Kosmetika, higienos priemonės ir tualeto gaivikliai - tai tik maža dalis mūsų buityje esančių daiktų, dėl kurių kiekvieną dieną susiduriame su didžiuliu cheminių medžiagų kokteiliu. Ką žinome apie šias medžiagas, kurias naudojame savo buityje? Kaip jos veikia mūsų kūną? Ir ar galima jų poveikį pastebėti bei kontroliuoti?
„Nepelnytai pamirštame vieną savistabos momentą - kiek ir ko vartojame, - sako mokslininkė V. Kaunelienė. Ji tvirtina, kad daugelį buitinės chemijos produktų žmonės vartoja dėl brukamos pasiūlos.
Aplinkosaugos ekspertė pabrėžia, kad purškiamos ir lengvai besisklaidančios kvapiosios medžiagos kelia įtarimą. „Kvapiosios medžiagos turi neigiamų poveikių, pradedant nuo to, kad elementariai dirgina kvėpavimo takus ir jautrioms grupėms jau gali būti problema. Bet kokie kosmetikos gaminiai ingredientų sąraše baigiasi paskutiniu žodžiu „kvapiosios medžiagos“. Yra tik keletas junginių, kurių kiekį būtina nurodyti.
„Didelis plotas organizmo yra paveikiamas kažkokia priemone. Mes tą aromatą jaučiame iki tol, kol kremą naudojame. Vėliau mes jo nejaučiame ir kiti nejaučia, nes mes pasitepame vienos rūšies priemone, dar kažką tepame ir galiausiai papurškiame kvepalų“, - pasakoja V. Kaunelienė ir pataria pasvarstyti, ar tikrai dulkes nuo stalo būtina šluostyti naudojant valiklį. „Mažiau yra daugiau“, - tikina V. Kaunelienė.
„Ženklinimas yra gamintojo kalba su vartotoju. Reikia žiūrėti į sertifikuotus ženklus, kurių yra labai nedaug. 5-6 ženklus išmokti nėra sunku ir derėtų rinktis tik tas priemones, kurios turi tokį ženklą.
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir jų poveikis
„Tai yra didelė klasė, kuri turi neigiamą poveikį sveikatai: gali sukelti nutukimą, 2 tipo diabetą, reprodukcinės sistemos ligas, vėžinius susirgimus, ypatingai endokrininės sistemos organų. „Be mano minėtų plastifikatorių, tai ir degimo produktai - policikliniai aromatiniai angliavandeniai, dioksinai, kurie dabar daug dėmesio gauna kaip amžinieji teršalai.
Ypač pavojingi susidarantys degant naftai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, sukeliantys ne tik vėžinius susirgimus, bet ir apsigimimus.
Remiantis 2018 m. apžvalga, rūkant mėsą taip pat gali atsirasti kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH).
Viename 2020 m. straipsnyje rašoma, kad gaminant mėsą dideliame karštyje susidaro kancerogeniniai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai aminai (HCA). Šios medžiagos, keisdamos ląstelių DNR, gali padidinti vėžio riziką.
„Taip pat norėčiau pakalbėti apie patvarius organinius junginius. Tai policikliniai aromatiniai angliavandeniai ir dioksinai. Jie susidaro deginant atliekas, šiukšles, akmens anglį, naftą, plastmasę, kaupiasi dirvoje ir augaluose, riebaliniame gyvųjų organizmų audiniuose ir patenka į maisto grandinę. Pats bjauriausias iš angliavandenilių - benzopirenas. Sudegus 1 litrui benzino išsiskiria net 700 mg benzopireno. Taigi šios taršos mums taip pat neįmanoma išvengti. Labiausiai šiais junginiais užterštos žuvys, todėl nereikėtų pernelyg dažnai valgyti riebių lašišų, sveikiau rinktis liesesnę žuvį. Policiklinius aromatinius angliavandenius taip pat gana gerai kaupia aliejai, tačiau mūsų kontrolės institucijos jų kiekio produktuose kol kas netikrina ir turbūt praeis dar ne vienas dešimtmetis, kol bus pradėta tai daryti“, - pasakojo mokslininkė.
Kancerogeniniai maisto produktai ir junginiai
Maisto produktai, kurie gali padidinti vėžio riziką: Kai kurie maisto produktai gali padidinti antrojo tipo diabeto ir nutukimo, kurie yra susiję su tam tikromis vėžio rūšimis, riziką. Kituose maisto produktuose yra kancerogenų, t. y. kenksmingų medžiagų, galinčių sukelti vėžį. Tačiau verta pažymėti, kad kancerogenų poveikis ne visada sukelia vėžį. Tai priklauso nuo jūsų genetikos, taip pat nuo kancerogeno poveikio lygio ir trukmės.
Perdirbta mėsa
Perdirbta mėsa - tai bet kokia mėsa, kuri buvo konservuota rūkant, sūdant, vytinant ir panašiai. Dauguma perdirbtos mėsos rūšių yra raudona mėsa. Keletas perdirbtos raudonos mėsos pavyzdžių: dešrelės; saliamis; dešra; kumpis; jautienos konservai; džiovinta jautiena. Perdirbtoje mėsoje gamybos metu susidaro kancerogeninių medžiagų. Pavyzdžiui, 2018 m. straipsnyje rašoma, kad mėsą sūdant nitritais gali susidaryti kancerogenų, vadinamų N-nitrozo junginiais. Remiantis 2019 m. apžvalga, perdirbta mėsa yra pagrindinis storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys. Kitoje 2019 m. apžvalgoje taip pat nustatyta, kad ji susijusi su skrandžio vėžiu. 2018 m. apžvalgoje, mokslininkai nustatė, kad didelis perdirbtos mėsos vartojimas susijęs su padidėjusia krūties vėžio rizika.
Riebaluose kepti maisto produktai
Krakmolingus maisto produktus kepant aukštoje temperatūroje, susidaro junginys, vadinamas akrilamidu. Jis gali susidaryti kepant riebaluose, skrudinant. Keptuose krakmolinguose maisto produktuose yra ypač daug akrilamido. Tai ir kepti bulvių produktai, pavyzdžiui, gruzdintos bulvytės ir bulvių traškučiai. Remiantis 2018 m. apžvalga, atliekant tyrimus su žiurkėmis nustatyta, kad akrilamidas yra kancerogeniškas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) teigia, kad jis veikia kaip kancerogenas ir žmonėms. 2020 m. tyrimo duomenimis, akrilamidas pažeidžia DNR ir sukelia apoptozę, arba ląstelių mirtį. Valgant daug kepto maisto taip pat didėja rizika 2 tipo diabetui ir nutukimui. Šios būklės gali skatinti oksidacinį stresą ir uždegimą, o tai dar labiau padidina vėžio riziką.
Perkepti maisto produktai
Perkepant maistą, ypač mėsą, gali susidaryti kancerogeninių medžiagų.
Pieno produktai
Yra duomenų, kad pieno produktai gali padidinti prostatos vėžio riziką. Pieno produktams priskiriami tokie produktai kaip pienas; sūris; jogurtas. Remiantis 2020 m. apžvalga, valgant pieno produktus padidėja į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IGF-1) kiekis. Tai siejama su didesne prostatos vėžio rizika. IGF-1 gali padidinti prostatos vėžio ląstelių proliferaciją arba gamybą.
Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai
Saldūs maisto produktai ir rafinuoti angliavandeniai gali netiesiogiai padidinti vėžio riziką. Keletas tokių maisto produktų pavyzdžių: cukrumi saldinti gėrimai; kepiniai; balti makaronai; balta duona; balti ryžiai; saldūs grūdiniai produktai. Valgant daug cukraus ir krakmolo turinčių maisto produktų, didėja rizika susirgti 2 tipo diabetu ir nutukti. Remiantis 2020 m. tyrimu, abi šios būklės skatina uždegimą ir oksidacinį stresą. Tai gali padidinti tam tikrų rūšių vėžio riziką. Remiantis 2019 m. apžvalga, 2 tipo diabetas didina kiaušidžių, krūties ir endometriumo (gimdos) vėžio riziką. Didelis cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimas taip pat gali lemti didelį gliukozės kiekį kraujyje, o tai, 2017 m. tyrimo duomenimis, gali būti storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys.
Norėdami apriboti rafinuotų angliavandenių poveikį sveikatai, stenkitės šiuos maisto produktus keisti sveikesnėmis alternatyvomis, pavyzdžiui, pilno grūdo duona; viso grūdo makaronais; rudaisiais ryžiais; avižomis.
Alkoholis
Vartojant alkoholį, jūsų kepenys alkoholį skaido į acetaldehidą - kancerogeninį junginį. Pasak 2017 m. apžvalgos, acetaldehidas skatina DNR pažeidimus ir oksidacinį stresą. Be to, jis trikdo jūsų imuninės sistemos veiklą, todėl organizmui sunku kovoti su ikivėžinėmis ir vėžinėmis ląstelėmis. Moterims alkoholis didina estrogenų kiekį organizme, kaip teigiama 2015 m. tyrime. Tai siejama su didesne krūties vėžio rizika.
Sunkieji metalai ir pesticidai maiste
Mokslininkės prof. Sigitos Urbienės manymu, viena iš priežasčių, kad maistas užterštas sunkiaisiais metalais, pesticidais, nitratais bei nitrozo junginiais. Ji siūlo pamiršti šiais laikais madingą žaliavalgystę, kadangi be saiko valgydami augalinį maistą savo organizmą galime užteršti toksinais, kurie sukelia baisias ligas. Pereidami prie žaliavalgystės rizikuojame organizme padidinti sunkiųjų metalų kiekį
Lietuvos mokslų akademijos Maisto saugos ir kokybės komisijos pirmininkė pabrėžė, kad, deja, mūsų aplinka pakankamai užteršta pramonės - tiek oras, tiek vanduo, tiek dirvožemis. Visi šie teršalai patenka į augalus ir galiausiai į maisto produktus.
„Galima sakyti, kad ne visa aplinka užteršta, ne visi augalai ir gyvūnai, ne visi maisto produktai, tačiau baisiausia tai, kad šie teršalai, tegu po truputį, labai nežymiai, bet kasdien su maistu patenka į mūsų organizmą ir dažniausiai jame kaupiasi, o pasišalinti nenori arba pasišalina tik per daugelį metų. Taigi jie reiškiasi mūsų gyvenime nepriklausomai nuo mūsų noro, nes jų atsiradimą sąlygoja civilizacijos išsivystymo lygis. Ir kitaip jau nebus, atgal negrįšime - mes ir toliau naudosime dujas, važinėsime automobiliais ir pan. Taigi esame priversti gyventi tokioje aplinkoje, kokią patys susikūrėme“, - teigė S. Urbienė.
Sunkieji metalai
Vieną iš toksiškų junginių grupių sudaro sunkieji metalai. Pagrindiniai iš jų - švinas, gyvsidabris ir kadmis. Tai nėra naujiena, kadangi jie visi labai plačiai naudojami. Pavyzdžiui, švinas naudojamas mašinų pramonėje, televizorių, dažų gamyboje, jis patenka į aplinką deginant šiukšles, su automobilių išmetamosiomis dujomis. Aplinkoje švino yra pakankamai daug. Paskaičiuota, kad suaugusio žmogaus organizme susikaupę iki 50 miligramų gryno švino junginių. Labiausiai organizmas kaupia šviną vaikystėje ir paauglystėje. Labai daug švino sukaupia ir augalai, tarp jų ir daržovės.
„Todėl prieš nusprendžiant tapti žaliavalgiu, kas dabar labai madinga, reikėtų pagalvoti, ar tikrai tai labai gerai. Be to, ypač daug švino susikaupę žuvyse. Kartais jose randama net iki 600 mikrogramų švino kilograme, tuo tarpu leidžiama riba - 300 mikrogramų. Atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodo, kad švinas sukelia nemigos problemas, nuolatinį nuovargį, nervinį pakrikimą, pilvo skausmus, skatina mažakraujystę. Dar vienas svarbus švino poveikis - agresyvumas, kuris mūsų visuomenėje gana dažnas. Mes visi daromės pikti, ypač vaikai. Vieno tyrimo metu švino kiekis vaikų organizme buvo matuojamas pagal iškritusių pieninių dantų sudėtį. Nustatyta, kad jeigu dantyse švino kiekis yra pakankamai didelis, vaiko intelekto koeficientas yra mažesnis, jis dažnai būna sudirgęs, piktas. Taip pat tyrimais nustatyta, kad net nežymiai padidėjus švino koncentracijai kraujyje, prastėja mokymosi rezultatai, pablogėja elgesys, didėja agresyvumas. Norint sumažinti švino poveikį organizmui, reikia valgyti pakankamai baltymų ir mineralinių medžiagų, ypač pektinų. Todėl valgykite obuolius, kurie turi daug pektino. Ne veltui sakoma, kad vienas obuolys per dieną - ir daktaro nereikės“, - patarė mokslininkė.
Kitas mums pavojingas sunkusis metalas - kadmis, kuris susidaro degant naftai, akmens angliai, šiukšlėms. Kadmis - vienas labiausiai pramonėje naudojamų metalų, jis nepakeičiamas dažų, plastmasės gamyboje ir kitur. Japonai yra paskaičiavę, kad su kiekvienu žmogaus dešimtmečiu kadmio žmogaus organizme nuosekliai daugėja. Sulaukę 60 metų jau turime sukaupę beveik 10 mg kadmio. Į mūsų organizmą jis dažniausiai patenka su augaliniu maistu. Ypač daug kadmio yra tabako lapuose, todėl rūkantys žmonės su kiekviena cigarete gauna ir tam tikrą dozę kadmio. Taigi nors tiek švinui, tiek kadmiui yra nustatytos leistinos ribos, kiek į mūsų organizmą gali patekti šių junginių per savaitę ar per dieną, šie metalai, patekę į mūsų organizmą, kaupiasi jame. Kadmis paprastai kaupiasi kepenyse ir inkstuose, sutrikdo šių organų veiklą. Žmogus gali rimtai susirgti -inkstai iš organizmo negrąžinamai ima išskirti mineralines medžiagas, todėl vyksta kaulų retėjimas, lydimas labai didelių skausmų.
Trečiasis aplinkoje pakankamai paplitęs metalas - gyvsidabris - taip pat labai plačiai naudojamas gamyboje - chemijos, popieriaus pramonėje, medicinoje. Patekęs į dirvožemį, gyvsidabris pereina į organinius junginius, į daržoves ir grūdines kultūras, vėlgi gyvsidabrio ypatingai daug žuvyse. Grynas gyvsidabris mums nėra toks pavojingas - patekęs į organizmą jis dažniausiai pasišalina nepalikęs jokių pėdsakų. Vis dėlto ir jis kaupiasi - pirmiausiai smegenyse, inkstuose. Taigi jei mes nuolat gauname didelius gyvsidabrio kiekius, vystosi bendras organizmo nusilpimas, žmogui pradeda drebėti rankos, kojos, jis greitai pavargsta, susilpnėja atmintis. Dažnai tokie negalavimai „nurašomi“ senatvei, tačiau tai gali būti apsinuodijimo įvairiais toksiniais junginiais pasekmė. Taip pat be galo pavojingi jo garai, kurie sukelia rimtus sveikatos sutrikimus.
Pesticidai
Kita toksinių junginių grupė - pesticidai. Jų yra be galo įvairių. Pasak S. Urbienės, mes visi žinome, kad jie nėra draugiški mūsų organizmui, tačiau jaučiamės su jais apsipratę, todėl nelabai jų saugomės, nors jie ir toliau nuolat kelia pavojų mūsų sveikatai. Praktiškai visi pesticidai yra kancerogeniški, t. y. didina vėžio riziką.
„Pats pavojingiausias pesticidas - vadinamasis DDT. 1948 m. už šios medžiagos tyrimus bei pritaikymą mokslininkui buvo suteikta Nobelio premija. Po 20 metų buvo nustatyta, kad ji pavojinga žmonių sveikatai ir 1970 m. uždrausta ją gaminti. Tačiau per tą laiką šio pesticido buvo prigaminta milijonai tonų ir jis tebesklando mūsų žemėje, niekur nedingo. Jo pėdsakų randama net Sacharos dykumoje ir Arkties ledynuose. Net jei vandenyje yra ištirpęs vos pastebimas DDT kiekis, gyvuose organizmuose jo ženkliai daugėja. Žuvyse jo yra 2 mg/kg, vandens paukščiuose - net 25 mg/kg. Ar šiandien kas tiria DDT žuvų partijose? Taigi mes ir nežinome, ką valgome. Kai aš pati perku jūrinę žuvį, žiūriu, kad ji būtų kuo mažesnė, nes mažesnė bus prikaupusi mažiau pesticidų“, - patarė pranešėja.
Nitratai
Mokslininkės manymu, šiandien taip pat mažai kalbama apie nitratus, nors valgome juos kasdien. Jei daržoves auginame patys ar jos auga pas ūkininką, nitratų kiekis yra vienoks. Jei daržovės auginamos pramoniniu būdu, šiltnamiuose, nitratų būna daugiau. Todėl reikėtų žinoti, kuriose daržovių vietose susikaupia daugiausiai nitratų. Pavyzdžiui, reikėtų nupjauti agurkų galus, morkų ir burokėlių apipjaustyti visą paviršių, kopūstui išpjauti kotą. Taip pat verta daržoves pamirkyti vandenyje, verdant galima naudoti vitaminą C. Beje, ir kitokio maisto gamyboje naudojami nemaži kiekiai nitratų. Kad mėsos spalva būtų graži, dedama apie 5-20 mg/kg nitratų, kad turėtų stipresnį skonį - apie 50 mg/kg, kad nesivystytų botulizmas, t. y. gaminys būtų apsaugotas nuo pavojingų mūsų sveikatai mikroorganizmų susidarymo, - 150 mg/kg. Taigi kai mes perkame dešrą su ypatingu, pikantišku skoniu ir gražios spalvos, visa tai pasiekiama nitratų pagalba. Todėl norintiems būti sveikesniems maisto kokybė ekspertė siūlo apsistoti ties kotletais, nelabai apkepintais, o dar geriau tiesiog kukulius išvirti. Apibendrinant su daržovėmis į mūsų organizmą patenka iki 60-80 proc. nitratų, su vandeniu - 20-30 proc., su mėsos produktais - 10-15 proc.
Perdozavimas šviežiomis daržovėmis
„Nitratai veikia mūsų nervų sistemą, kepenis, tačiau blogiausia, kad jie mūsų organizme virsta į nitritus, o pastarieji kraujyje pakeičia geležies valentingumą, todėl ji nebegali prisijungti deguonies. Taigi organizmui ima trūkti oro - dėl to ima trikti širdies, kitų organų veikla. Paradoksas, bet žmogus prisivalgo „sveikų“ salotų su didžiule doze nitratų ir jam pasidaro taip bloga, kad tenka ieškoti vaistų širdžiai ar net kviesti greitąją. Nuo per didelio nitratų kiekio galima susirgti ir hemoglobinemija, kai vystosi organizmo nusilpimas, žmogus vos paeina, dūsta ir pan. O priežastis gali būti pati paprasčiausia - nitratai. Taip pat nitratai silpnina imuninę sistemą, skatina kancerogenų susidarymą, pažeidžia fermentų sistemą ir net veikia embrioną.
Todėl, užuot gėrus visokius ežiuolių preparatus, kad sustiprintume imuninę sistemą, siūlau valgyti raugintus agurkus ir kopūstus, nes juose nitratai yra suskaldyti - pieno rūgšties bakterijos, atsirandančios rūgimo metu, „suvalgo“ nitratus savo gyvybinei veiklai palaikyti. O mes dabar įpratome net sausio vidury valgyti ridikėlius bei salotų lapus. Grįžkime prie to maisto, kuris mums nuo amžių priimtinas ir prie kurio esame nuo amžių pripratę. Taip pat naudinga valgyti raugintus pieno produktus. Labai svarbu, kad mūsų organizme būtų kuo daugiau pieno rūgšties bakterijų“, - aiškino S. Urbienė.
Nitrozo junginiai
Dar viena grupė junginių, kurių reikėtų vengti, yra nitrozo junginiai. Nors jų yra gamtoje, bet mažais kiekiais, tačiau jie susidaro mūsų organizme - skrandyje, kai jo rūgštingumas yra mažas.
„Todėl nereikėtų iškart griebtis reklamuojamų vaistų virškinimui pagerinti, kurie mažina rūgštingumą. Vienas amerikiečių gydytojas yra pasakęs, kad skrandžio rūgštingumas niekada negali būti per didelis. Jis gali būti tik per mažas, kadangi tuomet susidaro nitrozo aminai. Tai jau tikri kancerogenai. Jie tiesiogiai sukelia onkologines ligas. Ši medžiaga buvo tiriama su 40 gyvūnų rūšių - nuo plekšnės iki beždžionės. Visiems šiems gyvūnams, kurie su maistu gavo nitrozominų, vienoje ar kitoje vietoje išaugo augliai.
Dioksinai
Antra patvarių organinių junginių grupė - dioksinai, kurie laikomi pačiais pavojingiausiais teršalais. Jie susidaro ne tik deginant atliekas ar kitas medžiagas, bet ir rūkant mėsą, kaupiasi riebaliniame žmogaus audinyje, paveikia kepenis, nervų sistemą, odą, dauginimosi funkcijas, ypač vyrų.
„Gal tai viena iš priežasčių, kodėl daug amerikiečių negali susilaukti vaikų. Tačiau kol bus atlikti tyrimai, praeis daug laiko. Kalbant apie maistą, dioksinų daugiausiai kaupiasi riebiose žuvyse, gerokai mažiau - svieste ir riebioje mėsoje. Beje, į dioksinus atkreiptas dėmesys tik Vietnamo karo metu, kai amerikiečiai krūmus išpurškė defoliantu, kuris pašalino lapus ir leido pastebėti besislepiančius vietnamiečius. Jo sudėtyje buvo daug dioksidų. Praėjus keliems metams toje vietoje prasidėjo dažni kūdikių apsigimimai ir labai bjaurios ligos.
Polichlorinti bifenilai
Pagaliau paskutinė medžiaga, kurią norėčiau aptarti, - polichlorinti bifenilai - gamtoje patys nesigamina. Šią medžiagą išgavo žmogus ir jau prigamino jau šimtus tūkstančių tonų, kadangi šis junginys labai tinkamas pramonėje - jis nedegus, atsparus vandeniui ir pan. Polichlorinti bifenilai naudojami kondensotoriams, transformatoriams, balduose, geležinkeliuose, lakuose, elektros varikliuose ir t. t. Kai buvo pastebėta, kad nuo šios medžiagos upėje dvesia lašišos ir prasideda baisūs apsigimimai, ji buvo uždrausta, bet dar galybė tūkstančių tonų vis dar cirkuliuoja kaip naudotinos. Tik 2025 m. šios medžiagos naudojimas bus visiškai pabaigtas. Taigi kol kas ji vis dar gadina mūsų sveikatą - kaupiasi mūsų organizme, veikia nervų sistemą, kepenis, provokuoja onkologinius susirgimus“, - pasakojo S. Urbienė.