Žolininkė Danutė Kunčienė teigia, kad pasaulio Sutvėrėjas sukūrė žolelių kiekvienai ligai gydyti, todėl turime jas pažinti ir stengtis būti dėkingiems gamtai.

Žolinčių akademijos įžvalgos apie sveikatą

Pasak Danutės Kunčienės, ligos - mūsų mokytojos. Liga duodama tam, kad žmogus sustotų ir pagalvotų, ką reikia keisti. Vidinė ramybė yra esminė žmogaus sveikatos sąlyga, o jos lengviausia mokytis gamtoje. Tad norinčiam būti sveikam ir laimingam žmogui pagrindinė užduotis - išmokti pajausti vidinę ramybę, tada savaime ateina gebėjimas džiaugtis kiekviena akimirka.

Ryto ritualai ir odos priežiūra

Ponia Danutė teigia, kad žmogus negali būti sveikas, jei nesirūpins savo oda - jos nenuplaus, nepaglostys, neapsitrins šlapiu rankšluosčiu ir nepabūs be apdaro - oro vonių. Kasdien reikėtų nusiprausti ne tik burną, veidą, akis, ausis, bet ir bambą, nosį, liežuvį. Mokslininkai natūropatai neseniai prabilo apie svarbią žmogaus energinę zoną - bambą, kurios švara svarbi energijos apykaitai.

Judėjimo svarba ir grūdinimasis

„Žolinčių akademijos“ vadovė dažnai pabrėžia, kad judėti yra labai svarbu, žmogus gyvena tol, kol juda. Ge­rai pa­si­mankš­ti­nu­si ir su­pra­kai­ta­vu­si ji ne­ria į Ne­mu­ną, tačiau nepataria visiems to daryti. Vi­si žmo­nės skir­tin­gi, vie­niems le­di­nės mau­dy­nės tin­ka, ki­tiems - lė­tes­nio bū­do, nuo­lat dre­ban­tiems - ne­tiks. To­kiems ge­riau grū­din­tis ki­taip - ap­si­trin­ti drun­gnu van­de­niu ar pa­lįs­ti po kon­tras­ti­niu du­šu.

Mitybos įpročiai ir žolelių arbatos

Grįžusi namo Danutė pirmiausia išgeria šilto vandens stiklinę su citrinos sultimis, nes rūgštinė terpė turi būti šarminė. Ji jau ke­tu­rio­li­ka me­tų na­muo­se ke­pa juo­dą ru­gi­nę duo­ną, ne­ge­ria tik­ros ka­vos, ją kei­čia gi­lių, run­ke­lių, kiaul­pie­nių ka­va, mie­žių ir avi­žų ki­sie­liu­mi, įvai­rių žo­ly­nų ar­ba­tė­lė­mis. Svarbu stengtis kontroliuoti savo mintis ir neįsileisti negatyvių, džiaugtis gyvenimu ir šypsotis, nes tai stiprina imuninę sistemą.

Dirvinio asiūklio nauda sveikatai

Švedų žolininkai tvirtina, kad išgydyti impotenciją, padidinti lytinį potraukį ir pasitikėjimą savimi galima gerai žinomu žoliniu sporiniu augalu - dirviniu asiūkliu (Equisetum arvense). Kitos rūšys, ypač pelkinis asiūklis (E. palustre), yra nuodingos! Anksti pavasarį prasikala žvynuoti ūgliai, kurių viršūnėlės aplipusios rudomis sporangėmis. Vėliau pasirodo vegetatyviniai ūgliai - žali, panašūs į eglutes.

Asiūklio savybės ir vartojimo būdai

Dirvinis asiūklis auga pievose, ganyklose, pakelėse, pakrantėse, dirvose, padirviuose. Norvegijos provincijose ant šakniastiebių, kurie į žemę įsiskverbia iki 1 m gylio, susidarančius „riešutėlius“ žmonės valgo, o vegetatyvinius ūglius renka vaistams. Asiūkliai pasižymi kraujavimą stabdančiu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu, diuretiniu poveikiu. Lietuvoje asiūkliai yra dažni - aptinkama dvylika rūšių ir jų hibridų.

Asiūklio arbatos ir vonios

Asiūklių arbata (užpilas) - šlapimo takams, uždegimams, odos būklės gerinimui. 1 šaukštą džiovinto asiūklio užpilkite 250 ml verdančio vandens, uždenkite ir plaikite 10 - 15 min. Gydomosios asiūklių vonios - sąnariams, odos problemoms. 100 - 200 g džiovintų asiūklių suberkite į 1 L verdančio vandens ir pavirkite apie 10 min. Šį nuovirą supilkite į šiltą vonią ir joje maudykitės 15 - 20 min.

• Viduriavimui ir nereguliarioms mėnesinėms: 30-50 g žolės 1 litrui vandens.
• Širdies stiprinimui: 4 valgomuosius šaukštus žolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens.
• Dantų skausmui: skalaukite burną šiltu nuoviru.
• Sergant inkstų akmenlige: 1 arbatinį šaukštelį žolės užpilkite 200 verdančio vandens, palikite pritraukti 20 minučių.
• Plaukų skalavimui: 3 šaukštus džiovinto asiūklio berkite į 1 L verdančio vandens ir ~ 10 min. pavirkite.
• Nagų vonelė: 2 šaukštus asiūklio užpilkite 300 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite iki kol atvės iki kambario temperatūros.

Krienai ir kiti prieskoniai

Lietuviškas krienas niekuo ne blogesnis už atvežtinį imbierą. D.Kunčienė vardija ir labai populiarius, ir mažai žinomus prieskonius. Vienas tokių - čiužutės sėklos. Savo skoniu jos primena česnaką, bet neturi jo aitrumo. Krienai puikiai valo gleives iš organizmo, sausina. Ir visi kiti prieskoniai, kurie mus kaitina, kartu truputį sausina.

Šaltuoju metų laiku patartina pasidaryti tokį organizmą stiprinantį mišinį. Jam imama viena dalis trintų spanguolių, viena dalis tarkuotų krienų ir keturios dalys medaus. Anot D.Kunčienės, tai išbandytas ir patikimas receptas. Krieną ji vadino tikru daržo antibiotiku.

Juodosios garstyčios ir kiti šildantys prieskoniai

D.Kunčienė labai gyrė juodųjų garstyčių sėklas, kurios visiškai neaštrios, net švelnios. Pakepinus jas su sviestu, pasklinda riešutų aromatas. Juodosios garstyčios suteikia tobulą skonį ryžiams, košėms, visiems troškiniams. Žiemiški, šildantys prieskoniai yra ir cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, imbieras.

Žolelių mišiniai ir arbatos nuo peršalimo

Peršalę gerkite pelkinių ar pievinių vingiorykščių žolės, blindžių žievės, vaistinių svilarožių šaknų, aviečių stabarų ir bet kokių kvepiančių vaistažolių arbatos. Jeigu pučia vidurius, prieš valgį išsivirkite ir išgerkite paprastųjų raudonėlių, jeigu ne­ga­luo­ja ke­pe­nys - tri­ker­čių žva­gi­nių žolės ar­ba­tos.

Populiarios arbatos priedai

Parduotuvėse galima susipirkti arbatų su pačiais įvairiausiais priedais: ramunėlėmis, apelsinų ir obuolių žievelėmis ir t.t.

• Mėtos: suteiks arbatai ypatingą aromatą.
• Imbieras: ypač naudinga šaltuoju metų laiku.
• Jazminai ir kinrožės: naudingos žmonėms, kurių hemoglobino lygis per žemas.
• Uogos: džiovintos uogos - puikus arbatų priedas.

Žolės auginančios ūkininkės patirtis

At­gau­to­je se­ne­lių že­mė­je vais­ta­žo­les au­gin­ti pra­dė­ju­si me­di­ci­nos slaugytoja Bro­nė Pugž­lie­nė įgi­jo ag­ro­no­mės di­plo­mą, o da­bar mo­ko­si ir ap­lin­kos ap­sau­gos va­dy­bos. Svarbu, kad na­tū­ra­lios vais­ti­nių au­ga­lų au­gim­vie­tės spar­čiai ma­žė­ja, tad ten­ka juos au­gin­ti.

Ūkio įvairovė ir rinkos poreikiai

Ponia Bronė ypač mėgs­ta vais­ti­nius ša­la­vi­jus. Jai la­bai pa­tin­ka pil­kos si­dab­ri­nės spal­vos jų pus­krū­miai ir aštraus sko­nio ar­ba­ta. Ki­tas jos nu­my­lė­ti­nis - kva­pu­sis ba­zi­li­kas, ku­rį nau­do­ja ne tik kaip prie­sko­nį, bet de­da ir į ar­ba­tas. Ren­ku, džio­vi­nu ne tik užau­gin­tas vais­tažoles, bet ir beržų, že­muo­gių la­pe­lius, avie­čių, mė­ly­nių stie­bus ir uo­gas, dir­vi­nių asiūk­lių žo­lę, ru­gia­gė­lių žie­dus - jie la­bai rei­ka­lin­gi žmo­nėms. Žoli­nin­kė ma­no, kad vais­tin­iai au­ga­lai tin­ka va­ly­ti, stip­rin­ti žmo­gaus or­ga­niz­mą, bet ne­ti­ki, jog ga­li pa­dė­ti ser­gan­tie­siems vi­so­mis li­go­mis.

Vaistažolių derinimas ir konsultacijos

Žmo­nės labai domisi vaistažolėmis. Klau­si­nė­ja, kas ga­li pa­dė­ti va­ly­ti or­ga­niz­mą, ra­min­ti ner­vus, ma­žin­ti krau­jo spau­di­mą. Ji pa­sa­ko­ju apie vais­ta­žo­les, žmo­nės ren­ka­si, ko jiems la­biau­siai rei­kia. Žoli­nin­kė ma­no, kad vais­tin­iai au­ga­lai tin­ka va­ly­ti, stip­rin­ti žmo­gaus or­ga­niz­mą, bet ne­ti­ki, jog ga­li pa­dė­ti ser­gan­tie­siems vi­so­mis li­go­mis. Svarbu prisiminti, kad dauguma straipsnyje minimų augalų yra nuodingi, todėl nepasitarus su gydytoju jų vartoti negalima.

---