Rėmuo, nemalonus skonis burnoje, periodiniai skrandžio skausmai gali kankinti esant padidėjusiam rūgštingumui. Be to, tai gali sukelti įvairias virškinimo sistemos ligas. Todėl svarbu ne tik pašalinti nemalonius simptomus, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui. Skrandžio rūgštingumas yra būklė, kai išsiskiria per daug skrandžio rūgšties. Žinoma, ji būtina tinkamam virškinimo proceso funkcionavimui, tačiau turi ir kenksmingų savybių, jei jos kiekis per didelis.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas - kas tai?

Skrandžio rūgštingumas - tai skrandžio sulčių rūgščių koncentracija, kuri gali kisti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip stresas, netinkama mityba ar įvairios sveikatos problemos. Kai rūgštingumas padidėja, gali sutrikti virškinimas, kankinti rėmuo, pilvo skausmai. Tokiu atveju svarbu pasirinkti tinkamą mitybą, papildus, pagalvoti, ar pakankamai judame, ilsimės, kad būtų galima subalansuoti rūgštingumą.

Skrandžio rūgštingumo svarba ir problemos

Skrandžio rūgštingumas yra svarbus virškinimo proceso elementas, nes jis padeda skaidyti maistą ir naikinti kenksmingas bakterijas. Tačiau kai rūgštingumas pasidaro per didelis, gali atsirasti problemų, tokių kaip rėmuo, skrandžio opos ar refliuksas. Skrandžio gleivinė, esant pernelyg dideliam rūgštingumui, gali būti pažeista, o tai sukelia diskomfortą ir uždegimą.

Simptomai, pasireiškiantys esant padidėjusiam rūgštingumui

Padidėjusiam rūgštingumui būdingi šie požymiai:

• Rėmuo. Degimo ar karščio pojūtis krūtinėje arba gerklėje, kuris gali sustiprėti pavalgius, atsigulus ar pasilenkus, skrandžio sultims patekus į stemplę
• Pilvo skausmas, taip pat diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje
• Pykinimas ir vėmimas. Pykinimo pojūtis ar vėmimas, kuris gali atsirasti vartojant tam tikrus maisto produktus ar gėrimus
• Rijimo sunkumas. Maisto ar skysčių rijimo sunkumas, kurį gali sukelti stemplės uždegimas arba sudirgimas
• Rūgštus ar kartus skonis burnoje atsiraugėjus
• Pilnumo jausmas skrandyje - gali atsirasti net ir suvalgius nedidelį kiekį maisto
• Tuštinimosi pokyčiai - gali pasireikšti tiek vidurių užkietėjimu, tiek viduriavimu
• Dujų kaupimasis skrandyje - pilvo pūtimas

Kodėl kyla rūgštys?

Pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos rūgštingumo padidėjimui:

• Mitybos sutrikimai ir netinkama mityba. Ilgos pertraukos tarp valgymų, dažni sausi užkandžiai, persivalgymas, piktnaudžiavimas kava, stipria arbata, alkoholiniais gėrimais, rūkytais maisto produktais, riebiu, keptu ar greitu maistu.
• Ilgalaikis vaistų, neigiamai veikiančių skrandžio sieneles, vartojimas. Tai gali būti kai kurie hormoniniai, antispazminiai, migdomieji ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
• Lėtinis stresas. Ilgalaikis psichoemocinis stresas ir neigiamos emocijos gali sukelti rėmenį, diskomfortą pilve ir net tuštnimosi problemas. Nerimas ir padidėjęs dirglumas skatina pernelyg didelį virškinimo sulčių išsiskyrimą. O streso metu sumažėjęs apetitas lemia netinkamą mitybą, dėl kurios sutrinka rūgšties gamyba skrandyje.
• Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas.
• Virškinamojo trakto patologijos. Gastritas, gastroezofaginio refliukso liga bei kiti virškinimo sistemos sutrikimai.

Natūralūs gydymo būdai

Susidūrus su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, puolame ieškoti būdų, kaip jį greitai sumažinti. Fitoterapeutas pataria sezono metu prisirinkti vaistažolių, kurių arbata padeda kovoti su šia problema.

Žolelių arbatos nauda

Vis daugiau žmonių kasdien renkasi natūralias priemones sveikatai palaikyti - o vaistažolių arbatos atsiduria pačiame šio sąrašo viršuje. Tačiau kartu su populiarumu kyla ir klausimų: ar vaistažolės kelia rūgštingumą? Svarbiausia suprasti, kad vaistažolės, nors ir natūralios, turi veikliųjų medžiagų, kurios veikia mūsų organizmą. Tai ne visada yra blogai: kartieji junginiai dažnai vartojami virškinimui gerinti. Vienas dažniausių mitų - kad visos vaistažolės yra švelnios ir visiems tinka. Tiesa ta, kad kiekviena žolelė turi skirtingą poveikį: viena gali raminti, kita - skatinti virškinimą, trečia - net suerzinti skrandį.

Fitoterapeutas profesorius Juozas Ruolia naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kokios natūralios priemonės padeda kovoti su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu bei turi pasiūlymų, ką išbandyti, tiems, kurie nenori gerti vaistų. Pirmiausia svarbu suprasti, dėl ko padidėja skrandžio rūgštingumas. Tai susiję su uždegimu - skrandžio liaukose, kurios gamina druskos rūgštį, prasideda uždegimas, tad verta ieškoti žolelių, kurios turi priešuždegiminį poveikį.

Arbatos receptas nuo padidėjusio rūgštingumo

„Reikėtų gerti arbatą iš gysločio lapų, medetkų žiedų ir vaistinės dirvuolės. Svarbiausia yra medetkų žiedai ir gyslotis. Reikėtų prisirinkti ir pagerti arbatą maždaug pusę metų“, - pataria J. Ruolia. Užpilkite po 2-3 šaukštus šių vaistažolių karštu vandeniu ir dienos eigoje, po porą gurkšnių, išgerkite 0,5-1 litrą šios arbatos - skrandis jums padėkos.

Vaistažolių arbata SKRANDŽIO RŪGŠTINGUMUI,70 G

Ramunėlių žiedai, svilarožių šaknys, apynių spurgai, sidabražolių šaknys gali padėti palaikyti normalią virškinimo sistemos funkciją.

Saldymedžio šaknys , kraujažolių žolė gali padėti palaikyti normalią virškinimo sistemos funkciją.

Sudedamosios dalys*:

• 4 dalys medetkų žiedai
• 4 dalys ramunėlių žiedai
• 3 dalys kraujažolės žolė
• 3 dalys svilarožių šaknys
• 2 dalys saldymedžių šaknys
• 2 dalys apynių spurgai
• 2 dalys sidabražolių šaknys

*1 dalis - 5 %

Paruošimo ir vartojimo būdas:

Įdėkite 1 arb. šaukštelį (su kaupu) žolelių mišinio, užpilkite 100−150 ml verdančio vandens ir uždenkite. 15 - 20 min. leiskite atsiskleisti geriausioms žolelių savybėms ir nukoškite. Paruoštą arbatą gerkite lėtai, leiskite žolelėms rūpintis Jūsų gera savijauta. Vartokite 3-4 kartus per parą, 15-20 min. prieš valgį. Sudėtyje yra paprastojo saldymedžio - sergantieji hipertenzija turėtų vartoti saikingai. Prieš ruošdami mišinį gerai išmaišykite.

Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

Sudėtyje yra paprastojo saldymedžio - sergantieji hipertenzija turėtų vartoti saikingai.

Nevartoti asmenims, jautriems arbatos sudedamosioms dalims.

Kokios vaistažolės gali sukelti nemalonų pojūtį?

Tarp dažniau minimų vaistažolių, kurios gali sukelti nemalonų pojūtį, yra mėta, pelynas, kmynas, jonažolė.

Žolelės, kurios gali švelniai raminti skrandį ir padėti sumažinti rūgštingumą

• Ramunėlės. Tai bene dažniausiai rekomenduojama žolelė skrandžio negalavimams. Ramunėlės turi priešuždegiminį, raminantį poveikį, padeda sumažinti spazmus ir rūgšties perteklių.
• Liepžiedžiai. Liepų žiedai švelniai ramina visą organizmą - įskaitant ir virškinimo sistemą. Jie tinka, kai rūgštingumas padidėja dėl streso ar nervinės įtampos.
• Saldymedis (šaknis). Saldymedžio šaknis saugo skrandžio gleivinę, mažina uždegimą ir gali padėti tiems, kuriems rūgštingumas sukelia dažną diskomfortą.

Kaip tinkamai vartoti žolelių arbatą?

• Per stipri koncentracija. Dažna klaida - daryti vaistažolių arbatą per stiprią, ypač kai tikimasi greito poveikio. Tačiau per daug veikliųjų medžiagų iškart gali sudirginti skrandžio gleivinę.
• Gėrimas tuščiu skrandžiu. Kai kurios žolelės - ypač kartaus skonio - ryte, išgertos tuščiu skrandžiu, paskatina intensyvesnį skrandžio sulčių išsiskyrimą. Dėl to gali atsirasti deginimas ar rūgšties pojūtis.
• Per dažnas vartojimas. Net natūralūs produktai gali būti perdozuoti. Jei vaistažolių arbata geriama kelis kartus per dieną, savaitėmis iš eilės - organizmas gali reaguoti neigiamai. Ypač jei vis vartojama ta pati žolelė.
• Netinkami mišiniai. Kartais rūgštingumą išprovokuoja ne viena konkreti žolė, o jų derinys. Kai kurios žolelės viena kitą sustiprina, o tai ne visada pageidautina.

Jeigu priklausote tiems, kuriuos vargina padidėjęs rūgštingumas, bet vis tiek norite mėgautis vaistažolių arbatomis - gera žinia ta, kad tai įmanoma. Pasirinkite tik jums tinkamas žoleles. Pirmiausia - stebėkite, kaip organizmas reaguoja į skirtingas arbatas. Jei jaučiate diskomfortą po konkrečios žolelės, net jei ji populiari ar „visiems tinka“, tiesiog jos atsisakykite. Vartokite su saiku. Net ir tinkama žolė gali sukelti rūgštingumą, jei geriama kasdien po kelis puodelius be pertraukos. Gydytojai ir žolininkai dažnai rekomenduoja daryti 1-2 savaičių kursus, po kurių daroma pertrauka. Nevartokite stiprios arbatos tuščiu skrandžiu. Jeigu dažnai kamuoja rūgštis, venkite gerti vaistažoles ryte nevalgę. Kur kas saugiau gerti po valgio, kai skrandžio gleivinė jau apsaugota maisto. Ruoškite paprastai. Verdant ar užplikant vaistažoles, venkite naudoti per daug žolelių. Vienam puodeliui pakanka 1 arbatinio šaukštelio sausų žolelių, užplikytų 5-10 minučių.

Mityba esant padidėjusiam rūgštingumui

Tinkama mityba padeda sumažinti uždegiminius procesus virškinimo organuose, pagreitina gleivinės atsinaujinimą ir sumažina rūgštingumą. Taigi, kaip tinkamai maitintis? Maistą reikėtų ruošti garuose, troškinti arba virti. Valgyti mažesnėmis porcijomis, kas 3 - 3,5 val. ir kruopščiai kramtyti maistą.

Iš vartojamų produktų sąrašo reikėtų išbraukti stiprią arbatą, kavą, alkoholį ir gazuotus gėrimus. Taip pat reikėtų atsisakyti maisto produktų, kurie padidina rūgšties gamybą: svogūnai, česnakai, citrusiniai vaisiai, rūgštynės, paprikos, slyvos, rūgščios uogos, ridikai, kepiniai, riebi mėsa, padažai, aštrus maistas. Rekomenduojama vartoti daržovės ir vaisius, kuriuose yra daug skaidulų. Taip pat leidžiami pieno produktai, tačiau reikėtų riboti rauginto pieno produktus - jie gali sukelti rėmenį. Taip pat nereikėtų iš karto po valgio atsigulti, kad rūgštis nepakiltų į viršų ir nesukeltų rėmens.

Ką daryti, kai kyla rūgštys? Naudingi patarimai

• Valgykite saikingai ir lėtai. Kai skrandis labai pilnas, rūgštys gali greičiau patekti į stemplę. Taigi, geriau valgykite mažomis porcijomis dažniau nei tris kartus per dieną, nei didelėmis porcijomis.
• Venkite tam tikrų maisto produktų. Yra tam tikrų maisto produktų, kurie dažniau nei kiti sukelia refliuksą. Pavyzdžiui, riebus bei aštrus maistas, pomidorai, svogūnai, česnakai, kava, arbata, šokoladas bei alkoholiniai gėrimai. Jei reguliariai vartojate kurį nors iš šių produktų, galite pabandyti jį pašalinti iš savo raciono, kad pamatytumėte, ar tai kontroliuoja jūsų rūgštingumą, ir pabandykite juos pridėti po vieną, kad stebėtumėte pokyčius.
• Negerkite gazuotų gėrimų. Jie verčia raugėti, todėl rūgštis patenka į stemplę. Vietoj gazuoto vandens ar kitų gazuotų gėrimų verčiau rinkitės stalo vandenį.
• Neikite miegoti iš karto po valgio. Kai stovite ar sėdite, rūgštis lieka skrandyje, o gulint patenka į stemplę. Taigi, pavalgykite likus maždaug trims valandoms prieš einant miegoti.
• Venkite intensyvaus fizinio krūvio po valgio. Venkite intensyvaus fizinio krūvio kelias valandas po valgio. Pasivaikščiojimas po vakarienės yra geras dalykas, tačiau intensyvesnė treniruotė gali sukelti nemalonius pojūčius.

Medus ir kiti bičių produktai

Tarp natūralių produktų, kurie gali padėti sumažinti skrandžio rūgštingumą ir pagerinti virškinimą, yra medus bei kiti bičių produktai. Medaus produktai pasižymi ne tik saldumu, bet ir įvairiais naudingais komponentais, kurie gali teigiamai veikti skrandžio sveikatą. Vienas iš pagrindinių medaus privalumų yra jo priešuždegiminės savybės, kurios gali padėti nuraminti sudirgusią skrandžio gleivinę. Be to, meduje esantys antioksidantai gali padėti mažinti oksidacinį stresą ir uždegimą skrandžio gleivinėje.

Keletas mokslinių tyrimų patvirtina, kad medus gali būti naudingas žmonėms, kenčiantiems nuo per didelio skrandžio rūgštingumo. Pavyzdžiui, 2010 m. tyrimas „The Gastroprotective Effect of Honey and Its Beneficial Impact on Gastric Ulcers“ (mokslinis straipsnis apie medaus naudingumą gydant skrandžio opas) pabrėžia, kad medus gali paspartinti skrandžio opų gijimą ir apsaugoti gleivinę nuo tolesnio pažeidimo. Kitas tyrimas, atliktas 2014 m., atskleidė, kad medus gali slopinti pernelyg didelį rūgštingumą ir padėti užkirsti kelią gastrito paūmėjimui.

Meduje esančios medžiagos gali turėti teigiamą poveikį skrandžio veiklai. Pavyzdžiui, organinės rūgštys gali padėti kovoti su bakterijomis, o fermentai gali pagerinti virškinimą. Mokslininkai yra atlikę įvairių tyrimų, siekdami išsiaiškinti medaus poveikį skrandžio rūgštingumui. Viename tyrime, paskelbtame 2015 metais žurnale „Journal of Neurogastroenterology and Motility“, nustatyta, kad medus gali sumažinti rėmens simptomus ir pagerinti miego kokybę žmonėms, sergantiems gastroezofaginiu refliuksu.

Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas pasireiškia tada, kai skrandis gamina nepakankamai druskos rūgšties, reikalingos virškinimui. Esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui rekomenduojama vartoti medaus ir žiedadulkių mišinį (viena dozė - 1 šaukštelis medaus, sumaišytas su 1 šaukšteliu žiedadulkių), ištirpintą šaltame virintame vandeny. Jį vartoti prieš pat valgį. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dar vadinamas hiperacidiniu gastritu arba tiesiog rėmeniu, yra dažna problema, kurią sukelia per didelis druskos rūgšties kiekis skrandyje. Esant per dideliam skrandžio rūgštingumui, rekomenduojama vartoti medaus ir žiedadulkių mišinį (viena dozė - 1 šaukštelis medaus, sumaišytas su 1 šaukšteliu žiedadulkių), ištirpintą šiltame vandenyje. Vartoti 1,5-2 val. prieš valgį arba praėjus 3 val. po valgio.

Bičių duonelė ir žiedadulkės turi amino rūgščių ir antioksidantų, gali padėti mažinti uždegimus skrandžio gleivinėje ir gerinti virškinimą.

Kada kreiptis į specialistą?

„Naminės priemonės gali būti trumpalaikis pagalbininkas kilus simptomams, tačiau jei tai pasikartojanti problema, trunkanti ilgiau nei keletą savaičių, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijai“, - teigia klinikos „Antėja“ šeimos gydytoja Lina Augustinaitė.

Kad ir kokį gydymo būdą pasirinktumėte, J. Ruolia sako, jog būtina apsilankyti pas gydytoją: „Reikėtų pasirodyti gydytojui, ar skrandyje nėra erozijos, opos, vėžio. Gydytojai turi sekti, kas vyksta skrandyje.“

---