Daugelis paukštieną vartojame kone kasdien, o, kadangi gyvename Europos Sąjungoje, galime būti tikri - mūsų vartojama mėsa atitinka aukščiausius kokybės standartus.
Paukštiena be antibiotikų: svarbus pasirinkimas
Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, mūsų paukštininkystės ūkiai taiko griežtas taisykles: atsisako profilaktinio antibiotikų naudojimo, užtikrina gyvūnų gerovę ir veikia kur kas tvariau nei dauguma kitų gyvulininkystės sektorių.
Pagrindiniai aspektai, kodėl paukštiena, užauginta be antibiotikų, yra reikšmingas pasirinkimas:
- Visų pirma, mažinant antibiotikų vartojimą, prisidedama prie aplinkos tausojimo - antibiotikų likučiai gali neigiamai paveikti dirvožemio kokybę ir vandens telkinių ekosistemas.
- Antra, pernelyg dažnas antibiotikų naudojimas prisideda prie atsparių bakterijų formavimosi. Tokios bakterijos gali patekti į maistą ir žmogaus organizmą, apsunkindamos ligų gydymą.
- Ir trečia - paukščius auginant be antibiotikų užtikrinami aukščiausi gyvūnų gerovės standartai.
Tačiau, kaip ir žmonės, paukščiai gali susirgti, ir jei taip nutinka - jie gydomi - to reikalauja ir gyvūnų gerovės reikalavimai.
Pažangūs ūkiai investuoja į tokią auginimo aplinką, kurioje paukščiai būtų sveiki ir jiems nereikėtų gydymo.
Idealios sąlygos, kokybiškas lesalas ir griežta biosauga leidžia išvengti ligų.
Tai nėra lengva - iššūkių vis dar pasitaiko, tačiau sėkmingų pavyzdžių netrūksta ir Lietuvoje“, - sako G. Kauzonas.
O kas, jei paukštis visgi suserga?
Pagal gyvūnų gerovės principus, sergantis paukštis turi būti gydomas.
Tačiau tokiu atveju mėsa gali patekti į prekybą tik po to, kai vaistai visiškai pasišalina iš gyvūno organizmo - šį procesą griežtai kontroliuoja atsakingos institucijos.
Todėl visa mėsa, patenkanti į prekybos lentynas, yra be antibiotikų likučių.
Vis dėlto svarbiausia - išvengti antibiotikų naudojimo apskritai.
„Antibiotikai, net jei nepatenka į žmogaus lėkštę, gali per mėšlą patekti į dirvožemį, vandenį, pasklisti aplinkoje.
Bakterijos prisitaiko, mutuoja, ir ilgainiui gydymas tampa vis sudėtingesnis.
Visi norime, kad ligas būtų galima gydyti paprastais ir veiksmingais vaistais - todėl auginti paukščius be antibiotikų visų pirma yra investicija į mūsų saugumą“, - pabrėžia G. Kauzonas.
Be reikalo vartojami antibiotikai skatina atsparių bakterijų atsiradimą, o tai ilgainiui gali apsunkinti net paprastų infekcijų gydymą.
Kai kurių vaistų efektyvumas gali sumažėti arba visai išnykti.
Kaip pasiekiama tokia kokybė?
Paukštininkystės ūkiuose, kurie nenaudoja antibiotikų, taikomi ypač aukšti higienos ir biosaugos reikalavimai: patalpos dezinfekuojamos, griežtai kontroliuojama temperatūra, drėgmė ir ventiliacija, o bet kokie kontaktai su aplinka ribojami.
Paukščiai gimsta iš sveikų tėvinių pulkų, o jų gerove rūpinamasi nuo pirmų dienų.
Svarbų vaidmenį atlieka ir lesalas - jis gaminamas iš vietinių grūdų, papildytas vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, kurios stiprina paukščio imunitetą kiekviename augimo etape.
Tokiu būdu be antibiotikų užauginta paukštiena tampa saugesniu, tvaresniu ir atsakingesniu pasirinkimu kiekvienam vartotojui.
Pasak G. Kauzono, žmonių sąmoningumas auga - vis daugiau pirkėjų domisi, ką iš tikrųjų reiškia „užauginta be antibiotikų“.
Šį ženklinimą gali naudoti tik tie gamintojai, kurie tai pagrindžia dokumentais, atitinka visus reikalavimus ir yra audituojami Maisto ir veterinarijos tarnybos ar kitų institucijų.
„Jei ant pakuotės aiškiai nurodyta, kad paukštiena užauginta be antibiotikų, pirkėjas gali būti ramus - šis produktas atitinka aukščiausius standartus ir yra saugus“, - patikina pašnekovas.
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos: kiauliena be antibiotikų
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo - šviežios mėsos skyriuje vienas populiariausių pirkėjų pasirinkimų yra kiauliena.
Pirkėjams per metus jos suvalgant daugiau nei 9,5 tūkst. tonų, prekybos tinklas neseniai pristatė naujieną sveriamos mėsos skyriuje - kiaulieną, užaugintą be antibiotikų.
Tokia naujiena džiaugiasi ir „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė, kuri atkreipia dėmesį - ar kiauliena pasitarnaus kaip sveikatai palankus maistas, priklauso tiek nuo pasirinktos mėsos dalies, tiek ir nuo gaminimo būdo, mat gana dažnai kulinariniai įpročiai sugadina net ir pačią kokybiškiausią mėsą.
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, lyginant raudonos mėsos paklausą, šviežios kiaulienos pirkėjai įsigyja net 12 kartų daugiau nei jautienos.
Dažniausiai „Maximos“ pirkėjų pirkinių vežimuose atsiranda smulkinta kiauliena, šonkauliai, sprandinė bei mentė.
„Kiauliena yra neatsiejama nuo mūsų kulinarijos tradicijų.
Beje, ši mėsa - vienas iš produktų, kurį renkantis vienas svarbiausių kriterijų yra lietuviškumas.
Todėl „Maxima“ parduotuvėse šviežios sveriamos mėsos vitrinose pirkėjams siūlome tik Lietuvos ūkių produkciją, o šį pavasarį asortimentą išplėtėme įtraukdami be antibiotikų užaugintos lietuviškos kiaulienos.
Taip stengiamės atliepti nuolat besikeičiančius pirkėjų poreikius bei suteikti galimybę rinktis sveikatai palankesnius, alternatyvius kiaulienos produktus“, - kalba Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.
Svarbiau ne kokio gyvūno, o kurią mėsos dalį pasirinksite
Nors kiauliena Lietuvoje yra itin populiari mėsa, vis dėlto apie ją sklaido prieštaringų nuomonių.
Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, viena tokių - ta, kad kiauliena yra „sunki“, riebi mėsa, dažnai siejama su aukštu cholesterolio kiekiu ir nesuderinama su sveika mityba.
Kiaulienos išpjova - liesiausia dalis, turinti vos 3-4 g riebalų ir panašiai kalorijų (110 kcal/ 100 g) kaip ir vištienos krūtinėlė (102 kcal).
Ji taip pat nė kiek nenusileidžia baltymų kiekiu, kurių 100 g mėsos yra maždaug apie 22 gramus.
Siejant kiaulieną su aukštu cholesteroliu, sąžininga priminti, kad ir kai kurios jautienos dalys cholesterolio turi ne ką mažiau, o dažnu atveju net ir daugiau.
Didelį cholesterolio kiekį gauname ir valgydami vištienos sparnelius.
Taigi, kaloringumą ir cholesterolį apibrėžia ne tik kokio gyvūno mėsą renkamės, bet svarbiausia - kokią jo dalį“, - aiškina V. Kurpienė.
Liesiausios ir sveikatai labiausiai palankios kiaulienos dalys yra išpjova ir kumpis (145-160 kcal/ 100 g).
Dietistė pasakoja, kad liesa kiauliena yra vienas geriausių baltymų šaltinių - jos išpjova turi 22 g, o kumpis 20 g baltymų 100 gramų mėsos gabalėlyje, kai tuo pačiu vištienos krūtinėlė turi 22-24 g baltymų.
Šioje mėsoje yra 9 amino rūgštys, būtinos audinių augimui ir palaikymui, tiaminas, kurio mažai kitoje raudonoje mėsoje, selenas, cinkas, vitaminai B12, B6, niacinas, fosforas, geležis ir kitos organizmui reikalingos medžiagos.
„Be to, kiauliena yra mažiausiai alergizuojanti mėsa.
Šiuo metu alergiškų žmonių yra daug - tiek vaikų, tiek suaugusių, būna atvejų, kai pieno produktams alergiški žmonės kartais negali valgyti jautienos, o tie, kas alergiški kiaušiniams, kartais netoleruoja paukštienos.
Tuo tarpu kiauliena itin retai sukelia alergijas - tai dar būdinga ir triušienos mėsai“, - patirtimi ir žiniomis dalinasi V. Kurpienė.
Ar sveika - priklauso nuo to, kaip pagaminta
„Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė pasakoja, kad prastesnę reputaciją kiauliena iš dalies užsitarnavo dėl perdirbtų mėsos gaminių.
Be to, sveikatai kenksmingi ir kai kurie įprasti kiaulienos gaminimo būdai.
„Dabar galime gauti ypatingai geros mėsos.
Tai, kad galime pasirinkti kiaulieną, užaugintą be antibiotikų, reiškia, kad mūsų ūkiai taiko aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, padedančius išvengti įvairių gyvūnų ligų.
Mums, vartotojams, iki minimumo sumažinama rizika, kad mėsoje bus cheminių medžiagų pėdsakų, galinčių atsirasti dėl rutininio antibiotikų naudojimo.
Tačiau, jei kruopščiai išsirinktą liesą mėsą įvoliosime į kiaušinių ir džiūvėsių plakinį bei kepsime riebaluose, bus naivu tikėtis naudos sveikatai.
Tai, kaip ruošiame mėsą, yra ypač svarbus kriterijus vertinant jos naudą ar žalą organizmui“, - kalba V. Kurpienė.
Sveiki būdai ruošti kiaulieną
Pasak dietistės, geriausias būdas ruošti liesą kiaulieną - virti bei troškinti, gaminti garuose, trumpai kepti ją orkaitėje, karšto oro gruzdintuvėje bei vengti riebių ar saldžių padažų, derinti kartu su nekrakmolingomis daržovių salotomis.
Riebesnes kiaulienos dalis dietistė rekomenduoja virti - taip nuverda dalis riebalų, tačiau svarbiausia, neskrudinti mėsos ir „nemaudyti“ jos cukraus gausiuose padažuose nei prieš kepimą, nei po jo.
Antibiotikai mėsoje - grėsmė veiksmingam gydymui
Antibiotikai naikina bakterijas arba slopina jų dauginimąsi, todėl yra būtini gydant bakterines infekcijas, tačiau vis dar susiduriama su klaidingu įsitikinimu, neva kiaulės antibiotikais gydomos profilaktiškai arba spartesniam augimui.
Toks praktikos taikymas griežtai uždraustas Europos Sąjungoje.
Kai gyvūnai suserga, antibiotikus būtina naudoti pagal gyvūnų gerovės taisykles.
Tačiau tokius gyvūnus galima skersti tik tada, kai vaistai jau visiškai pasišalina iš jų organizmo.
Mažinant antibiotikų vartojimą ūkiuose, padedame kovoti su pasauline problema - bakterijų atsparumu vaistams.
Kuo rečiau naudojame antibiotikus, tuo geriau jie veikia tada, kai tikrai prireikia.
Be to, tvarus ūkininkavimas be antibiotikų mažiau kenkia aplinkai.
Pasak dietisto J. Lapinsko, nors Europos Sąjungos reglamentai užtikrina griežtą kontrolę, vis tiek išlieka rizika - jei gyvūnas buvo netinkamai gydomas antibiotikais, mėsoje gali likti bakterijų, kurios tapo atsparios.
Antibiotikų likučių mėsoje gali būti tik tuo atveju, jei ūkyje nesilaikoma griežtų taisyklių ir gyvūnas skerdžiamas per anksti - prieš pasibaigiant vadinamajam karencijos laikotarpiui.
„Kiauliena, užauginta be antibiotikų - labai svarbi ir sveikintina naujovė.
Tiek antibiotikų likučiai, tiek dėl jų poveikio mutavusios bakterijos kenksmingos žmogaus sveikatai.
Antibiotikų likučiai maiste gali sukelti alergines reakcijas, sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir prisidėti prie bakterijų atsparumo vystymosi, o jau mutavusios bakterijos mėsoje gali prisidėti prie antibiotikams atsparių mikroorganizmų plitimo visuomenėje“, - teigia J. Lapinskas.
Kaip išskiria dietistas, be antibiotikų užaugintai lietuviškai kiaulienai taikomi aukštesni higienos standartai, o sustiprinta gyvūnų imuninė sistema leidžia sumažinti bereikalingą antibiotikų naudojimą, taip išsaugant jų veiksmingumą medicinoje.
Raudonos mėsos nauda sveikatai - nenuginčijama
Mitybos specialistai pabrėžia, kad subalansuota ir įvairi mityba yra esminė gerai sveikatai palaikyti - tai taikytina ir mėsos pasirinkimui.
J. Lapinsko teigimu, raudona mėsa yra vienas geriausių natūralių vitamino B12, geležies, cinko bei baltymų šaltinių.
„Vitaminas B12 padeda organizmui gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, kurie perneša deguonį.
Kai trūksta šio vitamino, žmogus gali jausti nuovargį ir silpnumą.
Be to, kraujyje gali padidėti homocisteino kiekis - tai medžiaga, didinanti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Lietuvoje šios ligos yra labai dažnos.
B12 taip pat reikalingas nervų sistemai, ląstelių atsinaujinimui ir DNR sintezei.
Kiaulienoje esantys baltymai padeda išlaikyti raumenų masę ir padeda organizmui atsigauti.
Geležis, kaip ir B12, padeda pernešti deguonį, o cinkas stiprina imuninę sistemą“, - nurodo J. Lapinskas.
Pasak dietisto, lietuviška kiauliena vertingesnė už atvežtinę, nes iki parduotuvių lentynų bei pirkėjų stalo keliauja trumpiau.
Žvėrienos nauda sveikatai
Žvėriena laikoma sveikesne alternatyva pramoniniu būdu auginamai mėsai, nes ji liesesnė, joje gausiau maistinių medžiagų, užauginta be antibiotikų ar hormonų.
Tyrimai rodo, kad reguliarus žvėrienos vartojimas gali sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, vėžį, nutukimą ir net Alzheimerio ligą.
Žvėrienos privalumai:- Mažiau sočiųjų riebalų. Laukinėje mėsoje yra 30-60 proc. mažiau sočiųjų riebalų.
- Omega-3 riebalų rūgščių pusiausvyra.
- Mikroelementai širdžiai.
- Sumažėjusi infarkto ir insulto rizika. Žmonių, vartojančių liesą mėsą (taip pat ir žvė-rieną), rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra 25-40 proc. mažesnė (JK tyri-mai).
- Žemas glikemijos indeksas.
- Vitaminas B12 ir cinkas.
- Mažesnis uždegimo pavojus.
- Daug antioksidantų. Pasaulinis vėžio tyrimų fondas nurodo, kad pakeitus perdirbtą mėsą žvėriena, vėžio rizika gali sumažėti 15-30 proc.
- Daug baltymų, mažai riebalų.
- Termogeninis efektas.
- Mažiau kalorijų. Laukinėje mėsoje yra 20-50 proc.
Tyrimai rodo, kad žvėrienos vartojimas padeda sumažinti nutukimo ir metabolinio sindromo riziką 20-35 proc.
Naujausi tyrimai rodo, kad reguliarus žvėrienos vartojimas gali sumažinti Alzheimerio riziką iki 40 proc.
Žvėriena gali būti sveika alternatyva pramoniniu būdu auginamai mėsai, nes ji mažina širdies, diabeto, vėžio, nutukimo ir neurologinių ligų riziką.
Ji liesesnė, turi daugiau omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų, užtat neturi antibiotikų ar hormonų.