Gediminas Jaunius susidūrė su netikėtais iššūkiais, kurie sujaukė jo kasdienybę. Neseniai į jaunuolio šeimos namus Plungėje atkeliavo keistas laiškas, kviečiantis atvykti į Plungės apylinkės teismo posėdį.
Pasirodo, vienas plungiškis nusprendė iš Gedimino ir jo brolio per teismą išsireikalauti per 50 tūkst. litų. Pasak „gelbėtojo“, tėtis senais laikais, pačioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, turėjo kažkokį verslą, bet jis Rusijoje žlugo.
Gedo tėvas pripažintas mirusiu - vyras dingo, kai „gelbėtojui“ buvo 16 metų. „Tai yra mūsų šeimos tragedija, nelaimė“, - atviravo Gediminas. „Buvau per mažas, kad žinočiau visas tėčio verslo peripetijas. O staiga dabar išlenda kažkokie tėčio kreditoriai ir pareiškia, kad kadangi mes su broliu paveldėjome dalį namo, paveldėjome ir tėvo skolas. Ir padavė mus į teismą“, - piktinosi „gelbėtojas“.
Gediminas svarsto, jog greičiausiai kreditoriai pamanė, kad televizijoje dirbantis vaikinas uždirba daug pinigų - galėtų dar jiems pamokėti. „Jie ir patys man sakė - neva televizijoje dirbu, juk man tokia suma nieko nereiškia, galėčiau sumokėti“, - piktinosi Gedas.
Teisinis Absurdas ir Teismo Sprendimas
Visą šią istoriją G.Jaunius vadina tiesiog teisiniu ginču. „Notarė mane patikino, kad mes šiuo atveju nesame tėvo įpėdiniai. Kažkas tiesiog nutarė pasipinigauti, - kalbėjo Gediminas. - Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna.“
G.Jaunius lankėsi teismo posėdyje, nes pačiam buvo įdomu pasižiūrėti tiems žmonėms į akis: „Čia yra paprastas žmogiškumas. Ir taip jau mūsų šeima turėjo didžiulių problemų, čia mes esame nuskriausti tam tikra prasme. Ir dabar lygioje vietoje mums nori užkrauti dar kažkokius reikalavimus...“
Galiausiai ketvirtadienio popietę buvo priimtas teismo sprendimas - G.Jaunius ir jo brolis Rokas nėra atsakingi už tėvo skolas. „Paveldėtas buvo ne tėvo, o senelio turtas - ta namo dalis, kuri būtų priklausiusi Gedimino tėvui. Džiaugiuosi, kad prašymas atmestas. Teisingumas egzistuoja. Po posėdžio net ir patys tie žmonės jautėsi nesmagiai, matyt, suprato, kad buvo neteisūs“, - dienraščiui L.T. sakė G.Jauniaus advokatas Arūnas Žlioba.
Vagystė Plungėje
Lyg nebūtų gana teismo, prie Gedimino rūpesčių prisidėjo dar vienas nemalonus įvykis - praėjusią savaitę jo namuose Plungėje siautėjo vagys. „Namo apačia dabar yra negyvenama. Naktį, apie dvyliktą valandą, vagys išpjovė plastikinio lango užraktą ir kopėčiomis užlipo į antrą aukštą. Visi miegojo trečiame aukšte. Jeigu ne mūsų šuo, nežinau, kuo tai būtų pasibaigę - dogas pradėjo riaumoti. Mama nusileido į apačią pasižiūrėti, bet nieko nepastebėjo“, - pasakojo G.Jaunius.
Tik ryte Gediminas su artimaisiais pastebėjo, kad neįprastai ant palangės iš lauko pusės padėta mamos piniginė. Iš jos, pasak Gedimino, dingo du su puse tūkstančio litų, atidėti pirkti naujai skalbiamajai mašina. „Nespėjo, būtų viską išnešę“, - svarstė „gelbėtojas“.
Keisti Sutapimai
Vaikinas prisimena tą dieną vykusius keistus sutapimus. Tądien iš namo lauko pusės pasilipę ant kopėčių meistrai remontavo palydovinės televizijos lėkštę. Gedo kaimynas, kuris yra policininkas, matė, kad naktį su kopėčiomis kažkas vaikšto aplink namus.
Tačiau, pasak G.Jauniaus, kaimynai pamanė, kad meistrai nesutvarkė lėkštės, todėl patys namiškiai kažką daro vakare. „O ten jau vagys vaikščiojo su kopėčiomis“, - su šypsena kalbėjo Gediminas. „Kažkodėl visiems prireikė mūsų pinigų. Jų užsidirbsime. Morališkai jaučiuosi negerai, atvažiuoju, pasistatau mašiną, nežinau, kaip čia kas bus.
G.Jauniaus Išsilavinimo Klausimas ir Etikos Komisijos Sprendimas
15min pirmadienį rašė, kad Vilniaus savivaldybės tarybos Etikos komisija paskelbė, esą tarybos narys G.Jaunius pažeidė valstybės politikų elgesio principus ir taip leido žmonėms susidaryti klaidinančią nuomonę dėl savo išsilavinimo. Kadangi G.Jaunius dalyvavo Seimo rinkimuose, anketa apie jo išsilavinimą buvo ir tebėra patalpinta VRK puslapyje. Joje nurodoma, kad G.Jaunius turi tris aukštuosius, nors taip nėra.
Pasak Etikos komisijos, tarybos narys pažeidė kelis Etikos kodekso punktus - „t. y. pagarbos žmogui ir valstybei; sąžiningumo; skaidrumo ir viešumo; padorumo; pavyzdingumo ir atsakomybės principus“. G.Jaunius su tokia išvada nesutinka ir teigia neatlikęs jokių tyčinių veiksmų.
Jo teigimu, sprendimo išvados, nurodančios, kad jis asmeniškai pateikė melagingą informaciją, yra nepagrįstos. „Nei VRK, nei viešoje erdvėje nesu nurodęs, kad turiu aukštąjį išsilavinimą ir esu įgijęs kokį nors mokslo laipsnį. Kaip jau esu minėjęs, studijų faktą laikau svarbiu. Studijų ir mano profesinės veiklos koreliacija yra reikšminga mano kompetencijoms nusakyti. Todėl VRK pateikiau informaciją apie tai, kokiose aukštosiose mokyklose, kokioje studijų programoje ir kokį laikotarpį studijavau bei kokiais metais baigiau studijuoti nutraukdamas ar sustabdydamas studijas. Ši informacija nereiškia, kad patvirtinau turintis konkretų mokslinį laipsnį, kas leistų teigti, kad pateikiau klaidinančią informaciją apie išsilavinimą“, - tvirtina G.Jaunius.
Tarybos nario teigimu, VRK svetainėje ar kitur viešojoje erdvė nėra nurodyta, kad jis turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir turi mokslo laipsnį (bakalauro, magistro ar daktaro). Priešingai, pasak jo, oficialioje VRK interneto svetainės dalyje, kur būtina nurodyti mokslo laipsnį, kas ir reikštų informacijos apie aukštąjį išsilavinimą pateikimą, nurodyta: nenurodė. „Tai reiškia, kad nepateikiau tikrovės neatitinkančios informacijos apie turimą aukštąjį išsilavinimą“, - pabrėžia G.Jaunius.
G.Jaunius mano, kad atliekant tyrimą, buvo padaryta ir formalių pažeidimų. Pavyzdžiui, pažeidimo tyrimas buvo pradėtas ir sprendimas buvo priimtas pagal anoniminį skundą. Kai tuo tarpu Etikos komisijos veiklą reglamentuojančių nuostatų 29 punkte įtvirtinta kategoriška taisyklė, kad anoniminiai skundai nenagrinėjami.
Jis tikisi, kad teisinėmis priemonėmis pavyks sustabdyti šmeižto kampaniją, kurią, nesilaikydamas nustatytų procedūrų, patys darydami pažeidimus, Etikos komisija ir jos pirmininkas Tomas Seikalis galimai siekė padaryti rimtą žalą mano asmeninei ir dalykinei reputacijai. Esu pasirengęs savo reputaciją ginti visomis teisėtomis priemonėmis.
Žemaičių Etnomuzikavimo, Tradicinių Amatų ir Žemaitijos Regiono Bandonininkų Kursai
Liepos 8-11 d. Kelmės kultūros centre vyko 36-ieji Žemaičių etnomuzikavimo, tradicinių amatų ir Žemaitijos regiono bandonininkų kursai. Keturias dienas Kelmė gyveno smagiu kursų dalyvių šurmuliu, edukaciniais etomuzikavimo ir amatų mokymais, paskaitomis, parodomis, susitikimais, koncertais, folklorinių šokių vakaronėmis. Šiais metais kursuose dalyvavo per 130 etninės kultūros mylėtojų.
Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai, pradėti organizuoti nuo 1988 m. ir 9-ąjį kartą suorganizuoti Žemaitijos regiono bandonininkų kursai, tapo ilgamete tradicija bei unikaliu, Kelmės krašto ir viso Žemaitijos regiono etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo reiškiniu. Ši ilgametė tradicija nenutrūko ir išlieka vienintele Lietuvoje, gyvuojančia jau 36 metus.
Kursų atidarymo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja etnomuzikologė doc. dr. Gaila Kirdienė - šių kursų ilgametė kuratorė pasidžiaugė visais kursų dalyviais, padedančiais išlaikyti tautinį tapatumą, savimonę ir etnografinių regionų savitumą. Mokslininkė dėkojo kursų organizatoriams.
Kursų dalyvius ir mokytojus pasveikino Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius, sveikindamas visus kursų dalyvius, pasidžiaugė į kursus įsiliejusiu būriu svečių iš užsienio - Kelmės rajono savivaldybės Vengrijos miestupartneriu Hodmezovašarhėjumi ir Serbijos miestu Sokobanja, kurių pagrindinė idėja - tradicinių amatų mainai.
Etnomuzikavimo ir Amatų Sekcijos
Šiais metais kursų dalyviai galėjo mokytis 9 etnomuzikavimo ir 9 amatų sekcijose:- Smuikavimas (vadovė - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja, etnomuzikologė doc. dr. Gaila Kirdienė)
- Kankliavimas (vadovė - etnomuzikologė dr. Laura Lukenskienė)
- Bandonija (vadovas - etnomuzikologas Arvydas Kirda)
- Bandonija (vadovė - Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė)
- Armonikos (vadovas - etnomuzikologas Dainius Maslauskas)
- Piemenų instrumentų (vadovas - muzikos pedagogas Arūnas Stankus)
- Žemaitiško dainavimo (muzikos pedagogė Dainora Petrikienė)
- Apeiginio giedojimo (vadovė - Kelmės kultūros centro Pakražančio skyriaus mėgėjų meno vadovė Danutė Anankaitė)
- Folk-roko (vadovas - kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Jonas Chockevičius)
- Kanklių gamybos (vadovas - liaudies meistras Albertas Martinaitis)
- Juostų audimo (vadovė - tautodailininkė-meno kūrėja, Kelmės kultūros centro Šaukėnų kultūros ir amatų skyriaus tradicinių amatų koordinatorė Alma Meškienė)
- Audimo staklėmis, vytinių juostų audimo, tautinio kostiumo galvos apdangalo - rangių siuvimo (vadovė - Kelmės kultūros centro Amatų studijos vadovė Irena Arlauskienė)
- Lazdų drožybos (vadovas - tautodailininkas Mečislovas Ežerskis)
- Molio lipdymo (vadovė - Kelmės kultūros centro dailininkė-scenografė Irma Diminskienė)
- Tradicinės juvelyrikos (vadovė - juvelyrė Dovilė Norbutaitė)
- Akmens tašymo (vadovas - tautodailininkas-meno kūrėjas Valdas Bandza)
Pirmąją kursų dieną surengtas susitikimas su liaudies meistru, etninės kultūros puoselėtoju Albertu Martinaičiu. Kelmiškis, šiuo metu gyvenantis Šiauliuose, Albertas Martinaitis yra pagaminęs tūkstančius kanklių, įvairių muzikos instrumentų folkloro ansambliams bei muzikantams. Po vakaro-susitikimo vyko trumpametražių filmų valanda. Buvo rodomi dokumentiniai filmai „Šaknys. Lazdų meistras Mečislovas Ežerskis“ (autorė -Rita Ščiglinskienė), „Akmentašystės tradicija Kelmėje“, (iš ciklo„Lietuvos kodas“) (kūrėjas - „Baltų Atlantida“).
Kursuose perskaitytos dvi paskaitos .Etnomuzikologė, dr.Laura Lukenskienė skaitė paskaitą „Žemaičių kankliavimo tradicija“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Gaila Kirdienė skaitė paskaitą „Jono Gregoravičiaus šokių muzikosrinkinys: nuo menueto ir suktinio iki čarlstono ir tango “. Paskaitą papildė muzika atliekama Arvydo Kirdos(bandonija), Lauros Lukenskienės (kanklės).
Kursuose koncertavo Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Dubysa“, vadovaujamas etnomuzikologo Dainiaus Maslausko, vyko susitikimas-koncertas su Jonu Chockevičiumi. Kursuose koncertavo ir folklorinių šokių vakarones surengė Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“(vadovas Arūnas Stankus). Kursų metu savo liaudies šokius, muziką, dainas pristatė svečiai iš Vengrijos ir Serbijos.
Kursų uždarymo metu vyko dalyvių koncertas ir paroda. Kursų dalyviams ir mokytojams už tradicijų tąsą dėkojo LR Seimo narys Kęstutis Bilius. Žemaičių etnomuzikavimo, tradicinių amatų kursų kuratorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. dr. Gailą Kirdienė, apibendrindama darbą sakė, jog kursų dalyviai tarsi ambasadoriai neša emocijas, patirtis į savo regionus, savo miestus.
36-uosius Žemaičių etnomuzikavimo, tradicinių amatų ir Žemaitijos regiono bandonininkų kursus organizavo Kelmės kultūros centras, finansavo Kelmės rajono savivaldybė. Informaciniai rėmėjai - laikraščiai „Bičiulis“, „Ūkininko patarėjas“.
KVIETIMAS Į ŽEMAIČIŲ ETNOMUZIKAVIMO IR TRADICINIŲ AMATŲ VASAROS IR ŽEMAITIJOS REGIONO BANDONININKŲ KURSUS
Kelmės kultūros centras, 2025 m. liepos 8-11 dienomis, kviečia į 36-uosius Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros ir Žemaitijos regiono bandonininkų kursus.
| Mokymų Tipas | Veiklos |
|---|---|
| Etnomuzikavimas | Kankliavimas, smuikavimas, žemaitiškas dainavimas, apeiginis giedojimas, grojimas bandonija, armonika, piemenų instrumentais, folk-roko |
| Tradiciniai amatai | Kanklių gamyba, juostų audimas ir vijimas, audimas staklėmis, žemaičių tautinio kostiumo galvos apdangalo - rangių siuvimas, akmens tašymas, medžio lazdų drožybos, molio lipdymo, juvelyrikos |
| Kita | Paskaitos, parodos, koncertai, vakaronės |
Kursų dalyviams bus išduodami 36 valandų teorinių-praktinių užsiėmimų pažymėjimai. Kursų dalyvio mokestis - 36, 00 Eur, moksleiviui, studentui, neįgaliajam - 18 00 Eur. Papildomas mokestis amatų mokymų meistrams už kanklių ruošinį - 50,00 Eur, už žalvarį juvelyrikai 5,00 Eur.