Malonumas šaltą dieną pasimėgauti puodeliu arbatos… Galima rinktis iš kelių rūšių - žaliosios, juodosios, vaisinės, baltosios ir t.t. Viena sušildys, kita suteiks energijos, trečia tiesiog labai skani. Arbata - tai gėrimas iš džiovintų kininio arbatmedžio (Camellia sinensis), Camellia assamica arba jų hibridų lapų ir pumpurų - šluos reikia užpilti karštu vandeniu ir palaikyti kelias minutes.
Galima gardinti įvairiais priedais: pienu, citrinos skiltele, vaisiais, medumi ir t.t. Dauguma istorikų teigia, kad arbatos gimtinė yra Kinija. Manoma, kad šioje šalyje ji pradėta vartoti dar gerokai prieš mūsų erą - pasak legendos, Kinijoje žinoma jau apie 5 000 metų.
Arbatos atsiradimo legendų - ne viena. Viena iš versijų, pasak kinų, kad arbatą atrado imperatorius Šen Nunas (apie 3 000 m. prieš Kristų). Šis legendinis imperatorius turėjo nepaprastą savybę - permatomą pilvą, kuriame galėjo stebėti įvairių žolelių poveikį.
Kinijoje bėgant šimtmečiams arbatos gaminimo tradicijos kinta. VII-X a. buvo populiaru arbatą ruošti vadinamuoju milteliniu būdu - didelėse pialose milteliai suplakami su vandeniu. Šį būdą perėmė japonai - jis išliko iki dabartinių dienų.
Arbatos gydomosios savybės žinomos jau seniai. Jos priklauso nuo arbatžolėse esančių tam tikrų medžiagų. Arbata veikia kaip antioksidantas, užkerta kelią aterosklerozei, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, akmenlige, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, saugo atmintį. Nustatyta, kad arbata netgi mažina vėžio riziką.
Tačiau arbatos gerti be saiko nereikėtų, nes ji turi kofeino. Jeigu jo per daug, organizmui tai - ne į naudą. Dienos norma - iki 10 puodelių arbatos. Kinijoje mėgstama arbatą gerti iš mažų indelių. gaila šio gėrimo!
Arbatą reikėtų mirkyti atsižvelgiant į jos rūšį: juodajai arbatai reikia 3-5 minučių, kai ji visiškai užverda (100 °C), žaliajai arbatai užtenka 1-3 minučių maždaug 80 °C temperatūroje, žolelių užpilams reikia 5-7 minučių prie virimo, o švelni baltoji arbata mirkoma 1-3 minutes žemesnėje temperatūroje.
Arbatos rūšys
- BALTOJI arbata. Visiškai nefermentuota, gaminama iš pumpurų ir labai jaunų lapelių - jie renkami anksti pavasarį. Apdirbami labai mažai, todėl arbatžolės išsaugo natūralią formą ir skonį. Ši arbata beveik netonizuoja, turi raminamąjį poveikį, sudėtyje nemažai vitaminų. Tai švelnus ir subtilus gėrimas. Tinka gerti netgi nėščiosioms.
- ŽALIOJI arbata. Silpnai fermentuota, turi daug vitaminų, stiprina sveikatą, lengvai tonizuoja, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, vėsina, todėl tinka gerti šiltuoju metų laiku. Žalioje arbatoje yra išsaugomos visos vertingos medžiagos, kurių gausu ką tik nuskintuose lapeliuose. Kinijoje žaliosios arbatos rūšių - daugybė.
- ULONG arbata. Išvertus iš kinų kalbos tai reiškia „Juodasis drakonas”. Paėmus bet kurį tokios arbatos lapelį, jo formą iš tiesų primena drakoną. Ši arbata vidutinės fermentacijos, stipraus aromato, šildanti, tinka gerti rudenį ir žiemą. Ji labiau fermentuota nei žalioji arbata ir mažiau nei raudonoji. Ulong dar vadinama žaliai mėlyna (turkio spalvos).
- JUODOJI arbata. Stiprios fermentacijos, šildanti, tonizuojanti. Remiantis kinų klasifikacija, juodąja vadinama Pu-erh arbata, kurios pavadinimas kilęs iš miesto Puer, esančio Kinijos pietuose, pavadinimo. Esminė šios arbatos gamybos technologijos detalė - arbatos lapų savaiminis kaitinimas. Arbata sudedama storu sluoksniu ir aplaistoma vandeniu. Taip išlaikoma iki kelių savaičių, todėl įgauna gana specifinį skonį ir kvapą. Tada lapai išdžiovinami ir sandariai uždarytuose induose laikomi ilgus metus.
- GELTONOJI arbata. Tai aukštos kokybės arbata, paprastai apdorojama specialiu būdu (panašiai kaip žalioji, tik džiovinimo procesas lėtesnis), nestipriai fermentuota. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad renkami ne lapeliai, o pumpurėliai - yra išvestos ypatingos arbatkrūmių veislės su ypač stambiais ir tvirtais pumpurais.
Arbata daugeliui žmonių yra vienas mėgstamiausių gėrimų. Pamėgta arbata gali būti įvairi: aštri, kvapni, aitroka, šiek tiek pasaldinta, su muskato poskoniu… Tačiau tikrai ne visi žino, kaip teisingai ją paruošti, kad šis gėrimas teiktų tikrą malonumą ir naudą. Papasakosime, kokios klaidos dažniausiai daromos, ruošiant arbatas.
Dažniausios klaidos ruošiant arbatą
Klaida nr. 1. Neteisingas arbatžolių kiekis
Klasikinis receptas yra toks: 200 ml vandens pakanka 2 g, arba, kitaip tariant, šaukštelio arbatžolių. Jei nesilaikysite šių proporcijų, arbata bus per stipri ir karti arba atvirkščiai, jai trūks skonio ir aromato. Pernelyg stipri arbata gali būti žalinga sveikatai.
Įrodyta, kad fluoro kiekis arbatoje priklauso ne tik nuo arbatžolių kokybės, bet ir nuo plikymo laiko bei arbatžolių kiekio. Kuo stipresnė arbata, tuo didesnė fluoro koncentracija. Jo perteklius daro neigiamą poveikį bendrai sveikatai, ypač kaulams: sukelia osteoporozę, osteopeniją ir kaulų fluorozę.
Klaida nr. 2. Pakartotinis arbatžolių plikymas
Didžiosios Britanijos arbatos gamintoja „Newby Teas“ nerekomenduoja arbatžolių plikyti pakartotinai, ypač turint galvoje, kad Europoje įprasta vienam puodeliui sunaudoti tik 2 g arbatžolių. Panaudotos arbatžolės daugiau nebeplikomos, nes iš jų gautas gėrimas jau nebebus toks, koks turėtų būti.
Visos naudingos medžiagos išsiskiria pirmojo plikymo metu, o kai kurios prastesnės kokybės juodosios arbatos arbatžolės net gali išskirti toksiškus mikroelementus. Be to, kad pakartotinai užplikyta arbata neteks tonizuojančių savybių, ji bus praradusi ir savo skonį.
Tačiau pakartotinis arbatos lapelių plikymas praktikuojamas Kinijoje ir Japonijoje, ruošiant ulongo, pu-erh, žaliąją ir kai kurias baltosios arbatos rūšis. Azijoje arbatžoles iš storų, sveikų lapelių, pavyzdžiui, ulongo arbatžoles, įprasta plikyti kelis kartus. Tačiau ir arbatžolių arbatai paruošti tuose kraštuose naudojama daugiau, negu Europoje.
Jei arbatžolės yra stipriai susuktos arba suvyniotos, kaip, pavyzdžiui, presuotos pu-erh arbatos atveju, jos taip pat plikomos kelis kartus: taip iš gėrimo gaunama maksimali nauda.
Klaida nr. 3. Neteisingas plikymo laikas
Kiekviena arbatos rūšis turi būti plikoma tam tikrą laiką. Juodąją, ulongo ir pu-erh arbatas reikia plikyti 3 - 5 minutes, žaliąją ir baltąją arbatas - 2 ar 3 minutes, vaistažolių arbatas - 5 minutes.
Jei arbata plikoma pernelyg ilgai, joje esantys fenoliai, lipidai ir eteriniai aliejai pradeda oksiduotis, o tai nubraukia visus kofeino privalumus ir sugadina gėrimo skonį bei aromatą. Nemalonų kartumą, kuris atsiranda ilgai plikant arbatą, dažniausiai sukelia ne didelis kofeino kiekis, kaip mano daugelis žmonių, o kenksmingos medžiagos, susidarančios nuo arbatžolių.
Kai tik arbata paruošiama, arbatos lapelius reikia išgriebti iš vandens.
Klaida nr. 4. Neteisinga vandens temperatūra
Paprastai arbata užplikoma verdančiu vandeniu, kurio temperatūra būna maždaug 95 laipsniai pagal Celcijų. Juodosios arbatos, ulongo ir žolelių arbatų skonis puikiai atsiskleidžia būtent nuo tokios temperatūros vandens.
Tačiau itin karštas vanduo gali nudeginti švelnius žaliosios ar baltosios arbatos pumpurus bei lapelius, todėl nukentės jų skonis ir aromatas. Arbatai reikalinga vandens temperatūra tiesiogiai priklauso nuo arbatos fermentacijos laipsnio (kuo fermentacija stipresnė, tuo karštesnio vandens reikia) ir arbatos plikinio rūšies.
Kiekviena arbatos rūšis turi savų niuansų, tačiau bendros rekomendacijos yra tokios:
- 100°С - juodajai, pu-erh, ulongo, žolelių arbatoms;
- 75-85°С - žaliajai ir baltajai arbatai.
Klaida nr 5. Prastos kokybės arbata
Net jei laikysitės visų ankstesnių punktų, galite gauti sveikatai žalingą gėrimą, jei naudosite prastos kokybės arbatžoles. Renkantis arbatą rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Arbatžolių surinkimo laikas - norint pasiruošti tobulą arbatą, labai svarbi yra arbatžolių kokybė. Vertingiausios arbatžolės būna tuomet, kai jos surenkamos išskirtinai „prime time“ laikotarpiu - pavasarį ir vasarą, kai pasirodo pirmieji arbatos krūmų lapeliai. Būtent tuo metu arbatos lapeliai turi daugiausia naudingų ir vertingų medžiagų.
- Pakuotė - arbatžolės turi būti saugomos sandarioje, nepermatomoje pakuotėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei šios taisyklės bus pažeistos, arbata gali būti praradusi savo aromatą, skonį ir naudingąsias savybes.
-