Retas iš mūsų nežino to jausmo, kai suvalgius prieš kelias dienas gamintą patiekalą ar atsigėrus gėrimo, kurio galiojimo laikas jau pasibaigęs, sustreikuoja skrandis. Apsinuodijimas maisto produktais ir gėrimais - viena nemaloniausių būsenų. Dažniausiai organizmas savarankiškai atsigauna po poros dienų, tačiau kartais situacija gali tapti nekontroliuojama.

Jei apsinuodijimas kelia įtarimų, galima skambinti visą parą veikiančiu apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro telefonu (8 5) 236 2052. Po apsinuodijimo valgyti ir gerti reikėtų labai atsargiai, nedideliais kiekiais. Naujus patiekalus į savo racioną įtrauk labai atsargiai.

Apsinuodijimo maistu simptomai

Apsinuodijus maistu, dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimai, kurie gali skirtis priklausomai nuo užkrato tipo ir individualaus organizmo jautrumo. Tarp pagrindinių požymių dažniausiai minimas pykinimas, vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, galvos bei pilvo skausmas ir padidėjusi kūno temperatūra, tačiau priklausomai nuo apsinuodijimo tipo, jie gali šiek tiek skirtis. Apsinuodijus alkoholiu, galimi traukuliai, regos sutrikimai ar netgi sąmonės netekimas, tuo tarpu narkotinių medžiagų poveikis pasireiškia ryškiais elgesio pokyčiais.

Dažniausi apsinuodijimo maistu požymiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas ar spazmai. Rimtesniais atvejais, ypač jei maisto apsinuodijimas sukeltas stiprių toksinų ar infekcijos, gali atsirasti dehidratacijos požymių, tokių kaip burnos sausumas, sumažėjęs šlapimo kiekis, stiprus troškulys ar net sąmonės sutrikimas.

Dažniausiai apsinuodijama grybais, žuvimi, pasenusiais produktais ar pernelyg dideliu svaigiųjų gėrimų kiekiu, tačiau pasitaiko ir kitų atvejų. Šį apsinuodijimą lengviausia atpažinti, jei šalia žmogaus pastebite tuščių vaistų pakuočių ar žinote, jog jis vartoja tam tikrus medikamentus. Tuomet pasistenkite išplauti skrandį, kitaip tariant - sukelkite vėmimą. Tam ypač tinka šiltas vandens, sodos ir druskos mišinys.

Atkreipkite dėmesį, kad plauti skrandžio negalima tais atvejais, kai ligonį ištinka širdies priepuolis, infarktas ar jis nėra sąmoningas, pastebimi traukuliai. Sąmonę praradusiems asmenims reikia atlikti gaivinimą, o jei žmogus sąmoningas, pasistenkite išsiaiškinti, kokias medžiagas jam teko vartoti.

Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu

Apsinuodijus maistu, svarbu greitai reaguoti, kad būtų išvengta rimtesnių pasekmių. Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią sunkesnėms komplikacijoms. Apsinuodijus maistu, vaistai gali padėti suvaldyti simptomus ir pagreitinti organizmo atsigavimą, tačiau jų vartojimą reikėtų derinti su gydytojo rekomendacijomis.

Pirmosiomis valandomis po apsinuodijimo gali būti sunku valgyti, tačiau organizmui reikia lengvai virškinamų maistinių medžiagų. Jei jaučiate silpnumą ir alkį - išsivirk ryžių košės. Taip pat pašalinti toksinus iš organizmo gali padėti aktyvinta anglis, gerkite elektrolitų tirpalus.

Ką daryti apsinuodijus:

• Ilsėkitės.
• Gerkite daug skysčių.
• Dehidratacijos galite išvengti vartodami daug vandens, elektrolitų (rehidratacinius) tirpalus arba žolelių arbatas (pvz., ramunėlių ar mėtų arbatas).
• Rinkitės lengvai virškinamą maistą.
• Jei jaučiate, kad norite valgyti, rinkitės tokius maisto produktus kaip virti ryžiai, bananai ar lengvas sultinys.
• Stebėkite simptomus. Nuolat stebėkite savo savijautą.

Arbatos dieta

Daug kam padeda arbatos dieta - tereikia užplikyti puodelį juodos arbatos, įmaišyti kelis šaukštelius cukraus ir ją gurkšnoti. Tokiu atveju patariama rinktis švelnias vaistažolių - mėtų arba imbierų - arbatas. Vien imbieras vis dar per mažai žinomas visiems kaip natūrali, vėmimą slopinanti priemonė. Taip pat galite išbandyti pelynų arbatą, ji nuo senų laikų visiems žinoma kaip fermentų sistemos veiklą skatinanti priemonė.

Lengvai virškinamas maistas po apsinuodijimo

Po apsinuodijimo maistu svarbu rinktis lengvai virškinamą maistą, kuris neapsunkintų virškinimo sistemos ir padėtų organizmui atsigauti.

• Ryžiai ir bulvės.
• Bananai.
• Skrebučiai ar džiūvėsiai.
• Vištienos sultinys.
• Virta vištiena ar žuvis.

Skysčiai po apsinuodijimo

Skysčių vartojimas yra esminis norint atkurti organizmo hidrataciją po apsinuodijimo.

• Vanduo. Pagrindinis skysčių šaltinis, kuris padeda išvengti dehidratacijos ir palaiko organizmo veiklą.
• Elektrolitų tirpalai.
• Silpna arbata.
• Ramunėlių, mėtų ar imbiero arbatos gali raminti virškinimo sistemą ir mažinti pykinimą.
• Vaisių sultys (atskiestos vandeniu).

Venkite alkoholio, gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali dar labiau dirginti virškinimo sistemą.

Kaip išvengti apsinuodijimo maistu ateityje?

Organizmo apsinuodijimas maistu dažnai kyla dėl netinkamų maisto laikymo, gamybos ar vartojimo įpročių.

• Laikykitės maisto higienos. Visada plaukite rankas su muilu prieš ruošdami ar vartodami maistą.
• Tinkamai termiškai apdorokite maistą.
• Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje. Greitai gendančius produktus, tokius kaip pienas, mėsa ar žuvys, laikykite šaldytuve.
• Venkite kryžminės taršos. Neleiskite, kad žalia mėsa liestųsi su jau paruoštu maistu.
• Vartokite tik šviežius produktus. Rinkitės produktus su nepasibaigusiu galiojimo terminu.
• Tinkamai valykite virtuvės įrankius.
• Pasirūpinkite vandens kokybe. Geriamąjį vandenį vartokite tik iš patikimų šaltinių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:

• Viduriuojate ilgiau nei 2 dienas, ypač jei simptomai nepagerėja.
• Išmatose pastebite kraują arba juodas, deguto spalvos išmatas - tai gali rodyti stiprų žarnyno pažeidimą.
• Negalite išlaikyti skysčių organizme, nes iš karto vemiate arba viduriuojate.
• Pasireiškia stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas - tai gali būti dehidratacijos požymiai.
• Jaučiate stiprų pilvo skausmą, kuris nepraeina net pailsėjus.
• Karščiuojate virš 38,5 °C, o temperatūra nepraeina vartojant įprastus karščiavimą mažinančius vaistus.

---