Virškinimo arbatos jau šimtmečius naudojamos kaip natūrali pagalba skrandžiui ir virškinimo sistemai.
Arbatų poveikis virškinimo sistemai
Šiame straipsnyje sužinosite, kaip kiekviena iš šių arbatų - imbiero, mėtos ir ramunėlių - veikia virškinimo sistemą, kokius komponentus jos turi ir kaip tinkamai jas paruošti, kad gautumėte didžiausią naudą. Imbieras, mėta ir ramunėlė išsiskiria tarp kitų žolelių savo ypatingomis savybėmis, kurios tiesiogiai veikia virškinimo procesus.
Imbiero arbata
Imbiero arbata jau nuo senovės laikų žinoma kaip puiki priemonė nuo skrandžio negalavimų ir pykinimo. Imbiero veikliosios medžiagos - gingeroliai ir šogaoliai - atsakingi už jo stiprų, aštrų skonį ir teigiamą poveikį organizmui. Šios medžiagos turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti virškinimo trakto uždegimus.
Norint paruošti efektyvią imbiero arbatą, rekomenduojama naudoti šviežią imbierą. Nulupkite ir supjaustykite 2-3 cm imbiero šaknies gabalėlį plonomis riekelėmis, užpilkite verdančiu vandeniu (apie 250 ml) ir leiskite pritraukti 5-10 minučių. Jei norite intensyvesnio skonio, imbierą galite smulkiai sutarkuoti.
Geriausias laikas gerti imbiero arbatą - po valgio, ypač jei jaučiate sunkumą skrandyje. Taip pat galima išgerti puodelį ryte, norint aktyvuoti virškinimo sistemą dienos pradžioje. Tačiau būtina atsiminti, kad imbieras tinka ne visiems.
Žmonės, sergantys tulžies akmenlige, turintys opas ar aukštą kraujospūdį, turėtų būti atsargūs. Taip pat vartojant kraujo skystinimo vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes imbieras gali sustiprinti šių medikamentų poveikį. Lietuvos žolininkai pastebi, kad reguliarus imbiero arbatos vartojimas ypač naudingas šaltuoju sezonu - ne tik virškinimui gerinti, bet ir imuninei sistemai stiprinti.
Mėtų arbata
Mėtų arbata Lietuvoje turi gilias tradicijas ir dažnai naudojama kaip pirmos pagalbos priemonė nuo virškinimo sutrikimų. Mėtų lapelių sudėtyje esantis mentolis ir mentonas yra pagrindinės veikliosios medžiagos, atsakingos už teigiamą poveikį virškinimo sistemai. Mentolis turi spazmolitinį poveikį - jis atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, mažina skausmus ir spazmus.
Ruošiant mėtų arbatą, geriausią rezultatą duoda džiovintos arba šviežios mėtų lapeliai. Vienam puodeliui pakanka 1-2 šaukštelių džiovintų arba kelių šakelių šviežių mėtų. Užpilkite verdančiu vandeniu ir leiskite pritraukti 5-7 minutes.
Nors mėtų arbata daugeliui yra saugi, kai kuriems žmonėms ji gali netikti. Asmenys, kenčiantys nuo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), turėtų būti atsargūs, nes mėta gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį ir pabloginti refliukso simptomus. Mėtų arbatą galima derinti su kitomis žolelėmis - ypač gerai ji dera su melisos lapeliais ar kmynais, kas dar labiau sustiprina jos poveikį virškinimo sistemai.
Norint gauti geriausią rezultatą, mėtų arbatą rekomenduojama gerti reguliariai, bet su pertraukomis - pavyzdžiui, 3-4 savaites vartoti, paskui padaryti savaitės pertrauką.
Ramunėlių arbata
Ramunėlių arbata išsiskiria tuo, kad ji teigiamai veikia ne tik virškinimo sistemą, bet ir bendrą organizmo būklę, ypač nervų sistemą. Ramunėlių žieduose randami apigeninas ir bisabololis yra pagrindiniai aktyvūs junginiai, suteikiantys šiai žolei gydomųjų savybių.
Norint paruošti ramunėlių arbatą, reikia 1-2 šaukštelių džiovintų ramunėlių žiedų vienam puodeliui verdančio vandens. Užplikius, leiskite pritraukti 7-10 minučių, tada nukoškite. Ramunėlių arbata ypač tinka gerti vakare, prieš miegą, nes ji ne tik padeda virškinimui, bet ir pagerina miego kokybę.
Ramunėlių arbata laikoma viena saugiausių žolelių arbatų, tačiau reikia atsiminti, kad ji priklauso astrinių (graižažiedžių) augalų šeimai, todėl žmonės, alergiški kitiems šios šeimos augalams (pvz., ambrozijoms, saulėgrąžoms, kraujažolėms), gali būti jautrūs ir ramunėlėms.
Fitoterapijos specialistai Lietuvoje dažnai rekomenduoja ramunėlių arbatą kaip pirmąją pagalbos priemonę nuo lengvų virškinimo sutrikimų, ypač jei jie susiję su stresu ar nerimu.
Saugaus arbatų vartojimo gairės
Nors žolelių arbatos dažniausiai laikomos saugiais ir natūraliais produktais, svarbu žinoti, kaip juos vartoti teisingai ir saugiai. Nors virškinimo arbatos paprastai yra švelnios, verta laikytis rekomenduojamų dozių - daugumai suaugusiųjų saugu išgerti 2-3 puodelius per dieną.
Ilgalaikis ir pernelyg intensyvus žolelių arbatų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Kai kurios žolelės, vartojamos dideliais kiekiais, gali tapti toksiškos arba sukelti priešingą efektą nei tikėtasi. Žolininkų rekomendacijos rodo, kad naudinga laikytis žolelių “ciklavimo” principo - t.y., vartoti vieną žolelių rūšį 1-2 savaites, tada pakeisti kita arba padaryti pertrauką.
Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad žolelių arbatos, parduodamos kaip maisto produktai, negali turėti gydomųjų teiginių, ir jų poveikis nėra mediciniškai patvirtintas. Kad žolelių arbatos būtų saugios ir efektyvios, svarbu jas tinkamai laikyti - sausoje, tamsioje vietoje, sandariai uždarytose pakuotėse. Taip išsaugosite jų aromatinius junginius ir veikliąsias medžiagas.
Renkantis žoleles arbatoms, vertėtų atkreipti dėmesį į jų kilmę ir kokybę. Geriausia rinktis ekologiškai augintas žoleles, kurios nebuvo apdorotos pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis.
Žolelių arbatos rėmeniui malšinti
Šiame išsamiame straipsnyje panersime į gydomųjų arbatų pasaulį ir išsiaiškinsime, kurios iš jų yra tikri sąjungininkai kovoje su rėmeniu, o kurių reikėtų saugotis. Tai švelnus, natūralus būdas nuraminti įsiaudrinusį skrandį ir susigrąžinti komforto jausmą.Prieš ieškant sprendimų, svarbu suprasti problemos esmę. Rėmuo, moksliškai vadinamas gastroezofaginiu refliuksu, kyla tuomet, kai skrandžio rūgštis patenka atgal į stemplę - raumeninį vamzdelį, jungiantį burną su skrandžiu.
Mūsų skrandis yra prisitaikęs atlaikyti stiprią rūgštį, būtiną maistui virškinti, tačiau jautri stemplės gleivinė tam nėra skirta. Būtent todėl jaučiame deginimą. Žolelių arbatos (tiksliau, užpilai) šimtmečius buvo naudojamos virškinimo sutrikimams gydyti. Kai kurios, net ir atrodytų nekaltos, žolelės gali pabloginti situaciją. Tad leiskimės į detalią apžvalgą.
Geriausios arbatos nuo rėmens
Štai patikrintų ir veiksmingų žolelių sąrašas, kurios gali tapti jūsų išsigelbėjimu nuo rėmens:
Ramunėlių arbata
Jei reikėtų išrinkti vieną, pačią universaliausią ir švelniausią arbatą virškinimui, tai neabejotinai būtų ramunėlių. Tai tikra klasika, ir ne be priežasties. Ramunėlės pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis ir raminamosiomis savybėmis. Jos veikia tarsi balzamas sudirgintai stemplei ir skrandžio gleivinei. Be to, ramunėlių arbata padeda sumažinti stresą ir nerimą - vienus iš pagrindinių rėmens provokatorių. Šiltas ramunėlių arbatos puodelis prieš miegą ne tik padės išvengti naktinio refliukso, bet ir užtikrins ramesnį miegą.
Kaip vartoti? Užplikykite vieną arbatinį šaukštelį džiovintų ramunėlių žiedų stikline karšto (bet ne verdančio) vandens. Palaikykite uždengę 5-10 minučių. Gerkite šiltą, mažais gurkšneliais, geriausia - praėjus valandai po valgio arba prieš miegą. Galima gerti kelis puodelius per dieną.
Imbiero arbata
Imbieras - tai produktas, keliantis daugiausiai diskusijų kalbant apie rėmenį. Vieniems jis - tikras išsigelbėjimas, kitiems - simptomų pablogėjimas. Kur slypi tiesa? Viskas priklauso nuo kiekio. Mažomis dozėmis imbieras veikia stebuklingai: jis pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir, svarbiausia, pagreitina skrandžio išsituštinimą. Tai reiškia, kad maistas greičiau keliauja į žarnyną, sumažindamas spaudimą skrandyje ir refliukso tikimybę. Tačiau didesnis imbiero kiekis gali sudirginti skrandį ir pats sukelti rėmenį.
Kaip vartoti? Svarbiausia - saikas ir tinkamas paruošimas. Pamirškite stiprius, aštrius imbiero miltelių užpilus. Geriausia naudoti šviežią imbiero šaknį. Atpjaukite kelias (2-3) plonas riekeles, užpilkite karštu vandeniu ir palaikykite kelias minutes. Pradėkite nuo labai silpnos arbatos ir stebėkite savo organizmo reakciją. Jei jaučiatės gerai, kitą kartą galite įdėti šiek tiek daugiau. Gerkite po nedidelį puodelį prieš valgį, kad paruoštumėte virškinimo sistemą darbui.
Saldymedžio šaknies arbata
Saldymedžio šaknis - tai dar vienas galingas gamtos vaistas, ypač vertingas kovojant su rūgštingumu. Jo paslaptis - gebėjimas didinti gleivių gamybą skrandyje. Šios gleivės suformuoja storą, apsauginį sluoksnį ant skrandžio ir stemplės sienelių, kuris veikia kaip barjeras, saugantis nuo ardančio rūgšties poveikio. Be to, saldymedis turi ir uždegimą mažinančių savybių. Jo skonis saldus, tad tai gali būti maloni alternatyva kitoms žolelių arbatoms.
Svarbus įspėjimas: Saldymedžio šaknyje yra medžiagos glicirizino, kuris ilgainiui gali padidinti kraujo spaudimą ir sukelti kitų šalutinių poveikių. Todėl saldymedžio arbatos nerekomenduojama vartoti ilgą laiką (ilgiau nei kelias savaites) ar dideliais kiekiais, ypač jei turite problemų su kraujospūdžiu. Vartokite ją kursais, kai rėmuo paūmėja.
Pankolių arbata
Pankolių sėklos nuo seno naudojamos virškinimui gerinti ir pilvo pūtimui mažinti. Pankolių arbata atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus ir dujų kaupimąsi. Manoma, kad ji taip pat padeda subalansuoti skrandžio pH lygį, švelniai jį šarmindama. Dėl šių savybių pankolių arbata yra puikus pasirinkimas po valgio, ypač jei jaučiate ne tik rėmenį, bet ir sunkumą skrandyje. Jos skonis švelnus, šiek tiek primenantis anyžių.
Kaip vartoti? Sutrinkite grūstuvėje arbatinį šaukštelį pankolio sėklų (taip išsiskirs daugiau eterinių aliejų) ir užpilkite stikline karšto vandens. Palaikykite uždengę apie 10 minučių. Gerkite šiltą po valgio.
Vaistinės melisos arbata
Kaip jau minėjome, stresas yra vienas didžiausių rėmens kaltininkų. Čia į pagalbą ateina vaistinė melisa. Šis malonaus citrinų aromato augalas yra žinomas dėl savo raminamųjų savybių. Melisų arbata padeda atpalaiduoti įsitempusius nervus, o kartu - ir virškinimo sistemą. Ji švelniai ramina skrandžio spazmus ir mažina rūgšties gamybą, kurią paskatino stresas. Tai puikus pasirinkimas vakare, padėsiantis „išjungti“ dienos įtampą ir paruošti kūną ramiam poilsiui.
Arbatos, kurių reikėtų vengti arba vartoti atsargiai
Deja, ne visos arbatos yra draugiškos rėmens kamuojamam skrandžiui. Kai kurios populiarios arbatos gali net pabloginti situaciją.
Pipirmėčių arbata
Tai didžiausias paradoksas. Pipirmėtė dažnai rekomenduojama virškinimui gerinti, tačiau rėmens atveju ji gali būti didžiausias priešas. Pipirmėtė atpalaiduoja raumenis, įskaitant ir apatinį stemplės sfinkterį (ASS). Atsipalaidavęs sfinkteris lengviau praleidžia skrandžio rūgštį į stemplę, taip sukeldamas arba sustiprindamas rėmenį. Tad jei jus kamuoja refliuksas, pipirmėčių arbatą geriau pamirškite.
Juodoji, žalioji ir kitos arbatos iš arbatkrūmio
Šiose arbatose yra kofeino. Kofeinas gali dvejopai pakenkti: jis skatina skrandį gaminti daugiau rūgšties ir, panašiai kaip pipirmėtė, gali atpalaiduoti ASS. Be to, šiose arbatose esantys taninai kai kuriems žmonėms gali dirginti skrandį. Jei negalite gyventi be juodos ar žalios arbatos, rinkitės versiją be kofeino arba plikykite labai silpną arbatą ir stebėkite savo savijautą.
Hibiskų (kinrožių) ir kitos rūgščios vaisių arbatos
Daugelis vaisių ir uogų arbatų (ypač su citrusiniais vaisiais, erškėtuogėmis, hibiskais) pačios yra gana rūgščios. Geriant tokią arbatą, jūs tiesiogiai pilate rūgšties ant jau ir taip jautrios stemplės ir papildomai rūgštinate skrandžio turinį. Verčiau rinkitės švelnesnes, neutralesnes žolelių arbatas.
Kaip teisingai vartoti arbatą?
Kad arbata tikrai padėtų, o ne pakenktų, svarbu ne tik tai, ką geriate, bet ir kaip tai darote:
- Gerkite šiltą, o ne karštą. Labai karštas skystis gali papildomai dirginti jautrią stemplės gleivinę.
- Venkite priedų. Nedėkite į arbatą cukraus, nes jis gali skatinti rūgimą skrandyje. Medus, nors ir naudingas, taip pat yra cukrus. Citrina - kategoriškai draudžiama dėl savo rūgštingumo.
- Gerkite tarp valgių. Geriausia arbatą gerti praėjus maždaug valandai po valgio arba 30 minučių prieš jį. Geriant kartu su maistu, arbata gali praskiesti virškinimo fermentus ir apsunkinti virškinimą.
- Mažais gurkšneliais. Neužsiimkite „stiklinės terapija“. Gerkite lėtai, mažais gurkšneliais - taip leisite skysčiui švelniai atlikti savo darbą.
- Negulkite iškart. Išgėrę arbatos (kaip ir po bet kokio valgio ar gėrimo), bent valandą ar dvi išlikite vertikalioje padėtyje.
- Klausykitės savo kūno. Kiekvienas organizmas yra unikalus. Kas tinka vienam, gali netikti kitam. Išbandykite skirtingas arbatas ir stebėkite, kuri jums suteikia didžiausią palengvėjimą.
Kompleksinis požiūris į rėmens valdymą
Svarbu suprasti, kad žolelių arbata nėra stebuklinga piliulė. Tai - pagalbinė priemonė, kuri veiksmingiausia, kai yra derinama su gyvenimo būdo pokyčiais. Jei ir toliau valgysite aštrų, riebų maistą, gersite kavą ir patirsite nuolatinį stresą, net ir pati geriausia arbata vargu ar išspręs problemą iš esmės.
Norėdami pamiršti rėmenį ilgam, turėtumėte:
- Koreguoti mitybą: valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Venkite produktų, kurie jums asmeniškai sukelia rėmenį.
- Valdyti stresą: išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip meditacija, joga, ar tiesiog skirkite laiko maloniam hobiui.
- Išlaikyti sveiką svorį.
- Miegoti šiek tiek pakelta galva.
- Atsisakyti rūkymo ir apriboti alkoholio vartojimą.
Kaip žolelės veikia mūsų skrandį?
Vaistažolės nuo seno žinomos kaip gamtos dovana, kuri gali padėti įveikti įvairius negalavimus - nuo peršalimo iki nerimo. Tačiau dažnai užmirštame, kad kiekviena žolelė - tai ne tik kvapas, bet ir galingos veikliosios medžiagos. Tai primena situaciją, kai atrodo, jog natūralus produktas negali pakenkti - bet net medus kai kuriems gali sukelti alergiją.
Pradėkime nuo pagrindų: mūsų skrandis yra tarsi cheminių reakcijų laboratorija. Kai kurios vaistažolės, ypač kartieji augalai, kaip pelynas ar kartieji kiečiai, skatina skrandžio sulčių gamybą. Įsivaizduokite, kad jūsų skrandis - labai jautrus sargas. Jis iškart reaguoja į kiekvieną „svečio“ atėjimą. Jei įleidi ramų, švelnų svečią - viskas gerai.
Kokios vaistažolės gali skatinti rūgštingumą?
Nors daugelis žolelių ramina, kai kurios iš tiesų gali paskatinti skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Jautrumas šios grupės žolelėms - labai individualus.
- Pelynas
- Mėta
- Kmynas
- Jonažolė
Vaistažolės, kurios ramina skrandį ir padeda suvaldyti rūgštingumą
- Ramunėlės
- Liepžiedžiai
- Melisa
- Avižų šiaudeliai
- Saldymedis (šaknis)
Dažniausiai dėl netinkamos žolelės pasirinkimo (pvz., pelyno, mėtos), per stiprios arbatos ar vartojimo tuščiu skrandžiu.Kartais net švelnios žolelės tampa rūgštingumo šaltiniu - dažniausiai dėl netinkamo vartojimo.
- Per daug žolelių vienam puodeliui - daugiau nereiškia geriau.
- Ypač pavojinga jautriems žmonėms ar tiems, kurie jaučia rėmenį rytais.
- Geriant tą pačią arbatą daugybę kartų per dieną ar savaitėmis iš eilės, galite išprovokuoti nepageidaujamą reakciją.
- Kai kurios žolelės viena kitą sustiprina, o nepageidaujami efektai gali išryškėti būtent deriniuose.
Patarimai, kaip mėgautis vaistažolių arbata be nemalonių pasekmių
- Pasirinkite tik jums tinkamas žoleles
- Vartokite su saiku
- Nevartokite stiprios arbatos tuščiu skrandžiu
- Ruoškite paprastai
- Stebėkite, kaip organizmas reaguoja į skirtingas arbatas