Jaučiatės išpurtęs, nors valgėte nedaug? Vakare atsigėrę ryte pabundate ištinusiu veidu, o paakiai atrodo kaip minkštos pagalvėlės? Gali būti, kad organizmas kaupia skysčius. Tam reikia diuretikų.
Diuretikai - tai priemonės, kurios pašalina skysčius iš kūno. Jų būna sintetinių, bet būna ir natūralių. Jei prireikė pašalinti skysčius iš organizmo, pabandykite tai padaryti natūraliai.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas vardija, kurios vaistažolės pasižymi šlapimą varančiu poveikiu: tai ir kiaulpienės, ir petražolės, ir dilgėlės.
Skysčių kaupimosi priežastys
Bet pirmiausia - A. Unikausko atsakymas, kodėl kai kuriems skysčiai kaupiasi, o kai kuriems ne: „Skysčių kaupimosi priežasčių gali būti daug, bet viena jų - per daug gliukozės arba per daug cukraus. Jei vakare prisigardžiavote torto, ryte nubudus gali atrodyti, kad priaugote daug svorio. Tačiau ne svorio priaugote, o prikaupėte vandens. Vienam gramui gliukozės išlaikyti mūsų kūne reikia maždaug trijų keturių gramų vandens, t. y. vienai gliukozės molekulei reikia trijų keturių vandens molekulių.
Natūralūs diuretikai
Kiaulpienės
Kiaulpienė - nuostabus augalas, laidoje teigia vaistininkas, žolininkas Marius Lasinskas. Anot jo, tai išties puikus diuretikas. Ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį galima naudoti kiaulpienių šaknis, pavasarį - lapelius.
Lapelių galite įsidėti net į salotas: tiesiog susmulkinkite ir valgykite kartu su kitomis salotomis, pataria M. Lasinskas. „Galite pasidaryti arbatos. Paskaičiuota, kad suaugusiojo norma yra 5 gramai džiovintos žaliavos per dieną, jei šviežios - reikėtų padauginti iš 5, t. y. 25 gramai.
Kiaulpienių šaknys turi daugiausiai naudos, jų reikia suvartoti mažiau, jos sunkiau sveria. Kas mėgstate viską kramtyti, galite tiesiog sukramtyti, bet kam kietoka, galima sudėti į grūstuvę ir susmulkinti iki miltelių, tuos 5 gramus per dieną įsidėti į košę, ant sumuštinio.
Tik atminkite: kaip ir vartojant kitas vaistažoles, po septynių dienų reikėtų daryti trijų dienų pertrauką. Šis laiko tarpas reikalingas tam, kad nereikėtų didinti dozės. „Jei vartosime nuolat, organizmas pripras ir reikės didinti dozę. Kad to nereikėtų, darome pertraukas“, - pataria M. Lasinskas.
Asiūklis
Asiūklis, pasak vaistininko M. Lasinsko, „Dirvinio asiūklio yra 8-9 rūšys. Dirvinis asiūklis nuo senų senovės vartojamas ir šlapimui varyti, ir sergant inkstų ligomis, netgi kaip apsaugantis nuo inkstų akmenligės. Šiandien šio augalo rasti sunku, bet vaistinėse rasite meškauogių lapų arbatos. Jį pasmulkinus galima tiesiog ruošti arbatą.
„Asiūklis žinomas grožio pasaulyje, naudojamas plaukams ir nagams, tačiau taip pat naudingas detoksikacijai, skysčiams iš organizmo šalinti. Vienintelė bėda - pavojus netekti B grupės vitaminų. Jeigu vartojate asiūklį, pasirūpinkite B grupės vitaminų atsargomis“, - kalba A. Unikauskas.
Šią vaistažolę užpylus verdančiu vandeniu reikėtų palaukti 30 minučių, nes asiūklis gana kietas, tad ne taip greitai „atiduoda“ veikliąsias medžiagas. Prieš geriant arbatą galima palaižyti medaus. Atminkite, žolelėse esančios naudingos medžiagos geriau pasisavinamos, jei arbata geriama su truputėliu medaus, bet nedėkite medaus į verdantį vandenį, sako M. Lasinskas.
„Jeigu nemėgstate gerti daug arbatų, išeitis - grūstuvė. Asiūklį galima sumalti į miltukus, tuos 5 gramus per dieną suvartoti miltukų pavidalu užgeriant vandeniu. Asiūklis tikrai didžiulė pagalba, galbūt kam labai inkstai pavargę, reikėtų nepadauginti ir atsargiau žiūrėti.
Česnakas
Česnakas - taip pat puikus natūralus diuretikas, turintis ir kitų teigiamų galių: padeda kovoti su mikrobais, grybeliais, slopina uždegimus, yra kaip antioksidantas.
Petražolės
Petražolių skonis stiprokas, tad žmonės jomis gardina salotas ar kitus patiekalus. „Petražoles galima tiesiog kramtyti, bet kad sukramtytume ir gautume reikalingą dienos normą, reikėtų sukramtyti kokius keturis pundelius. Tai nėra paprasta, dėl to petražolių galima susidžiovinti, jas sumalti ir paversti į miltukus, suvartoti 5 gramus per dieną užgeriant vandeniu. Galima gerti kaip arbatą“, - pasakoja M. Lasinskas.
Petražolės yra ne tik puikus diuretikas, bet geras vitamino C šaltinis, ypač jei žolelės šviežios. Gausite ir antioksidantų, petražolės gali padėti turintiems aukštą kraujospūdis, tačiau vartokite atsargiai, kad ilgainiui kraujospūdis netaptų pernelyg žemas.
Dilgėlė
Dilgėlė - tiesiog vitaminų karalienė. Dilgėlių rasti lengva - jeigu įsidilginai, tai tikrai žinai, kad radai dilgėlę. Pasak M. Lasinsko, dilgėlę galima vartoti įvairiomis formomis, svarbu, kad per dieną gautume 5 gramus džiovintos arba 25 gramus šviežios dilgėlės.
„Dauguma žmonių bijo, kad dilgėlės krešina kraują. Iš tikrųjų gali, bet reikia suvartoti labai daug, kad kraujas sukrešėtų. Geriant arbatą ar valgant sriubą nesukrešės, o naudą turėsite didžiulę. Dilgėlių miltelių galima dėti į košes ar tiesiai į burną. Labai naudinga visa dilgėlė.
Dilgėlių miltelių galima dėti į košes ar tiesiai į burną. Labai naudinga visa dilgėlė.
Juodasis serbentas
Juodasis serbentas - daugiametis nedygus 1-2 m. aukščio vasaržalis, šakotas kvepiančiais lapais krūmas. Stiebai tamsiai rudi. Serbentų lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti, nežymiai plaukuoti. Lapų apačia nusėta geltonomis liaukutėmis, kurios išskiria eterinį aliejų.
Žiedai rausvai žalsvi, susitelkę po 5-10 svyrančiose, retose, plaukuotose 3-5 cm. Juodasis serbentas žydi balandžio-gegužės mėnesiais, uogos sunoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius - rutuliška, sultinga, juoda, daugiasėklė ir kvapi uoga.
Juodasis serbentas auga drėgnuose miškuose ir krūmuose, paupiuose, upių bei ežerų pakrantėse. Geriausiai auga derlingose ir neutraliose dirvose. Šaltomis ir besniegėmis žiemomis apšąla. Plačiai auginamas soduose. Iš laukinių šios rūšies protėvių yra kilusios visos auginamos juodųjų serbentų veislės.
Juodieji serbentai pradėti auginti viduramžiais. Rusijoje jie minimi XI a., Vakarų Europoje - XVII a. Iš pradžių buvo auginami kaip vaistiniai, vėliau - kaip uoginiai augalai.
Vaistams renkamos visiškai prinokusios, be vaiskočių sveikos uogos ir lapai. Apvytinamos atvirame lauke ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50-60°C temperatūroje. Išdžiuvusios uogos yra rūgščios, šiek tiek aitrios, specifinio kvapo.
Sausos uogos laikomos medžiaginiuose maišeliuose labai sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Vaistams tinka ne senesnės kaip vienerių metų uogos. Lapai skinami sveiki birželio-liepos mėnesiais, džiovinami pavėsyje arba džiovykloje, 25-30°C temperatūroje. Išdžiovinti jie turi išlikti žali ir kvapūs.
Juodųjų serbentų uogose yra iki 16 proc. cukraus, daugiausia fruktozės; vitaminų: C- 100-400 mg., P- 500 mg., B1 ir karotino; organinių rūgščių: citrinos, obuolių; pektinų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, flavonoidų: antocianų, kvercetino ir izokvercetino; riebalų, mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo, boro, geležies ir kitų. Lapuose apie 250 mg.
Lyginant su kitais vitaminingaisiais Lietuvos augalais, juodojo serbento ir erškėčio uogose yra daugiausia vitamino C. Serbento uogose esančios veikliosios medžiagos tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, reguliuoja kraujo spaudimą. Padeda sergant bronchitu, laringitu, gastritu.
Juodųjų serbentų uogose yra pektininių medžiagų, kurios stiprina žarnyno peristaltiką ir slopina virškinamojo trakto uždegimą. Uogų dedama į vitamininių arbatų mišinius, kurie vartojami kaip polivitamininė priemonė. Juodasis serbentas - gerai žinoma vaistažolė. Jo lapų nuovirai vartojami nuo odos, šlapimo pūslės ligų, inkstų akmenligės, reumato, peršalimo.
Juodųjų serbentų uogas reikia valgyti, kai dažnai kraujuoja iš nosies; taip pat kraujuoja žaizdos ir dantenos. Žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų, naudinga gerti aviečių, bruknių ir juodųjų serbentų uogų arba lapų bei erškėčių uogų arbatą. Uogų sultimis gydomi išoriniai kvėpavimo takai.
Aromatingi juodųjų serbentų lapai vartojami kaip prieskonis sūdant ir raugiant kopūstus, agurkus, pomidorus. Kadangi juose yra fitoncidų, daržovės geriau laikosi. Uogos yra rūgštokai saldaus skonio ir ypatingo aromato. Jos vartojamos šviežios ir perdirbtos.
Iš uogų gaminami kisieliai, sirupai, sultys, trauktinės, vynai, likeriai, uogienės, drebučiai, įdarai saldainiams, gaminami įvairūs konditerijos gaminiai.