoroti su baimėmis: kartais vaikui lengviau perskaityti tekstą kompiuteriui nei prieš visą klasę, o piešti nemokantis vaikas, pasitelkęs technologijas, gali tapti puikiu animacinių filmukų režisieriumi”, - sako mokyklos vadovas.
T. Jankūnas priduria, kad vaikai, pasitikėdami technologijomis, gali spręsti tiek asmenines, tiek visuomenės problemas.
Žinoma, žmogus visada turi būti svarbesnis už technologijas. Tik tada jos gali tikrai palengvinti mūsų gyvenimą,“ - reziumuoja jis.
„Vedliai“ - kelias į sėkmę
Šiuo metu „Vedlius“ naudoja jau 50 proc. šalies mokyklų, o neabejotinas lyderis - Vilniaus miestas.
Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė teigia, kad ugdyti moksleivių IT įgūdžius svarbu taip, jog ateityje jie galėtų būti ne technologijų vartotojai, o jų kūrėjai.
„Vilnius jau ne vienerius metus dirba kartu su puikia programa „Vedliai“, kuri ne tik padėjo pradinių klasių mokytojams sėkmingai pasirengti ir anksčiau nei numato švietimo programos integruoti IT ugdymą mokyklose, bet ir apskritai leido mokykloms taikyti įdomesnes ir įtraukesnes informatikos pamokas, kurios ugdo technologijų kūrėjus, o ne vartotojus.
„Vedlių“ dėka galime visada būti keliais žingsniais priekyje, padėti dabar jau ir vyresnių klasių mokiniams IT pasaulyje jaustis kaip žuvims vandenyje”, - sako Vilniaus vicemerė.
Monika Katkutė-Gelžinė, vienintelę ugdymo sistemą informatikai 1-10 klasėms sukūrusio startuolio „Vedliai“ įkūrėja, teigia, kad programos tikslas - kiekvienam Lietuvos moksleiviui, nepriklausomai nuo jo mokyklos geografinės padėties, suteikti galimybę mokytis kokybiškos ir aktualios informatikos.