Žuvininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Tai nuo seno vienas svarbiausių šalies verslų (Žvejyba Lietuvoje, 2005). Pažymėtina, kad žuvininkystė yra specifinė ūkio šaka, daugiausia naudojanti natūralius gyvuosius gamtos išteklius.
Ir atsakingai. Šiuo patenkinant ir žuvies vartojimo poreikius, yra verslinė tvenkinių žuvininkystė (akvakultūra). Todėl šiandien siekiant efektyviai plėtoti verslinę žuvininkystę, privalu išnaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų paramą.
Šios ūkio šakos vystymo galimybes bei tirti paklausis žuvs rūšų auginimo ir veisimo sąlygas versliniuose tvenkiniuose (Makutėnas, Eidikas ir Makutėnienė, 2010). Todėl šiame darbe didelis dėmesys ir bus skiriamas lašišinių bei eršketinių žuvų auginimui, ekonominis duomenų analizei bei tvenkinių vandens fizikinės ir cheminės savybių tyrimams ir jų analizei (analizuojama UAB "Vasaknos" žuvininkystės ūkyje).
Šiuolaikinė akvakultūra - svarbi žuvies ir iš vandens gyvūnų pagaminto maisto gamybos srities naujovė. 2006 m. pasaulyje pagaminta beveik 52 mln. tonų akvakultūros produkts (o 2012 m. - jau 67 mln. tonų) ir ši ūkio šaka, jau teikianti beveik pusę visame pasaulyje žmonėms vartoti teikiamos žuvies produkcijos, turi nemažai tolesnio augimo galimybių (MėjėO, 2008).
Akvakultūra yra labai svarbi ir naujų žuvs rūšų introdukavimui Lietuvoje. Kaip teigia Žiliukienė (2006), naujs rūšs žuvų introdukcija į vandens telkinius ne tik praturtina ichtiofaunos rūšinę sudėtį, bet ir padidina jų produktyvumą.
Be to, geriau naudojama pašarinė bazė, o kai kurios žuvs rūšys yra ir geri biomelioratoriai. Šis lervutes atsivežamos iš kitų šalis. Nuo XIX a. pab. Europoje akvakultūros arba žuvininkystės išteklių atkūrimui buvo introdukuotos 69 svetimos rūšys; dvi iš tų rūšų - vaivorykštinis upėtakis ir didžioji austrė - jau tapo vienomis populiariausių Europos akvakultūrai naudojams rūšims, o tai rodo, kad reguliuojama svetims rūšs introdukcija gali būti naudinga žuvininkystei. Darbo tikslas - išanalizuoti lašišinių ir eršketinių žuvų auginimo ypatumus žuvininkystės ūkyje UAB "Vasaknos" bei pateikti šio ūkio ekonominis rodiklis ir tvenkinių, saugykls ir baseino vandens fizinės, cheminės savybis analizę.
Darbo uždaviniai:
- apibrėžti akvakultūros svarbą ir jos perspektyvas Lietuvos žuvininkystėje;
- išnagrinėti lašišinių bei eršketinių žuvs rūšis ypatybes;
- išanalizuoti lašišinių bei eršketinių žuvs auginimo ypatumus;
- išanalizuoti 2010-2012 m.
Žuvs auginimas yra labai sena veikla. Seniausi jos pavyzdžiai žinomi nuo 2 500 m. pr. m. e. Tvenkiniuose išauginta žuvis Europoje tapo įprastu maisto šaltiniu viduramžiais, kai laisvėje sugauta žuvis buvo brangus ir retas dalykas žemyninėse teritorijose - ir tai nesikeitė iki pat XIX a. (Akvakultūra Europos Sąjungoje).
Dėl auginimo ir perdirbimo technologijs pažangos šiandien akvakultūra turi labai didelę reikšmę pasauliniams žuvs ištekliams. Tai aktualu ne tik neribotoms šalims) gali spręsti tiek natūralis žuvs išteklis reguliavimo bei įvairis žuvs rūšis apsaugos nuo išnykimo problemų, tiek ekonominiu požiūriu efektyvinti žuvininkystės sektorius, tiek spręsti maisto gamybos klausimus.
Šiuo metu reikia užtikrinti paties akvakultūros sektoriaus tvarumą (Akvakultūra Europos Sąjungoje). Šio tvarumo tiek ES, tiek Lietuvoje yra siekiama per bendrosios ES politikos žuvininkystės srityje kūrimą, kur šalia jūrinės ir vidaus vandenų žuvininkystės svarbią vietą užima akvakultūros ūkio stiprinimas (žr. toliau šiame skyriuje). Akvakultūra Lietuvoje kaip specifinė ūkio šaka.
Akvakultūros kaip ūkio šakos priežiūra Lietuvoje yra patikėta Žemės ūkio ministerijai, kuri, formuodama šalies žemės ūkio politiką, atitinkamai kuria ir nacionalinę žuvininkystės strategiją, kurioje svarbi vieta yra numatoma ir akvakultūros stiprinimui. Planuodama 2007-2013 m.
Šiuose dokumentuose konstatuojama, kad akvakultūros tvenkinių plotas Lietuvoje yra 10,5 tūkst. ha. Juose per metus galėtų būti išauginama 5 tūkst. t. prekinis žuvs. Šiuo metu panaudojama tik apie 49% tvenkinių pajėgumo. 2006 m. akvakultūros tvenkiniuose išauginta apie 2 tūkst. t. žuvininkystės produkts, kuris 94% (kitais duomenimis - 95%, 96%, 97%) sudarė karpiai.
Tvenkiniuose išauginams žuvs metinė vertė 2000-2005 m. svyravo nuo 8,0 iki 13,6 mln. Lt, o 2006 m. metinė vertė buvo 17 mln. Lt. Daugiausia išaugints žuvs parduodama šalies vidaus rinkoje. Per 2000-2005 m. laikotarpį kasmet buvo eksportuojama apie 30-32% prekinis karpis (Lietuvos žuvininkystės sektoriaus..., 2007a; Lietuvos žuvininkystės sektoriaus..., 2007b). 2007 m. Lietuvos akvakultūros įmonės išaugino 3378 t prekinis žuvs, 2008 m. - 3008 t, 2009 m. - 3422 t EUROSTAT duomenimis, 2007 m. ES - 27 šalis naris akvakultūros produkcijos apimtis siekė 1,31 mln. t., o jos vertė - apie 3,27 mlrd. eurų.
Lietuvoje išaugintos akvakultūros dalis kiekine išraiška sudarė tik 0,26 proc. visos ES - 27 šalis naris akvakultūros produkcijos, o vertine - tik 0,22 proc.
1 lentelė. Akvakultūros ūkio gamybos apimtys 2007-2010 m.
| Vienetas | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | |
| Išaugints žuvs kiekis | t | 3 378 | 3 008 | 3 422 | 3 200 |
| Išaugints žuvs vertė | mln. Lt | 22,3 | 21,1 | 22,9 | 22,0 |
| Ūkius skaičius | vnt. | 356 | 340 | 341 | 341 |
Šiuo laikotarpiu 19 pagrindinis akvakultūros ūkio gavo nemažai paramos vandens aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Patvirtinta paramos suma siekė 24,8 mln. Lt. (Lietuvos žuvininkystės sektoriaus..., 2011). Nuo 2005 m. iki 2007 m. akvakultūros produkcijos gamybos apimtys išaugo...