pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Arbata nuo kosulio nėštumo metu

Arbatos nėštumo metu gėrimas daugeliui moterų yra būdas pailsėti, atsigauti po sunkios dienos, papildyti organizmą skysčiais. Norisi šiais arbatų privalumais mėgautis ir besilaukiant, tačiau ar visas arbatas nėštumo metu vartoti saugu?

Gydytojai rekomenduoja nėštumo metu riboti suvartojamo kofeino kiekį. Saugus nėščiajai suvartoti per parą kofeino kiekis yra dviejuose puodeliuose nestiprios kavos. Šiek tiek mažiau nei kavoje, kofeino yra juodojoje bei žaliosiose arbatose. Taigi, neribotai gerti nei kavos, nei juodos bei žalios arbatų nepatariama.

Kofeinas praeina pro placentos barjerą ir patenka į kūdikio kraujotaką, o kūdikio organizmas nesugeba jo metabolizuoti taip kaip suaugusiojo, todėl didelis suvartojamo kofeino kiekis gali pakenkti kūdikiui. Juodąją arba žaliąją arbatą galima keisti kofeino neturinčia raudonaja arbata, kuri gaunama iš afrikoje augančio medaus krūmo.

Vaistažolių arbatos nėštumo metu

Vaistažolių arbatose kofeino nėra, tačiau tai nereiškia, kad jas saugu vartoti. Vaistažolėse yra kitų cheminių junginių, kurie gali būti žalingi besilaukiančiai moteriai ir kūdikiui.

Tad veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų. Pavyzdžiui, melisų, mėtų arbatos nėštumo metu lyg ir tiktų, nes ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. Tačiau vartojant per daug šių arbatų galimas priešingas efektas: vaistažolės gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą.

Kai kurios nėščiosios pernelyg pasitiki natūralių maisto papildų galia ir tiki, kad jie gali sumažinti tipinius nėštumo negalavimus, pavyzdžiui, pykinimą ar nugaros maudimą. Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu reikėtų žinoti, kad saugūs - tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms. Paprastuose kompleksiniuose maisto papilduose dėl vienų medžiagų pertekliaus organizmui gali būti sunkiau įsisavinti kitas medžiagas, apsunkinama kepenų ir inkstų veikla.

Kokias arbatas galima gerti nėštumo metu?

  • Aviečių lapų arbata. Šios arbatos vieną puodelį per dieną saugu vartoti nuo 24 savaitės. Joje daug kalcio ir magnio, kurie naudingi gimdos tonusui palaikyti ir norint išvengti stipraus kraujavimo po gimdymo. Aviečių lapų arbata tinka nėščiosioms peršalimo metu.
  • Imbiero arbata. 2-3 puodeliai imbiero šaknies arbatos tinka nėščiajai, kurią kamuoja rytinis pykinimas, taip pat peršalimo metu esant gerklės skausmui. Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną.
  • Pipirmėčių arbata. Pipirmėtės padeda esant pykinimui ir vėmimui, atpalaiduoja pilvos spazmus, padeda nuo pilvo pūtimo, veikia raminančiai - padeda esant stresui ir nemigai. Pipirmėčių arbata mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą.
  • Raudonoji arbata (medaus krūmo, Rooibos). Joje gausu antioksidantų, kalcio, magnio. Teigiamai veikia virškinimą, padeda esant rėmens graužimui.
  • Dilgėlių arbata. Dilgėlių arbatoje gausu geležies, kalcio ir magnio, ji ypač tinka norint išvengti anemijos.
  • Kiaulpienių arbata.
  • Imuninei sistemai stiprinti tinka erškėčių vaisių arbata.
  • „Ramunėlė tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos.

Kaip sau padėti peršalimo metu ir kokie vaistai yra saugūs nėštumo metu?

Idealiausia būtų, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, neitų į darbą, pagulėtų lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio. Jei ji mato, kad simptomai neišnyksta, būklė sunkėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų, ar nėra gripo, ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.

Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mušti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo.

Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Pirmasis nėštumo semestras yra itin svarbus, todėl vaistų vartojimas turėtų būti itin minimalus ir tik pasitarus su gydytoju.

Peršalus karščiavimas dažniausiai trunka 3-7 dienas. Temperatūra - tai tarsi apsauginė organizmo reakcija: dauguma virusų nebegali daugintis, kai ji pakyla aukščiau 38°C. Taip pat tokioje temperatūroje organizme gaminasi medžiagos, kurios kovoja su įsibrovėliais virusais.

Esant sausam kosuliui atsiradusiam dėl nosiaryklės uždegimo ir lydinčiam gerklės „kutenimą” ar skausmą, šį nemalonų pojūtį sumažinti padės skalavimai (ramunėlių, medetkų ar kt.). Jie ne tik slopina uždegimą, bet ir veikia antiseptiškai, sumažina dirginimą. Kartais peršalus kamuoja labai įkyrus naktinis sausas kosulys, kuris atsiranda dėl gleivių tekėjimo užpakaline ryklės sienele. Išeitis iš šios nemalonios padėties taip pat yra - reikia, kad nėščioji pakeltų galvą aukščiau, t.y. miegotų ant kelių pagalvių.

Jeigu būsimoji mamytė suslogavo, tai vėlgi pirmas vaistas - jūros vandens tirpalo purškalai. Purkšti reikia po du-tris įpurškimus 3-4 kartus per dieną. Tai padės iš nosies pašalinti virusus, alergenus ir dulkes bei atstatyti gleivinės funkciją. Jeigu nosis užgulta, galima įpukšti homeopatinų preparatų.

Pakilus temperatūrai, reikia stengtis organizmui sudaryti sąlygas numušti ją pačiam. Vienas iš natūralių būdų - prakaitavimas. Tad svarbu daug gerti - maždaug 1,5 - 2 litrus, žinoma, jei būsimai mamytei nebuvo didesnių patinimų ir gydytojas neliepė kitaip. Labiausiai tiktų džiovintų vaisių kompotas, žalia, liepžiedžių, aviečių lapų arba džiovintų mėlynių arbatos. Jei nėra alergijos, nepakenks ir šaukštelis medaus. Gerai temperatūrą mažina šviežios morkų ir kopūstų sultys (3/4 morkų ir ¼ kopūstų). Šviežiose sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų - fitoncidų.