Biblijoje Jėzus Kristus pristatomas kaip esminė figūra, teigianti esąs "gyvenimo duona". Šis teiginys nėra tik metafora, bet ir kvietimas įsitraukti į amžinąjį gyvenimą per tikėjimą ir dalyvavimą sakramentuose.
Jėzus - Gyvenimo Duona
Jėzus atsakė: “Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš”. Jis vėl prabilo: “Aš-pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą”.
Jėzus ne tik kalba apie save kaip apie duoną, bet ir atlieka stebuklus, kurie tai patvirtina. Pavyzdžiui, vienas berniukas turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Jėzus tarė: “Susodinkite žmones!” Toje vietoje buvo daug žolės. Jis paėmęs penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai.
Evangelijoje yra pasakojimas apie duonos padauginimo stebuklą (plg. Lk 9, 10-17). Žmonės visą dieną klausėsi Jėzaus kalbų ir buvo alkani. Jėzui pagailo šios išalkusios minios ir jis keliais duonos kepalėliais ją stebuklingai pamaitino. Po šio įvykio Jėzus kalbėjo apie nužengiančią iš dangaus gyvąją duoną: „Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“. Tuomet žmonės ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos! Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“.
Šis stebuklas simbolizuoja Jėzaus galią patenkinti dvasinį alkį ir troškulį. Jis ne tik numalšina fizinį alkį, bet ir siūlo amžinąjį gyvenimą tiems, kurie tiki Juo.
Evangelistas pastebi, kad daugelis klausytojų nesuprato šių Jėzaus žodžių ir nuo jo pasitraukė. Per Devintines iškilmingai švenčiame Paskutinės vakarienės įvykį, kai Jėzus įvykdė savo pažadą ir įsteigė nekruvinąją Eucharistinę auką, kurios metu duona ir vynas tampa Jėzaus Kūnu ir Krauju, ir liepė ją aukoti jo atminimui. Švenčiame tą nuostabų įvykį ir dėkojame Dievui, kad tokiu būdu jis mus maitina ir stiprina, nes patys vieni būtume per silpni priešintis blogiui ir laimėti Dievo draugystę čia, žemėje, ir amžinybėje.
Eucharistija: Duona įgyjanti gyvybę
Jėzus aiškiai sako: "Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos-gyvens per amžius". Jis priduria: "Štai duona, nužengusi iš dangaus,-ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė". Tai reiškia, kad Jėzus siūlo kažką daugiau nei tik fizinį maistą.
Per Paskutinę vakarienę Jėzus įsteigė Eucharistiją, sakydamas: "Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas". Ši auka yra ne tik atminimas, bet ir realus Jėzaus kūno ir kraujo priėmimas, kuris suteikia amžinąjį gyvenimą. Sąmoningi tikintieji šią nekruvinąją Viešpaties auką - Mišias brangina ne tik sekmadieniais, bet ir stengiasi kuo dažniau dalyvauti jos šventime.
Jėzus sako: "Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną". Eucharistija turi galią, gebančią įveikti mirtį. Jėzus tai sako labai aiškiai: kas valgys šią duoną - gyvens per amžius. Ši duona yra Kristaus amžino gyvenimo persmelktas kūnas.
Šv. Komunija - tai ne tik Jėzaus priėmimas, bet ir atvirkščiai - tai Jėzus priima mus. Mes esame Komunija Dievui! Kokia ostija esame? Ar tokia pat nekalta, nuolanki, mylinti, pilna atsidavimo? Kokie mes esame Jėzaus burnoje?
Šv. Komunija - tai ne tik Jėzaus priėmimas, bet ir atvirkščiai - tai Jėzus priima mus. Mes esame Komunija Dievui! Kokia ostija esame? Ar tokia pat nekalta, nuolanki, mylinti, pilna atsidavimo? Kokie mes esame Jėzaus burnoje?
Paschos šventė ir išlaisvinimas
Jėzaus Paskutinė Vakarienė buvo švenčiama per Paschą, žydų išlaisvinimo iš Egipto vergijos šventę. Paschos vakarienės metu turi būti 4 vyno taurės. Viena iš prasmių yra 4 Viešpaties išgelbėjimo žodžiai arba etapai: išvesiu, išlaisvinsiu, išvaduosiu ir atvesiu.
Nerauginta duona "matzah" nėra įprasta duona, bet laisvo žmogaus maistas. Net jei esu dar tremty, turiu gyventi kaip laisvas žmogus. Nerauginta duona "matzah" nėra įprasta duona, bet laisvo žmogaus maistas. Net jei esu dar tremty, turiu gyventi kaip laisvas žmogus. Šiame pasaulyje stovime prie "išėjimo" durų į būsimąjį gyvenimą - į Pažado žemę.
Jėzus taip pat siūlo išlaisvinimą, bet ne tik iš fizinės vergijos, bet ir iš nuodėmės ir mirties. Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą ir apsčiai jo turėtų. Per tikėjimą Jėzumi, mes galime įgyti amžinąjį gyvenimą ir būti išgelbėti.
Tikėjimas ir amžinasis gyvenimas
Jėzus sako: "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius". Tai reiškia, kad tikėjimas Jėzumi yra būtinas norint įgyti amžinąjį gyvenimą. Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, neturi gyvenimo.
Jėzus kalbėjo miniai: „Niekas neateis pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatrauks; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: „Ir bus visi mokomi Dievo”. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai, kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, turi amžinąjį gyvenimą. Aš esu gyvenimo duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų”.
Tačiau ne visi tiki Jėzumi. Jie sakė: “Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos?". Nepaisant to, Jėzus kviečia visus: "Nemurmėkite tarpusavyje! Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’".
Kunigas Vladimiras Solovej. „Niekas neateis pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatrauks; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai, kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Aš esu gyvenimo duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną - gyvens per amžius.