Jaučiatės išpurtęs, nors valgėte nedaug? Vakare atsigėrę ryte pabundate ištinusiu veidu, o paakiai atrodo kaip minkštos pagalvėlės? Gali būti, kad organizmas kaupia skysčius.

Diuretikai - tai priemonės, kurios pašalina skysčius iš kūno. Tam reikia diuretikų. Jų būna sintetinių, bet būna ir natūralių.

Kodėl organizmas kaupia skysčius?

Skysčių kaupimosi priežasčių gali būti daug, bet viena jų - per daug gliukozės arba per daug cukraus. Vienam gramui gliukozės išlaikyti mūsų kūne reikia maždaug trijų keturių gramų vandens, t. y. vienai gliukozės molekulei reikia trijų keturių vandens molekulių. Jei vakare prisigardžiavote torto, ryte nubudus gali atrodyti, kad priaugote daug svorio. Tačiau ne svorio priaugote, o prikaupėte vandens.

Vaistažolės šlapimui varyti

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas vardija, kurios vaistažolės pasižymi šlapimą varančiu poveikiu: tai ir kiaulpienės, ir petražolės, ir dilgėlės.

Vaistažolių teigiamas poveikis žmogaus organizmui yra įrodytas moksliniais tyrimais, tad abejoti augalų vaistinėmis bei organizmą valančiomis savybėmis neverta.

Kiaulpienės

Kiaulpienė - nuostabus augalas, laidoje teigia vaistininkas, žolininkas Marius Lasinskas. Ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį galima naudoti kiaulpienių šaknis, pavasarį - lapelius. Lapelių galite įsidėti net į salotas: tiesiog susmulkinkite ir valgykite kartu su kitomis salotomis, pataria M.

Galite pasidaryti arbatos. Paskaičiuota, kad suaugusiojo norma yra 5 gramai džiovintos žaliavos per dieną, jei šviežios - reikėtų padauginti iš 5, t. y. 25 gramai. Kiaulpienių šaknys turi daugiausiai naudos, jų reikia suvartoti mažiau, jos sunkiau sveria. Kas mėgstate viską kramtyti, galite tiesiog sukramtyti, bet kam kietoka, galima sudėti į grūstuvę ir susmulkinti iki miltelių, tuos 5 gramus per dieną įsidėti į košę, ant sumuštinio.

Anot jo, tai išties puikus diuretikas. Tik atminkite: kaip ir vartojant kitas vaistažoles, po septynių dienų reikėtų daryti trijų dienų pertrauką. Šis laiko tarpas reikalingas tam, kad nereikėtų didinti dozės. Jei vartosime nuolat, organizmas pripras ir reikės didinti dozę. Kad to nereikėtų, darome pertraukas.

Kiaulpienės lapai yra stiprus diuretikas bei yra labai maistingi. Valgykite lapus po žiemos kaip pavasarinį tonizuojantį ir organizmą valantį produktą. Kiaulpienių lapų arbatą gerkite užsilaikius skysčiams organizme ir nuo edemos, ypač veiksmingai padeda nuo kulkšnių pabrinkimo, kurį sukelia širdies ir kraujo apytakos negalavimai. Kiaulpienės gali padėti sergant šlapimo sistemos ligomis, egzema ir astma. Puodeliui verdančio vandens dėkite 2-3 arbatinius šaukštelius džiovintų lapų.

Dirvinis asiūklis

Šiandien šio augalo rasti sunku, bet vaistinėse rasite meškauogių lapų arbatos. Asiūklis žinomas grožio pasaulyje, naudojamas plaukams ir nagams, tačiau taip pat naudingas detoksikacijai, skysčiams iš organizmo šalinti. Vienintelė bėda - pavojus netekti B grupės vitaminų. Jeigu vartojate asiūklį, pasirūpinkite B grupės vitaminų atsargomis.

Dirvinio asiūklio yra 8-9 rūšys. Dirvinis asiūklis nuo senų senovės vartojamas ir šlapimui varyti, ir sergant inkstų ligomis, netgi kaip apsaugantis nuo inkstų akmenligės. Jį pasmulkinus galima tiesiog ruošti arbatą.

Šią vaistažolę užpylus verdančiu vandeniu reikėtų palaukti 30 minučių, nes asiūklis gana kietas, tad ne taip greitai „atiduoda“ veikliąsias medžiagas. Prieš geriant arbatą galima palaižyti medaus. Atminkite, žolelėse esančios naudingos medžiagos geriau pasisavinamos, jei arbata geriama su truputėliu medaus, bet nedėkite medaus į verdantį vandenį.

Jeigu nemėgstate gerti daug arbatų, išeitis - grūstuvė. Asiūklį galima sumalti į miltukus, tuos 5 gramus per dieną suvartoti miltukų pavidalu užgeriant vandeniu. Asiūklis tikrai didžiulė pagalba, galbūt kam labai inkstai pavargę, reikėtų nepadauginti ir atsargiau žiūrėti.

Dirvinio asiūklio pagrindinės savybės: diuretikas, krešinamasis, stiprina šlapimo pūslę, turtingas mineralų šaltinis, atkuria audinių elastingumą. Asiūklio nuoviras vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, kai kamuoja šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimas. Taip pat kaip diuretikas audinių pabrinkimui mažinti, jei tai yra susiję su širdies veiklos nepakankamumu.

Receptai su asiūkliu:

• 4 valgomuosius šaukštus žaliavos suberkite į emaliuotą indą ir užpilkite stikline verdančio vandens, kaitinkite verdančio vandens vonelėje 30 min., po 10 min. perkoškite. Likusią žaliavą nusunkite, į ją dar įpilkite virinto vandens iki 200 ml. Gerkite po pusę stiklinės nuoviro 1 val.
• 4 arbatinius šaukštelius džiovintų asiūklių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens. Palaikykite 1 val. ir perkoškite.
• 20 g asiūklių pamerkite į 1 l baltojo vyno. Palaikykite 2-3 savaites tamsioje vietoje. Gerkite tuščiu skrandžiu po 100-150 ml.
• Mažiausiai 0,5 val. virinkite vieną arbatinį šaukštelį asiūklių 2 puodeliuose vandens. Gerkite tokį nuoviro kiekį 2 kartus per dieną vieną mėnesį.

Asiūklių preparatai dirgina inkstus, tad nereikėtų vartoti pvz.

Dilgėlės

Dilgėlė - tiesiog vitaminų karalienė. Dilgėlių rasti lengva - jeigu įsidilginai, tai tikrai žinai, kad radai dilgėlę. Pasak M. Lasinsko, dilgėlę galima vartoti įvairiomis formomis, svarbu, kad per dieną gautume 5 gramus džiovintos arba 25 gramus šviežios dilgėlės. Dauguma žmonių bijo, kad dilgėlės krešina kraują. Iš tikrųjų gali, bet reikia suvartoti labai daug, kad kraujas sukrešėtų. Geriant arbatą ar valgant sriubą nesukrešės, o naudą turėsite didžiulę.

Dilgėlių miltelių galima dėti į košes ar tiesiai į burną. Labai naudinga visa dilgėlė.

Dilgėlė yra vienas naudingiausių laukinių augalų. Dilgėlės lapų užpilo patartina gerti norint pagerinti kraują - didėja hemoglobino kiekis. Dilgėlės taip pat mažina kraujavimą, nes dėl lapuose esančio vitamino K didėja kraujo krešėjimas. Didžiosios dilgėlės taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia medžiagų apykaitą. Jei padidėjęs kraujo krešėjimas, nepiktnaudžiaukite augalais, kurie didina kraujo krešėjimą (pvz.

Receptai su dilgėlėmis:

• 1 šaukštą dilgėlių lapų užpilkite 1 stikline (200 ml) verdančio vandens, 10-15 minučių lėtai pavirkite, palikite atvėsti, nukoškite ir įpilkite išgaravusį vandens kiekį.
• Užpilui ruošti imama 2 valgomieji šaukštai žaliavos, suberiama į termosą, užpilama 200 ml verdančio vandens, uždengiama ir laikoma 1 val.
• Po 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų dilgėlių lapų ir beržų lapų suberkite į termosą. Užpilkite 1,5 stiklinės verdančio vandens ir palaikykite 1 val. Paskui perkoškite ir įpilkite 0,5 stiklinės burokėlių sulčių. Gerti rekomenduojama 3 kartus per parą 20 min. po valgio.

Kitos priemonės

Česnakas - taip pat puikus natūralus diuretikas, turintis ir kitų teigiamų galių: padeda kovoti su mikrobais, grybeliais, slopina uždegimus, yra kaip antioksidantas.

Petražolių skonis stiprokas, tad žmonės jomis gardina salotas ar kitus patiekalus. Petražoles galima tiesiog kramtyti, bet kad sukramtytume ir gautume reikalingą dienos normą, reikėtų sukramtyti kokius keturis pundelius. Tai nėra paprasta, dėl to petražolių galima susidžiovinti, jas sumalti ir paversti į miltukus, suvartoti 5 gramus per dieną užgeriant vandeniu. Galima gerti kaip arbatą.

Petražolės yra ne tik puikus diuretikas, bet geras vitamino C šaltinis, ypač jei žolelės šviežios. Gausite ir antioksidantų, petražolės gali padėti turintiems aukštą kraujospūdis, tačiau vartokite atsargiai, kad ilgainiui kraujospūdis netaptų pernelyg žemas.

Fitoterapija ir tradicinis gydymas

Fitoterapija vis labiau domisi ne tik rimtomis ligomis sergantys ligoniai, bet ir patys medikai, kurie fitoterapijos metodus stengiasi taikyti tradiciniam gydymui.

Didėjant pacientų susidomėjimui gydymu vaistažolėmis, medikai nelieka nuošalyje - jie priversti labiau domėtis gydomosiomis augalų savybėmis ir duoti naudingų liaudies medicinos patarimų savo pacientams.

Žmonės sako: „Išgėriau krūvą antibiotikų, dabar duokite žolių". Akivaizdu, kad medikai dėl kompetencijos trūkumo ar kitų priežasčių neinformuoja pacientų apie galimą fitoterapiją. Juk geriausią rezultatą galima pasiekti tik derinant tradicinį gydymą su fitoterapija. Derinant abu gydymus svarbu žinoti pagrindinį principą - vaistažolių arbatą reikėtų gerti praėjus 3-4 valandoms po vaisto suvartojimo.

Nereikėtų tradicinio gydymo medikamentais sumenkinti prieš fitoterapiją, nes ir vienas, ir kitas turi savo pranašumų ir trūkumų. Vaistažoles patartina vartoti sergant lėtinėmis ligomis, ligų profilaktikai. Gydomosios žolelės mūsų organizmą veikia švelniai, nėra šalutinio poveikio ar užteršimo. Tačiau be cheminių vaistų niekaip neišsiverstume esant didelėms traumoms, rimtoms infekcijoms.

Kai kurių žmonių organizmas nepriima antibiotikų, t. y. jie gali sukelti alergiją. Net tokiu atveju gali padėti vaistažolės, nes, pavyzdžiui, spiritinis bičių pikis bei greipfruto sėklyčių ekstraktas laikomi natūraliais antibiotikais, galinčiais pakeisti sintetinius.

Kaip rinkti ir paruošti žoleles?

Didelę įtaką vaistažolių arbatų veiksmingumui turi žolelių surinkimas, džiovinimas, paruošimas, plikymas.

Susiruošusiesiems į pievas rinkti vaistažolių patariama pasirinkti tas vietas, kurios yra bent 1,5 km spinduliu nutolusios nuo dulkėtų kelių, fermų, statybviečių ar gyvenviečių.

Labai naudinga žinoti, kad geriausia vaistažoles rinkti rytmetį, kai iškrinta rasa. Surinktas žoleles geriausia išdėlioti ant drobinio audeklo ar balto popieriaus ir džiovinti apie 2 savaites ten, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.

Ruošiant arbatą su bet kuriomis vaistažolėmis, dažniausiai tinka tokios proporcijos: 1-2 valgomuosius šaukštus žolelių užpilti puse litro verdančio vandens. Tokį užpilą geriausia gerti visą dieną po truputį.

Pastovėjusi arbata praranda nemažai savo veiksmingųjų savybių, todėl patartina pasigamintą arbatą išgerti tą pačią dieną. Kai kurias vaistažoles reikia užpilti šaltu vandeniu, pavyzdžiui, inkstų ir šlapimo ligoms gydyti skirtą linų arbatą geriausia ruošti šaltuoju būdu.

Rinkimo kalendorius

Pievose maloniausia žoleles rinkti vasarą, bet vaistingųjų augalų rinkimo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir baigiasi maždaug lapkričio mėnesį.

Pavasariop renkami pumpurai (beržų, pušų), šaknys (varnalėšų, krienų, bijūnų), žievė (putinų, ąžuolų), žiedai (pakalnučių, ievų, gudobelių, raktažolių). Vasarą galima rinkti visų vaistingųjų augalų dalis: lapus, žiedus, vaisius, pumpurus, šaknis, sėklas.

Pateikiame renkamiausių žolelių kalendorių artimiausiems mėnesiams:

Rugpjūtis

• Ajerai (šakniastiebiai, lapai). Reguliuoja vidaus organų funkcijas, gydo įvairius nudegimus, stiprina plaukus.
• Valerijonai (šaknys, šakniastiebiai). Atpalaiduoja, malšina skausmą, spazmus.
• Raudonėliai (žolės). Vartojami sergant kvėpavimo takų ar ginekologinėmis ligomis, kamuojant nemigai, depresijai.
• Medetkos (žiedynai). Valo tulžį, reguliuoja: virškinamąjį traktą. Iš; oriškai vartojamos esant sumušimams, sergant odos, gleivinių ligomis.
• Dilgėlės (lapai). Gydo mažakraujystę, cukraligę. Rekomenduojama gerti esant įvairaus pobūdžio kraujavimams. Išoriškai - stiprina plaukus, didina darbingumą.
• Petražolės (žolės, šaknys). Inkstų akmenligei gydyti, spuoguotam veidui valyti. Negalima vartoti nėščiosioms.
• Gysločiai (lapai). Stimuliuoja kraujotaką, varo šlapimą, tulžį, gydo skandžio uždegimą.
• Pelynai (žolės). Žadina apetitą, stiprina organizmą, varo šlapimą, gydo burnos ertmės uždegimą.
• Pušys (spygliai, pumpurai). Pumpurų nuoviras skatina atsikosėjimą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Spyglių nuoviras naudojamas gydomosioms vonioms esant širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligoms.
• Kmynai (vaisiai). Mažina vidurių pūtimą, atpalaiduoja įvairius spazmus, skatina pieno išsiskyrimą maitinančioms motinoms.
• Apyniai (spurgai). Malšina skausmą, uždegimą, gerina virškinimą.
• Ieva (vaisiai). Vartojama infekciniams kolitams, enteritams gydyti. Išoriškai - odos pažeidimams, plaukams stiprinti.
• Kraujažolės (žolės). Stabdo visinį kraujavimą, kietina vidurius. Galima gydyti anginą, kvėpavimo takų ligas.

Rugsėjis

• Spanguolės (vaisiai). Vartojamos šlapimui varyti, hipertoninėms ligoms gydyti.
• Ramunėlės (žiedynai). Esant žarnyno spazmams, viduriavimui, sergant gastritu. Turi antialerginį komponentą, todėl plačiai vartojamos išoriškai: gydant burnos ertmės uždegimą, plaukams stiprinti, inhaliacijoms.
• Rūgštynės (šakniastiebiai). Laisvina vidurius, gydo hemorojų, vartojamos sergant mažakraujyste.

Spalis

• Putinai (vaisiai, žievė). Vartojamas piktybiniams navikams gydyti kartu su kitais vaistais. Didina kraujo krešėjimą, vartojama esant gausioms mėnesinėms.

Lapkritis

• Baltalksniai (kankorėžiai). Nuoviras vartojamas įvairioms infekcinėms ligoms gydyti.
• Dirveniai (šaknys). Gydo hemorojų, šlapimo pūslę, inkstų akmenligę.

Mėtos ramina sudirgintą skrandį, padeda skaudant galvą, peršalus, kosint, karščiuojant, ėdant rėmeniui. Žolininkai rekomenduoja mėtas vartoti niežuliui ir uždegimams slopinti. 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų lapų užplikyti 250 ml verdančio vandens ir 10 minučių palikti pritraukti. Mėtų daugiau kaip savaitę be pertraukos nereikėtų duoti vaikams.

Arbatos nauda

Vaistažolių arbatos yra gaminamos iš džiovintų vaisių, gėlių, prieskonių ar žolelių. Priklausomai nuo sudėties, šios arbatos gali būti įvairiausių skonių ir turėti skirtingas gydomąsias savybes.

• Gali pagerinti virškinimą - tinkamos arbatos puodelis po valgio gali padėti kur kas lengviau suvirškinti maistą.
• Gali palengvinti uždegimą - vaistažolių arbatos turi priešuždegiminių savybių, galinčių pagelbėti esant virškinimo trakto, šlapimo sistemos sutrikimams, artritui, galvos skausmui ir kitiems negalavimams.
• Gali sustiprinti imunitetą - antioksidantai ir vitaminai, esantys žolelių arbatose, gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų ir infekcijų, oksidacinio streso.
• Padeda kovoti su pykinimu - tai ypač naudinga moterims, kurios neštumo metu kenčia nuo pykinimo ir vėmimo.
• Gali sumažinti stresą - tokios žolelių arbatos, kaip ramunėlių žiedų, itin gerai veikia, norint numalšinti stresą, ar net gali palengvinti nemigą.

Vaistažolių arbata gali būti vartojama kasdien. Dėl joje esančių antioksidantų, vitaminų ir mineralų ji yra itin naudingas skystis mūsų organizmui. Kadangi šios arbatos įprastai neturi kofeino, jos yra saugios vartoti.

Kad ir kurią iš minėtų arbatų pasirinksite, elektroninėje vaistinėje randamos ŠVF ir Dr. Benedictus arbatos pasižymi pačia aukščiausia kokybe ir itin gera kaina.

---