Rėmuo, nemalonus skonis burnoje, periodiniai skrandžio skausmai gali kankinti esant padidėjusiam rūgštingumui. Be to, tai gali sukelti įvairias virškinimo sistemos ligas. Todėl svarbu ne tik pašalinti nemalonius simptomus, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui. Skrandžio rūgštingumas yra būklė, kai išsiskiria per daug skrandžio rūgšties. Žinoma, ji būtina tinkamam virškinimo proceso funkcionavimui, tačiau turi ir kenksmingų savybių, jei jos kiekis per didelis.

Padidėjęs rūgštingumas: požymiai ir simptomai

Padidėjęs rūgštingumas yra dažnas virškinamojo trakto ligų palydovas. Tai gali būti gastrito, duodenito, gastroezofaginio refliukso ligos, opaligės ar piktybinių virškinamojo trakto navikų požymis. Todėl esant sutrikimams, susijusiems su skrandžio rūgštingumo pokyčiais, reikia kreiptis į gastroenterologą, kad jis paskirtų tinkamą gydymą. Padidėjusiam rūgštingumui būdingi šie požymiai:

• Rėmuo: Degimo ar karščio pojūtis krūtinėje arba gerklėje, kuris gali sustiprėti pavalgius, atsigulus ar pasilenkus, skrandžio sultims patekus į stemplę.
• Pilvo skausmas: Taip pat diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje.
• Pykinimas ir vėmimas: Pykinimo pojūtis ar vėmimas, kuris gali atsirasti vartojant tam tikrus maisto produktus ar gėrimus.
• Rijimo sunkumas: Maisto ar skysčių rijimo sunkumas, kurį gali sukelti stemplės uždegimas arba sudirgimas.
• Rūgštus ar kartus skonis burnoje: Atsiraugėjus.
• Pilnumo jausmas skrandyje: Gali atsirasti net ir suvalgius nedidelį kiekį maisto.
• Tuštinimosi pokyčiai: Gali pasireikšti tiek vidurių užkietėjimu, tiek viduriavimu.
• Dujų kaupimasis skrandyje: Pilvo pūtimas.

Kodėl kyla rūgštys? Pagrindinės priežastys

Pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos rūgštingumo padidėjimui:

• Mitybos sutrikimai ir netinkama mityba: Ilgos pertraukos tarp valgymų, dažni sausi užkandžiai, persivalgymas, piktnaudžiavimas kava, stipria arbata, alkoholiniais gėrimais, rūkytais maisto produktais, riebiu, keptu ar greitu maistu.
• Ilgalaikis vaistų vartojimas: Neigiamai veikiančių skrandžio sieneles. Tai gali būti kai kurie hormoniniai, antispazminiai, migdomieji ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
• Lėtinis stresas: Ilgalaikis psichoemocinis stresas ir neigiamos emocijos gali sukelti rėmenį, diskomfortą pilve ir net tuštnimosi problemas. Nerimas ir padidėjęs dirglumas skatina pernelyg didelį virškinimo sulčių išsiskyrimą. O streso metu sumažėjęs apetitas lemia netinkamą mitybą, dėl kurios sutrinka rūgšties gamyba skrandyje.
• Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas.
• Virškinamojo trakto patologijos: Gastritas, gastroezofaginio refliukso liga bei kiti virškinimo sistemos sutrikimai.

Norint tiksliai nustatyti priežastį, dėl kurios sutriko skrandžio rūgštingumas, reikia apsilankyti pas gydytoją gastroenterologą. Tačiau norint greitai sumažinti nemalonius simptomus galite vartoti nereceptines rūgštingumą mažinančias tabletes.

Mityba esant padidėjusiam rūgštingumui

Tinkama mityba padeda sumažinti uždegiminius procesus virškinimo organuose, pagreitina gleivinės atsinaujinimą ir sumažina rūgštingumą. Taigi, kaip tinkamai maitintis?

• Maistą reikėtų ruošti garuose, troškinti arba virti.
• Valgyti mažesnėmis porcijomis, kas 3 - 3,5 val. ir kruopščiai kramtyti maistą.
• Iš vartojamų produktų sąrašo reikėtų išbraukti stiprią arbatą, kavą, alkoholį ir gazuotus gėrimus.

Taip pat reikėtų atsisakyti maisto produktų, kurie padidina rūgšties gamybą: svogūnai, česnakai, citrusiniai vaisiai, rūgštynės, paprikos, slyvos, rūgščios uogos, ridikai, kepiniai, riebi mėsa, padažai, aštrus maistas. Rekomenduojama vartoti daržovės ir vaisius, kuriuose yra daug skaidulų. Taip pat leidžiami pieno produktai, tačiau reikėtų riboti rauginto pieno produktus - jie gali sukelti rėmenį. Taip pat nereikėtų iš karto po valgio atsigulti, kad rūgštis nepakiltų į viršų ir nesukeltų rėmens.

Ką daryti, kai kyla rūgštys? Naudingi patarimai

• Valgykite saikingai ir lėtai. Kai skrandis labai pilnas, rūgštys gali greičiau patekti į stemplę. Taigi, geriau valgykite mažomis porcijomis dažniau nei tris kartus per dieną, nei didelėmis porcijomis.
• Venkite tam tikrų maisto produktų. Yra tam tikrų maisto produktų, kurie dažniau nei kiti sukelia refliuksą. Pavyzdžiui, riebus bei aštrus maistas, pomidorai, svogūnai, česnakai, kava, arbata, šokoladas bei alkoholiniai gėrimai. Jei reguliariai vartojate kurį nors iš šių produktų, galite pabandyti jį pašalinti iš savo raciono, kad pamatytumėte, ar tai kontroliuoja jūsų rūgštingumą, ir pabandykite juos pridėti po vieną, kad stebėtumėte pokyčius.
• Negerkite gazuotų gėrimų. Jie verčia raugėti, todėl rūgštis patenka į stemplę. Vietoj gazuoto vandens ar kitų gazuotų gėrimų verčiau rinkitės stalo vandenį.
• Neikite miegoti iš karto po valgio. Kai stovite ar sėdite, rūgštis lieka skrandyje, o gulint patenka į stemplę. Taigi, pavalgykite likus maždaug trims valandoms prieš einant miegoti.
• Venkite intensyvaus fizinio krūvio po valgio. Venkite intensyvaus fizinio krūvio kelias valandas po valgio. Pasivaikščiojimas po vakarienės yra geras dalykas, tačiau intensyvesnė treniruotė gali sukelti nemalonius pojūčius.
• Preparatai nuo rėmens ir padidėjusio rūgštingumo. Nemaloniems simptomams palengvinti galite vartoti nereceptinius preparatus nuo rėmens ir padidėjusio rūgštingumo.

Arbatos rūšys ir jų poveikis rūgštingumui

Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis - užpylus karštu virintu vandeniu. Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu - vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.

Galima ne tik gerti vaistažolių arbatas, bet ir iš jų gamintis kompresus bei voneles. Arnika gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui.

Arbatos, kurios gali padidinti rūgštingumą:

• Mėta: Nors mėta plačiai vertinama dėl savo raminančių savybių, kai kuriems žmonėms ji gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką.
• Pelynas: Ši žolė turi stiprų kartų skonį, kuris skatina virškinimo sulčių - taip pat ir rūgšties - išsiskyrimą.

Arbatos, kurios gali padėti sumažinti rūgštingumą:

• Ramunėlės: Tai bene dažniausiai rekomenduojama žolelė skrandžio negalavimams. Ramunėlės turi priešuždegiminį, raminantį poveikį, padeda sumažinti spazmus ir rūgšties perteklių.
• Liepžiedžiai: Liepų žiedai švelniai ramina visą organizmą - įskaitant ir virškinimo sistemą. Jie tinka, kai rūgštingumas padidėja dėl streso ar nervinės įtampos.
• Saldymedis (šaknis): Saldymedžio šaknis saugo skrandžio gleivinę, mažina uždegimą ir gali padėti tiems, kuriems rūgštingumas sukelia dažną diskomfortą.

Kitos arbatos ir jų poveikis:

• Pipirmėčių arbata: Tinka virškinimo sistemai gerinti. Ši arbata turi antioksidacinių, antibakterinių ir priešvirusinių savybių. Pykinimas, spazmai, mėšlungis - diskomfortas, kurį gali sumažinti ši arbata. Galimas šalutinis poveikis - alergija.
• Imbieras: Mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrimus bei vidurių užkietėjimą. Jis tinkamas svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę. Šalutiniai poveikiai - rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto.
• Pankolių arbata: Pasižymi vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą mažinančiu efektu. Ji turi savybių, pagreitinančių medžiagų apykaitą, reguliuojančių apetitą, detoksikuojančių, skatinančių gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų ir gerinančių virškinimą.
• Ciberžolė: Mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, dirgliosios žarnos sindromo simptomus, gerina kepenų būklę, turi teigiamos įtakos cukrinio diabeto valdymui bei svorio kontrolei.
• Dilgėlių lapų arbata: Tinkama šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti. Dėl savo sudėtyje esančios geležies tinkama sergantiems anemija. Šalutinis poveikis - dilgėlinė. Nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų nerekomenduojama.

Svarbūs įspėjimai

Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais - tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką. Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę.

Žalioji arbata: nauda ir pavojai

Žalioji arbata laikoma galingu antioksidantu. Ir tai - tiesa. Kaip tiesa ir tai, kad antioksidantų teikiama nauda - abejotina. Dėl to vartoti pernelyg daug žaliosios arbatos - nerekomenduojama. 5-6 nedideli puodeliai - nieko baisaus, bet 1,5 litro stiprios žaliosios arbatos - jau ne į sveikatą.

• Neigiamai veikia nervų sistemą: Provokuoja nervinį sudirgimą, nerimą, nes žaliojoje arbatoje kofeino (teino) daugiau nei pačioje kavoje. Taigi žaliosios arbatos nerekomenduojama vartoti sergantiems nervų sistemos ligomis, taip pat žmonėms, kuriuos vargina dažna nuotaikų kaita.
• Atsargiau žaliosios arbatos gerti turėtų žmonės, turintys bėdų su širdies ir kraujagyslių sistema, ypač kenčiantys nuo tachikardijos ir aritmijos.
• Stipri žalioji arbata dirgina skrandžio gleivinę, tad jos nerekomenduojama gerti ant tuščio skrandžio. Nepamirškite: žalioji arbata gerina virškinimą. Tai reiškia, kad skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. jei skrandis tuščias, skrandžio sulčių perteklius ilgainiui gali sukelti skrandžio gleivinės eroziją. Jei sergate gastritu ar turite skrandžio opą, žaliąją arbatą rekomenduojama gerti tik silpną, ir tik po valgio. Tada ji - organizmui naudingas vaistas.
• Mitas, esą žalioji arbata padeda atsikratyti pagirių sindromo, seniai išsklaidytas. Visų pirma alkoholio ir žaliosios arbatos kokteilis organizme kenkia širdies ir kraujagyslių, taip pat nervų sistemoms.

Kad žalioji arbata netaptų jūsų negalavimų priežastimi, svarbu rinktis tik geros kokybės arbatžoles. Geriau - birias, o ne supilstytas į pakelius. Visų pirma žalioji arbata neplikoma verdančiu vandeniu. Tas pačias žaliosios arbatos arbatžoles galima plikyti keletą kartų, bet turite tai daryti iš karto.

Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti tokį šalutinį poveikį: galvos skausmai, nervingumas, miego sutrikimai, vėmimas, viduriavimas, dirglumas, nereguliarus širdies plakimas, drebulys, rėmuo, galvos svaigimas, spengimas ausyse, konvulsijos.

Kas turėtų vengti žaliosios arbatos

Jeigu turite toliau išvardintų sveikatos problemų, žaliąją arbatą turėtumėte vartoti labai saikingai.

1. Skrandžio problemos
2. Geležies trūkumas arba anemija
3. Nėštumas ir maitinimas krūtimi
4. Nerimas
5. Kraujavimas
6. Širdies ligos
7. Diabetas
8. Glaukoma
9. Aukštas kraujo spaudimas
10. Negalima duoti vaikams
11. Kepenų ligos
12. Osteoporozė

Pagal Jungtinės Karalystės arbatos tarybos rekomendacijas, per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 6 puodelius arbatos. Palankiausia sveikatai dozė - 3-4 puodeliai per dieną. Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos yra paremtos atsižvelgiant į Azijos šalių patirtį. Ten dažniausiai yra išgeriama po 3 puodelius per dieną. Arbatos puodeliui paruošti dažniausiai yra naudojama 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų ir šiek tiek daugiau nei 200 ml verdančio vandens. Naudingiausia yra gerti šviežiai paruoštą ir šiek tiek atvėsintą arbatą. Karšta arbata gali pakenkti jūsų virškinimo sistemai. Be to, naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad karštos arbatos gėrimas gali padidinti riziką susirgti gerklės vėžiu. Ilgiau pastovėjusioje arbatoje nyksta naudingųjų medžiagų (vitaminai C ir B, fenolis, taninai) koncentracija. Saikingai plikykite tą pačią arbatą kelis kartus. Su kiekvienu plikymu išsiskiria vis daugiau kancerogeninių medžiagų (pvz., pesticidų), kurie gali būti netgi toksiški. Ilgiau pastovėjusiose arbatžolėse gali susikaupti bakterijų ir pan.

Liaudiškos priemonės: mitai ir realybė

Namuose randamas priemones skrandžio rūgštingumui sureguliuoti galima naudoti, jei jos nėra kenksmingos sveikatai. Vis dėlto, jei pirmieji virškinimo sutrikimai atsiranda tik vyresniame amžiuje, žmogus susidūrė su pastebimu svorio kritimu, rijimo sutrikimais ar krauju išmatose - laukti nėra ko. Tokiais atvejais būtina kreiptis į medikus nedelsiant.

Maistinė soda

Maistinė soda neutralizuoja skrandžio rūgštį, tačiau dažnas jos vartojimas gali sukelti elektrolitų disbalansą, padidinti skrandžio rūgšties gamybą. Vartojant sodą gali atsirasti ir šalutinis poveikis, pavyzdžiui - dujų susidarymas, pilvo pūtimas, pykinimas ar net metabolinė alkalozė. Tai - būklė, kai kraujas tampa pernelyg šarminis. Maistinė soda taip pat gali trukdyti tam tikrų vaistų ir maistinių medžiagų įsisavinimui. Svarbu ir tai, kad soda gali būti kalta ir dėl refliukso. Sumažėjus skrandžio rūgštingumui, dėl nepakankamos stemplės rauko užsidarymo, gali padažnėti ši nemaloni būsena.

Linų sėmenys

Tai gali būti natūralus vaistas nuo įvairių virškinimo problemų. Linų sėmenyse gausu tirpių skaidulų, omega 3 riebiųjų rūgščių. Tokį nuovirą naudinga įtraukti į mitybą, tačiau svarbu pažymėti, kad moksliniai tyrimai apie specifinį sėmenų nuoviro poveikį skrandžio rūgštingumui - riboti.

Obuolių actas

Obuolių actas savaime yra rūgštis, todėl turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą gali dar labiau pabloginti savijautą. Vis tik, kenčiant nuo sumažėjusio skrandžio rūgštingumo actas galėtų būti naudingas, tačiau yra nedaug mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią naudą. Dėl šių priežasčių obuolių acto vartojimas skrandžio rūgštingumui gydyti turėtų būti vertinamas atsargiai. Dažnas acto vartojimas gali dirginti skrandį, pažeisti burnos gleivinę, dantų emalį.

Medumi saldintas vanduo

Nors medus turi antibakterinių ir priešuždegiminių savybių, tačiau jį reikėtų vartoti saikingai dėl didelio cukraus kiekio. Taip pat svarbu žinoti, kad šiuo metu trūksta mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų medumi saldinto vandens teigiamą įtaką kovojant su skrandžio rūgštingumu.

Pienas

Nors jame gausu kalcio ir baltymų, tačiau pienas nesumažina skrandžio rūgštingumo. Net atvirkščiai, kai kuriems žmonėms jis gali padidinti skrandžio rūgštingumą. Ypač, jei yra riebus.

Limonadas

Šis gazuotas vaisvandenis gali tik pabloginti rūgštinio refliukso simptomus. To priežastis - sudėtyje esanti fosforo rūgštis, didelis cukraus kiekis, angliarūgštės. Šio gėrimo sudėtyje esantis kofeinas skatina stemplės apatinio rauko atsipalaidavimą.

Vaniliniai ledai

Šaltas maistas gali trumpam palengvinti dėl refliukso kilusį gerklės sudirgimą. Vis dėlto, ledai neturės jokio poveikio skrandžio rūgštingumui. Vaniliniuose leduose gausu cukraus ir sočiųjų riebalų, todėl jie turėtų būti valgomi saikingai.

---