pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Arbatos su cukrumi poveikis organizmui

Arbata yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, o arbata su pienu ypač mėgstama Didžiojoje Britanijoje bei buvusiose jos kolonijose, ypač Indijoje. Su pienu gali būti ruošiama praktiškai bet kuri arbata: juodoji, žalioji, chai, Earl Grey.

Arbata su pienu: mitai ir istorija

Dažnai manoma, kad arbata su pienu atsirado Didžiojoje Britanijoje, tačiau britai tiesiog išpopuliarino šį gėrimą, išplatindami begalinėse savo kolonijose. Tibete pieno produktai (dažniausiai sviestas) į arbatą buvo dedami dar 781 metais.

Indijoje jau tūkstančius metų buvo žinoma ir ruošiama masala chai arbata su pienu kaip ajurvedinis gėrimas. Europoje arbata su pienu išpopuliarėjo po to, kai Madame de la Sablière, svarbi tuometinės Prancūzijos visuomenės veikėja, arbatą su pienu pateikė savo garsiajame Paryžiaus salone 1680 m. Kalbama, kad pieno į arbatą ši ponia įpylė norėdama apsaugoti savo trapius porcelianinius puodelius nuo įtrūkimų.

Kodėl arbata buvo geriama su pienu?

Žmonės nuo seno arbatą gardindavo pienu: vieni, saugodami savo prabangųjį porcelianą, kiti - dėl maistinių savybių. Pienas turi daug maistingųjų medžiagų, pasotina ilgesniam laikui, suteikia daugiau energijos ilgai darbo dienai. Taip pat, manoma, kad tik atkeliavus arbatai į Europą, ši dažnai būdavo labai nekokybiška, todėl arbata būdavo labai karti, neskani. Pienas tiesiog suteikdavo jai pakenčiamo skonio.

Šiais laikais mes galime įsigyti tikrai itin aukštos kokybės arbatos, kurios nebereikia papildomai paskaninti. Taip pat mums pakanka maisto ir nereikia papildomai pilti pieno į arbatą, kad ilgiau išliktume sotūs. Tad kodėl arbata su pienu vis dar lieka tokia populiari? Tradicijos, įprotis, skonio reikalas, o galbūt ir didesnė nauda mūsų organizmui?

Kokį poveikį pienas turi žaliajai ir juodajai arbatoms?

Iš tiesų nėra pakankamai patikimų tyrimų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti papildomą pieno naudą arbatoje. Tuo labiau, kad visi pagrindiniai tyrimai buvo atliekami tik su žaliąja arbata su pienu bei juodąja arbata su pienu. Flavonoidai yra stiprūs antioksidantai, saugantys mūsų organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Tokiu būdu yra sumažinama vėžio, širdies bei kai kurių kitų ligų rizika.

Kai kurie tyrimai rodo, kad pienas gali sumažinti flavonoidų pasisavinimą, kiti tyrimai rodo, kad pienas tam neturi visiškai jokios reikšmės. Priešingai, arbatą pagardinus pienu, gaunama papildoma nauda, kurią teikia pienas: tai maistingumas, saldumas, todėl arbatos nebereikia papildomai saldinti, kalcis bei proteinai, kurie labai svarbūs gerai kaulų bei dantų būklei palaikyti.

Neginčijama pieno nauda yra juodojoje arbatoje. Juodoji arbata ypač gausi taninų, kurie pasireiškia burną „sutraukiančiu“ poveikiu - tai kartumo ir sausumo pojūtis burnoje. Būtent piene esančios medžiagos neutralizuoja taninus, todėl juodoji arbata su pienu yra švelnesnio, malonesnio skonio, nepalieka nemalonaus „sutraukimo“ jausmo. Be to, geriant arbatą su pienu, apsaugomi dantys nuo nusidažymo, kuris atsiranda geriant arbatą.

Kaip ruošiama arbata su pienu?

Didžiojoje Britanijoje arbata su pienu yra toks populiarus gėrimas, jog ten net kyla diskusijos, ką pirma reikėtų pilti į puodelį: pieną ar arbatą. Kadangi britai neabejotinai yra geriausi arbatos su pienu ruošimo žinovai, pateikiame keletą jų „auksinių“ taisyklių:

  • Visų pirma į puodelį turėtų būti pilama arbata. Taip galima reguliuoti tiek arbatos karštumą, tiek skonį, įpilant daugiau arba mažiau pieno.
  • Idealus pieno kiekis 5 ml vienam arbatos puodeliui. Per daug pieno gali užmaskuoti tikrąjį arbatos skonį bei aromatą.
  • Jeigu norite putojančios baristos stiliaus latė, išplakite šiltą pieną ir tik tuomet įpilkite šlakelį į arbatą. Šiltas pienas neatvėsins arbatos.
  • Tinkamiausia yra juodoji arbata su pienu dėl jos sodraus skonio bei aromato. Žalioji arba baltoji arbata mažiau tinkamos gardinti pienu, nes yra subtilaus skonio ir pienas gali jį visiškai užgožti.

Arbatų su pienu įvairovė

Nors esame įpratę, kad su pienu dažniausiai geriama juodoji arbata, tačiau iš tiesų arbatų su pienu yra daugybė rūšių. Štai keletas populiariausių:

  • Latė arbata - tai bet kurios rūšies arbata, patiekiama su pieno putomis. Gali būti papildomai pasaldinta arba ne.
  • Boba arbata - tai pieno arbata iš Taivano, dar vadinama burbuline arbata. Į ją papildomai dedama tapijokos perlų ir geriama šalta.
  • Honkongo stiliaus arbata su pienu yra viena seniausių pasaulyje. Ji ruošiama iš stiprios juodosios arbatos, ją pagardinant garintu arba kondensuotu pienu. Tai stipri ir aštri arbata.
  • Londono rūkas - tai latė stiliaus arbata, ruošiama iš Earl Grey juodosios arbatos rūšies, dažnai pagardinama vanile.
  • Statybininkų arbata - terminas bei gėrimas vis dar naudojamas Didžiojoje Britanijoje. Atsiradęs tais laikais, kai darbininkai arbatą praturtindavo pienu bei cukrumi, kad ilgiau išliktų sotūs ir turėtų jėgų ilgai darbo dienai. Tai stipri juodoji arbata su daug cukraus bei pieno.
  • Teh Tarik - Pietryčių Azijoje ruošiama juodoji arbata su kondensuotu pienu. Arbata sumaišyta su kondensuotu pienu pilstoma tarp dviejų indų, kol gerai susimaišo ir gaunama lengva bei putojanti tekstūra.
  • Rytų Fryzijos arbata - unikali arbata, ruošiama tik šioje Vokietijos dalyje. Į stiprią juodąją arbatą dedama grietinėlės bei cukraus kristalų.

Kuo pakeisti karvės pieną arbatoje?

Tradiciliškai arbata su pienu ruošiama su karvės pienu, tačiau alergiškiems žmonėms, veganams ar tiesiog nemėgstantiems karvės pieno, yra daugybė kitų alternatyvų. Arbatai ruošti puikiai tinka augalinis pienas: migdolų, avižų ar kokosų. Kokosų pienas idealus subtilaus skonio žaliajai ar baltajai arbatai gardinti, avižų labiau tinkamas stipriai juodajai arbatai pagardinti. O štai sojų pienas nerekomenduojamas nei vienai arbatos rūšiai ruošti, kadangi aukštoje temperatūroje jis sušoka į gabaliukus. Kaštas vanduo jį „sutraukia“, be to, karštame vandenyje sojų pienas tampa rūgštus.

Receptai

Juodoji arbata su pienu

Tai standartinė juodoji arbata su pienu, tačiau taip ruošti tinkama bet kurios rūšies arbata. Galite drąsiai rinktis pagal savo skonį. Taip pat galite keisti vandens ir pieno proporcijas: naudoti tik pieną arba daugiau vandens ir vos vos pieno.

Ingredientai:

  • 2 a.š. arbatos lapelių
  • 250 ml pieno
  • 60 ml vandens
  • 3 a.š. cukraus

Paruošimas: užvirinti vandenį ir į jį suberti arbatą bei cukrų, dar pavirti apie 3-4 min. Supilti pieną ir toliau virti apie 6-7 min, kol pradės kilti burbuliukai. Išjungti, leisti kiek pastovėti ir perkošti į puodelius. Gerti karštą.

Šildanti ir gydanti tradicinė masala Chai

Masala Chai - tradicinė ajurvedinė arbata, ypač populiari Indijoje. Tai stipri, aštri prieskoninė arbata, kuri ne tik šildo, tačiau padeda kovoti su peršalimu, gydo susirgus, stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą ir netgi normalizuoja širdies ritmą.

Ingredientai:

  • 2 puodeliai pieno
  • 2 v.š. tarkuoto imbiero
  • 1 kardamono ankštis (arba 1 v.š. malto kardamono)
  • 1 cinamono lazdelė
  • 3-4 gvazdikėliai
  • 1 a.š. malto muskato riešuto
  • 1 a.š. maltų juodųjų pipirų (arba 3-4 juodųjų pipirų žirneliai)
  • 2 a.š. juodos arbatos lapelių (idealu chai rūšies arbatos)
  • 3 a.š. cukraus
  • ¼ puodelio vandens

Paruošimas: vandenį, visus prieskonius, arbatos lapelius bei cukrų užvirinti ir pavirti apie 3-4 min. Supilti pieną ir pavirti dar 5-6 min, kol pradės kilti burbuliukai. Išjungti, leisti arbatai pastovėti minutę ar dvi. Nukošti į puodelius.

Žalioji arbata ir jos poveikis

Nors žalioji arbata gaminama iš tokių pat lapų kaip ir juodoji, žaliajai arbatai ruošiami lapai nefermentuojami, teigiama Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos teikiamoje informacijoje. Dėl šios priežasties arbata yra žalios spalvos, be to, pasižymi akivaizdžiu antioksidaciniu poveikiu, ir tai yra vienas didžiausių jos pranašumų.

  • Gali pagerinti psichologinę būklę. Arbatoje, lygiai kaip kai kuriuose grybuose, yra aminorūgščių, vadinamų teaninais, kurie gali sumažinti stresą, padėti atsipalaiduoti ir nugalėti kofeino sukeliamą nerimą.
  • Gali pagerinti atmintį. Atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata, ypač dėl joje esančio teanino, teigiamai veikia atmintį.
  • Saugo nuo neurodegeneracinės ligos. Remiantis kai kurių tyrimų rezultatais, žalioji arbata gali suveikti kaip apsauga nuo tam tikrų neurodegeneracinių būklių, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos.
  • Gali sumažinti cholesterolio lygį. Kad cholesterolio sumažėtų, rekomenduojama gerti žaliąją arbatą.
  • Gali sumažinti kraujo spaudimą. Žalioji arbata gerokai sumažina kraujo spaudimą, o ypač asmenų, turinčių polinkį į aukštą kraujospūdį bei patenkančių į didžiausios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę, atveju.
  • Gali apsaugoti nuo insulto. Žaliosios arbatos gėrimas gali sumažinti šio priepuolio riziką.
  • Gali prisidėti prie kaulų būklės apsaugos. Žalioji arbata gali užkirsti kelią kaulų audinio nykimo procesui.
  • Gali apsaugoti nuo 2 tipo diabeto ir palengvinti jo kontroliavimą. Arbatos, įskaitant ir žaliąją, vartojimas gali labai pasiteisinti kaip būdas apsisaugoti nuo 2 tipo diabeto arba jį kontroliuoti.
  • Gali pailginti gyvenimo trukmę. Įprotį gerti arbatą, įskaitant ir žaliąją, tenka sieti su ilgesniu ir sveikesniu gyvenimu.

Kylanti rizika

Remiantis JAV Nacionalinio papildomų ir integruojamųjų sveikatos priežiūros metodų centro platinama informacija, saugia žaliosios arbatos norma laikomi aštuoni puodeliai per dieną. Visgi organizacijos teikiamose gairėse perspėjama apie didelėmis dozėmis vartojamos žaliosios arbatos sąveiką su tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, mažinančiais kraujo spaudimą ir gydančiais širdies funkcijos sutrikimus.

Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos

  • Pasistenkite įsigyti žaliosios arbatos be kofeino. Atminkite, kad viename žaliosios arbatos puodelyje yra 28 gramai kofeino.
  • Saldinkite atsakingai. Jei žaliąją arbatą saldinate cukrumi, medumi arba kitų rūšių saldikliais, jokių būdu nepamirškite, kad moterims patariama suvartoti ne daugiau kaip šešis, o vyrams - ne daugiau kaip devynis arbatinius šaukštelius pridėtinio cukraus per dieną.
  • Būkite kūrybingi. Nors žaliąją arbatą tikrai galima vartoti ir vieną, nepamirškite apie galimybę naudoti ją ruošiant tirštuosius kokteilius, verdant avižų košę arba ryžius, taip pat garinant daržoves.

Kombučia

Kombučia tai iš arbatos gaminamas gazuotas, savito saldžiarūgščio skonio gėrimas. Pagrindinės kombučos sudedamosios dalys yra mielės, cukrus ir juodoji arbata.

Kombučos nauda sveikatai:

  • Pagerintas virškinimas.
  • Detoksikacija.
  • Didesnė energija.
  • Apsauga nuo aukšto kraujospūdžio.
  • Širdies ligų.
  • Padidėjusio svorio ir net vėžio.

Tačiau konkrečių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, yra nedaug. Apskritai žinoma, kad fermentuoti produktai yra naudingi žarnyno sveikatai ir mikrobiomui. Fermentacijos proceso metu susidaro probiotikai, kurie gali padėti sergant tokiomis ligomis kaip viduriavimas, Krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), ir netgi sustiprinti imuninę sistemą.

Kombučos nauda

  • Probiotikų šaltinis. Kombučos fermentacijos proceso metu auga simbiotinė bakterijų ir mielių kolonija (SCOBY), kuri ant skysčio paviršiaus suformuoja grybą primenančią plėvelę. Šioje kolonijoje knibžda įvairių bakterijų, įskaitant kelias pieno rūgšties bakterijų rūšis, kurios gali veikti kaip probiotikai.
  • Žaliosios arbatos nauda. Žalioji arbata, pagrindinė kai kurių kombučos rūšių sudedamoji dalis, garsėja savo sveikatinančiomis savybėmis. Iš žaliosios arbatos pagaminta kombučia išsaugo šias naudingąsias savybes, o reguliarus jos vartojimas netgi gali sumažinti tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant prostatos, krūties ir storosios žarnos, riziką.
  • Antioksidacinės savybės. Kombučia, ypač kai ji gaminama su žaliąja arbata, pasižymi reikšmingu antioksidaciniu poveikiu kepenims.
  • Antibakterinė nauda. Kombučos fermentacijos metu susidariusi acto rūgštis turi stiprių antibakterinių savybių, ypač prieš infekcijas sukeliančias bakterijas ir Candida mieles.
  • Širdies ligų rizikos mažinimas. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad kombuča gali teigiamai paveikti cholesterolio kiekį ir taip potencialiai sumažinti širdies ligų riziką.
  • Gali padėti valdant 2 tipo cukrinį diabetą. Kai kurių tyrimų su cukriniu diabetu sergančiomis žiurkėmis metu nustatyta, kad kombuča gali sulėtinti angliavandenių virškinimą ir pagerinti kepenų bei inkstų veiklą, todėl sumažėja cukraus kiekis kraujyje.
  • Apsauga nuo vėžio. Kombučoje esanti didelė arbatos polifenolių ir antioksidantų koncentracija gali turėti įtakos vėžio prevencijai.

Ar arbata su cukrumi kenksminga?

Arbata su cukrumi naudinga stresui ir nerviniam išsekimui malšinti, o taip pat tiems, kurie jaučia vitamino B1 trūkumą. Be to, nedidelis kiekis cukraus leidžia geriau atsiskleisti arbatžolių aromatui.

Pyragaičiai, sausainiai, sumuštiniai rekomenduojama valgyti tik geriant stiprią arbatą - ji padeda virškinimo organams suvirškinti sunkų maistą, o kartu padidina ir jų maistingumą. Vartojant miltinius gaminius su silpna arbata neigiamas šių produktų poveikis mūsų organizmui padvigubėja.

Arbata su pienu

Arbata su pienu - itin maistingas bei lengvai organizmo įsisavinamas gėrimas, turintis stimuliuojančių bei stiprinančių savybių. Arbata gerina pieno įsisavinimą, kartu praturtina jį augaliniais riebalais, baltymais ir vitaminais. Gerti stiprią arbatą su pienu labai naudinga iš ryto arba po įteptos dienos.

Arbata su citrina

Citrina pagardinus arbatą padidėja gėrimo vertingosios savybės. Citrinos skiltelė šviesina arbatą, tačiau tai visai nereiškia, jog sumažėja jos stiprumas. Aromatingą arbatą su prieskoniais įvertins tie, kurie ieško skonio pojūčių.

Europiečių įprotis saldinti arbatą atsirado tik XVIII amžiaus viduryje, po 300 metų kai atsirado šis gėrimas.

Kaip teisingai paruošti arbatą su pienu:

  • Tam tinka tiek juoda, tiek žalioji arbata, o taip pat ir jų mišinys.
  • Dėl „minkštinančių“ pieno savybių arbatžolių reikia berti daugiau (vienu arbatiniu šaukšteliu).
  • Pieno neužvirti, o pašildyti iki 40-60 °С laipsnių.

Arbata su prieskoniais

Pamėginkite į arbatą įdėti cinamono, kardamono, gvazdikėlio, muskato riešuto. Būkite atsargūs: arbata su prieskoniais - stipriai stimuliuojantis gėrimas, kuriuo nevertėtų piktnaudžiauti!

Arbatos poveikio santrauka

Arbatos rūšis Poveikis
Žalioji arbata Mažina stresą, gerina atmintį, saugo nuo neurodegeneracinių ligų, mažina cholesterolio lygį, mažina kraujo spaudimą, apsaugo nuo insulto, saugo kaulų būklę, apsaugo nuo 2 tipo diabeto ir palengvina jo kontroliavimą, pailgina gyvenimo trukmę.
Juodoji arbata su pienu Neutralizuoja taninus, suteikia švelnesnį skonį, apsaugo dantis nuo nusidažymo.
Kombučia Pagerina virškinimą, detoksikuoja, suteikia energijos, apsaugo nuo aukšto kraujospūdžio, mažina širdies ligų riziką, mažina vėžio riziką.