Arbatmedžio aliejus yra eterinis aliejus, išgaunamas iš arbatmedžio (Melaleuca alternifolia), natūraliai augančio Australijoje.
Jo ekstraktas išgaunamas garais distiliuojant augalo lapus. Vietos gyventojai Australijoje jau beveik šimtmetį naudojasi arbatmedžio aliejumi kaip natūralia priemone odai - ypač kaip antiseptiku, padedančiu apsaugoti nuo mikrobų.
Šiandien šį aliejų galite rasti ne tik kaip gryną produktą, bet ir natūralių priemonių sudėtyje ar net buitinėse valymo priemonėse. Arbatmedžio aliejus dar vadinamas melaleukos aliejumi.
Arbatmedžio aliejaus savybės ir naudojimas
Arbatmedžio aliejus populiarus dėl savo galimo poveikio sunaikinant bakterijas, grybus ir net virusus. Arbatmedžių aliejus išsiskiria plačia atkuriamųjų savybių gama, padeda išlaikyti higieninę odos švarą ir natūralią pH pusiausvyrą.
Arbatmedžių aliejaus valomosios ypatybės padeda odai natūraliai valytis ir atsinaujinti, todėl puikiai tinka veido ir galvos odos priežiūrai, plaukų grožiui puoselėti.
Daugelis naudoja jį siekdami padėti esant:
- Spuogams
- Pėdų grybelio infekcijoms
- Nagų grybeliui
- Galvos utėlėms
- Nedidelėms žaizdelėms
- Vabzdžių įkandimams
- Serkėms ant vokų (demodeksiniam blefaritui)
Pirmieji tyrimai rodo, kad aliejus gali padėti esant aknei ar pėdų grybeliui, tačiau daugiau įrodymų kol kas trūksta, todėl šių poveikių mokslas dar nepalaiko visiškai vienareikšmiškai.
Arbatmedžio aliejuje gausu medžiagų, galinčių naikinti įvairias bakterijas ir grybus, dėl ko jis vis dažniau įtraukiamas į priemones nuo odos problemų, kaip aknė ar nagų, pėdų grybelis.
Arbatmedžio aliejus ir makšties grybelis
Pienligė, kitaip vadinama makšties kandidozė, yra itin dažna vaisingo amžiaus moterų problema. Ją sukelia Candida rūšies grybeliai, dažniausiai - Candida albicans arba mieliagrybiai, kurie paprastai gyvena burnoje, žarnyne bei makštyje.
Arbatmedžių aliejus turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, todėl gali būti naudojamas kovai su mielių infekcijomis. Tačiau prieš naudojant aliejų svarbu praskiesti, nes jis gali sudirginti odą.
Kaip naudoti arbatmedžio aliejų
Ši priemonė skirta tik išoriniam naudojimui. Arbatmedžio aliejus yra nuodingas - jo niekada negalima nuryti, nes gali kilti pavojingų sveikatos sutrikimų.
Arbatmedžio aliejus netinka vartoti į vidų - jis skirtas tik išoriniam naudojimui, o tikslios vartojimo dozės nėra, nes poveikis dar nėra pilnai ištirtas.
Tyrimuose naudotos skirtingos koncentracijos: pavyzdžiui, aknei - 5 % arbatmedžio aliejaus gelis, pėdų grybelio atveju - 10 % ar stipresnis kremas, o nagų grybeliui - net grynas 100 % aliejus.
Prieš naudojant visuomet verta perskaityti gaminio etiketę arba pasitarti su gydytoju.
Ar galima tepti gryną arbatmedžio aliejų?
Vengti neskiesto aliejaus tiesioginio naudojimo ant odos - jis gali sudirginti, sukelti paraudimą, net pūslę. Rekomenduojama įsigyti jau praskiestą produktą arba skiesti patiems.
Kaip tinkamai skiesti?
Kiekvienai 1-2 arbatmedžio aliejaus lašams reikia apie 12 lašų bazinio aliejaus, tarkim argano, kokosų ar jojobos. Naudojant hamamelio vandenį kaip pagrindą gausite odos toniką.
Atsargumo priemonės ir galimas šalutinis poveikis
Nors arbatmedžio aliejus laikomas saugiu naudojant odai, vis tiek gali sukelti šalutinį poveikį.
Galimos alerginės reakcijos:
- Bėrimas
- Pūslelės
- Degimo ar badymo pojūtis
- Patinimas
- Pleiskanojimas
- Niežulys
Poveikis odai
Šis aliejus kartais sukelia paraudimą, niežulį ar patinimus, gali komplikuoti žaizdas bei paūminti odos ligas, pavyzdžiui, egzemą.
Jei jūsų oda jautri arba linkusi į alergijas, gydytojas gali rekomenduoti pleistro testą: aliejus užtepamas ant mažo odos lopinėlio, o po dviejų dienų įvertinama reakcija.
Toksiškumas nurijus
Arbatmedžio aliejus pavojingas net ir mažais kiekiais nurijus - gali iššaukti tokius simptomus kaip painiava, koordinacijos praradimas, kvėpavimo sunkumai, net koma.
Dėl riboto saugumo duomenų, arbatmedžio aliejus nerekomenduojamas vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims.
Kiti patarimai ir priemonės
Svarbu pažymėti, kad nors šios liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti simptomus, jos nepakeičia medicininio gydymo.
Papildomos priemonės
- Jogurtas: Jogurto valgymas arba paprasto jogurto tepimas paveiktoje vietoje gali padėti sumažinti simptomus.
- Česnakai: Česnakai turi priešgrybelinių savybių, kurios gali padėti kovoti su mielių infekcijomis.
- Kokosų aliejus: Kokosų aliejus turi priešgrybelinių savybių ir gali padėti sumažinti simptomus.
- Vitaminas C: Vitaminas C yra būtinas tinkamai imuninės sistemos veiklai.
- Vitaminas E: Kai kurie gydytojai rekomenduoja vitaminą E tam tikrų tipų makšties uždegimams gydyti.
- Obuolių sidro actas: Obuolių sidro actas gali padėti atkurti natūralų makšties pH ir sumažinti simptomus.
- Boro rūgštis: Boro rūgšties makšties žvakutės gali būti naudojamos kartu su vaistais makšties infekcijoms gydyti.
Svarbu
Gydantis be vaistininko ar gydytojo konsultacijos, jūs negalite būti užtikrinti, jog sergate būtent nagų grybeliu. Taip pat kai kurios liaudiškos priemonės gali būti per stiprios sąlyčiui su oda.
Todėl visuomet geriausiai rinktis patvirtintus vaistus ir priemones.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate makšties niežėjimą, deginimą, dirginimą ar kitus neįprastus simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
