Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Išties daug sveikiau gurkšnoti vaistažolių arbatą nei ištisą dieną darbe maukti kavą. Šilta arbata geriau malšina troškulį karštomis vasaros dienomis. Ne veltui pietų šalyse per karštymetį žmonės gaivinasi puodeliu šiltos arbatos. Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų - dviguba nauda. Štai glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, alkaloidai stimuliuoja širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą, taip pat ramina. Saponinai lengvina atsikosėjimą, skatina prakaito, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą.

Arbatos rūšys ir jų poveikis kepenims

Arbata gali būti ne tik skanus gėrimas, bet ir naudinga priemonė kepenų sveikatai palaikyti. Žalioji, juodoji, baltoji, margainių, kiaulpienių ir ciberžolės arbatos yra žinomos dėl savo antioksidacinių, priešuždegiminių ir kepenis apsaugančių savybių. Tačiau svarbu vartoti arbatą saikingai ir atsargiai rinktis arbatos produktus, vengiant didelių ekstraktų dozių ir potencialiai kenksmingų priedų.

Žalioji arbata

Žalioji arbata yra viena iš labiausiai ištirtų arbatų rūšių, kalbant apie jos poveikį kepenims. Ji yra ypač turtinga katechinu, vadinamu epigalokatechino galatu (EGCG). EGCG yra stiprus antioksidantas, kuris, kaip manoma, padeda apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, galinčios sukelti oksidacinį stresą, kuris yra susijęs su įvairiomis kepenų ligomis, įskaitant nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą (NAFLD), kepenų cirozę ir net kepenų vėžį.

• Apsauga nuo oksidacinio streso: EGCG neutralizuoja laisvuosius radikalus, taip sumažindamas oksidacinio streso riziką ir apsaugodamas kepenis.
• Uždegimo mažinimas: Žalioji arbata pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti sumažinti kepenų uždegimą, kuris yra daugelio kepenų ligų pagrindinis veiksnys.
• NAFLD prevencija ir gydymas: Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas gali padėti sumažinti riebalų kaupimąsi kepenyse ir pagerinti kepenų fermentų rodiklius žmonėms, sergantiems NAFLD.
• Kepenų cirozės rizikos mažinimas: Nors tyrimų šioje srityje dar reikia daugiau, preliminarios išvados rodo, kad žalioji arbata gali padėti sulėtinti kepenų cirozės progresavimą.

Svarbu paminėti, kad nors dauguma tyrimų rodo teigiamą žaliosios arbatos poveikį kepenims, kai kurie reti atvejai aprašo žaliosios arbatos ekstraktų sukeltą kepenų pažeidimą. Tai dažniausiai siejama su didelėmis ekstraktų dozėmis ir individualiu jautrumu.

Erškėtuogių arbata

Erškėtuogių vaisiai turi ypač daug vitamino C (daugiau nei obuoliai ar serbentai). Erškėtuogės turi nemažai vitaminų B2, B1, E, K, karoteno, rutino, kraują stiprinančios geležies, kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, sieros ir kt. Taip pat obuolių rūgščių, rauginių medžiagų, eterinių aliejų ir pektinų. Erškėčių vaisių arbata stiprina imuninę sistemą ir kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrimą, virškinimą, potenciją ir žaizdų gijimą. Be to, mažina uždegimą, naikina mikrobus. Tinka peršalus, sergant mažakraujyste, ateroskleroze.

Imunitetui stiprinti vartokite erškėtuogių ištrauką: 2 šaukštus erškėčių vaisių užplikykite termose 0,5 l vandens. Palaikykite uždengtą per naktį. Šaukštą erškėčių lapų užplikykite 300 ml vandens, sandariai uždenkite ir palaikykite 2-3 val. Sergant rože šios ištraukos gerkite po 2 valgomuosius šaukštus su medumi 3-4 kartus per dieną.

Kiaulpienių arbata

Jose gausu vitaminų C, E, A ir B grupės. Kiaulpienių šaknų nuoviras stabdo viduriavimą, gydo hemorojų, egzemą, šunvotes ir nudegimus. Jų arbata gerina miegą, tulžies nutekėjimą, medžiagų apykaitą, aktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, valo organizmą. Taip pat lengvina atsikosėjimą, šiek tiek laisvina vidurius, saugo nuo aterosklerozės, skatina skysčių išsiskyrimą ir naikina mikrobus. Dėl jose esančio inulino tinkamos vartoti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms.

Šlakams ir toksinams valyti: valgomąjį šaukštą džiovintų ir smulkintų kiaulpienių šaknų užpilkite 2 stiklinėmis vandens ir 10 minučių pavirkite. Po 15 min. nukoškite. Nuo nemigos, hipertonijos, vidurių pūtimo ar užkietėjimo: 15 g kiaulpienių užplikykite stikline vandens, pavirkite 15 min. ant silpnos ugnies ir laikykite termose. Po valandos nukoškite, gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.

Kitų arbatų poveikis

Ne tik žalioji arbata gali būti naudinga kepenims. Kitos arbatos rūšys taip pat turi antioksidantų ir kitų bioaktyvių junginių, kurie gali prisidėti prie kepenų sveikatos.

• Juodoji arbata: Juodojoje arbatoje yra teaflavinų ir tearubiginų - polifenolių, kurie susidaro fermentacijos proceso metu. Šie junginiai taip pat pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
• Baltoji arbata: Baltoji arbata yra mažiausiai apdorota iš visų arbatų rūšių, todėl joje išlieka didelis kiekis antioksidantų, panašių į žaliąją arbatą.
• Kiaulpienių šaknų arbata: Tradiciškai naudojama kaip kepenų tonikas. Manoma, kad ji skatina tulžies gamybą ir padeda pašalinti toksinus iš kepenų.
• Margainių arbata: Margainis (Silybum marianum) yra žinomas dėl savo kepenis apsaugančių savybių. Jo pagrindinis aktyvusis junginys silimarinas, pasižymintis antioksidaciniu, priešuždegiminiu ir antifibroziniu poveikiu. Tyrimai rodo, kad margainis gali padėti apsaugoti kepenis nuo pažeidimų, kuriuos sukelia toksinai, alkoholis ir tam tikri vaistai.
• Ciberžolės arbata: Ciberžolėje esantis kurkuminas yra stiprus antioksidantas ir priešuždegiminis junginys, kuris gali padėti apsaugoti kepenis ir pagerinti jų funkciją.

Galimas neigiamas arbatos poveikis kepenims

Nors dauguma arbatų rūšių yra saugios ir netgi naudingos kepenims, vartojant jas saikingai, per didelis tam tikrų arbatų ar jų ekstraktų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį.

• Žaliosios arbatos ekstraktai ir kepenų pažeidimas: Kaip minėta anksčiau, nors žalioji arbata paprastai yra saugi, didelės žaliosios arbatos ekstraktų dozės gali būti toksiškos kepenims. Tai siejama su dideliu EGCG kiekiu, kuris, viršijant tam tikrą ribą, gali sukelti kepenų ląstelių pažeidimą. Simptomai gali būti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, gelta ir padidėję kepenų fermentų rodikliai. Todėl svarbu neviršyti rekomenduojamų žaliosios arbatos ekstraktų dozių ir pasikonsultuoti su gydytoju prieš pradedant juos vartoti, ypač jei turite kokių nors kepenų problemų.
• Arbatos su tam tikrais priedais: Kai kurios arbatos, ypač parduodamos kaip lieknėjimo ar detoksikacijos priemonės, gali turėti priedų, kurie gali būti kenksmingi kepenims. Tai gali būti įvairūs augaliniai ekstraktai, kurie nėra pakankamai ištirti arba gali sąveikauti su kitais vaistais. Pavyzdžiui, kai kuriose lieknėjimo arbatose gali būti senos lapų (Senna alexandrina), kurie, vartojami ilgą laiką, gali sukelti kepenų pažeidimą.
• Per didelis arbatos vartojimas: Net ir saugios arbatos rūšys, vartojamos per dideliais kiekiais, gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Per didelis kofeino vartojimas (kurio yra juodojoje, žaliojoje ir baltojoje arbatoje) gali sukelti nemigą, nerimą, galvos skausmą ir padidėjusį kraujospūdį. Taip pat, per didelis skysčių vartojimas apskritai gali apkrauti inkstus ir kepenis.

Rekomendacijos ir patarimai

Norint mėgautis arbatos teikiama nauda kepenims ir išvengti galimo neigiamo poveikio, svarbu laikytis kelių rekomendacijų:

• Saikingumas: Vartokite arbatą saikingai. Paprastai rekomenduojama išgerti 2-3 puodelius arbatos per dieną.
• Įvairovė: Gerkite įvairių rūšių arbatas, kad gautumėte skirtingų naudingų medžiagų.
• Kokybė: Rinkitės kokybišką arbatą, be dirbtinių priedų ir kvapiklių.
• Ekstraktai: Būkite atsargūs su arbatos ekstraktais, ypač didelėmis dozėmis. Visada pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami juos vartoti.
• Sveikatos būklė: Jei turite kokių nors kepenų problemų ar vartojate vaistus, pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo arbatos vartojimo.
• Stebėkite savo organizmą: Jei pastebėjote kokių nors nepageidaujamų simptomų, susijusių su arbatos vartojimu, nutraukite jos vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
• Rinkitės natūralumą: Geriausia rinktis natūralias, neperdirbtas arbatas, o ne arbatos gėrimus su daug cukraus ar kitų priedų.

Kaip tinkamai paruošti arbatą?

Norint mėgautis išties kokybiška arbata svarbu tinkamai ją paruošti. Pavyzdžiui, vandenį reikėtų virinti tik vieną kartą. Be to, daugelis žmonių deda pernelyg daug arbatos. Visgi, vienam puodeliui įprastai pakanka nubraukto arbatinio šaukštelio žolelių. Svarbu paminėti, kad geriausia šiuo gėrimu mėgautis tuomet, kai jis nebėra deginančiai karštas. Kita vertus, nemažai pavienių taisyklių galioja atsižvelgiant į tai, kokios rūšies arbatžoles pasirinksite. Pavyzdžiui, nerekomenduojama gerti atvėsusios juodosios arbatos. O štai žaliosios nereikėtų plikyti pilnai verdančiu vandeniu, mat gėrimas apkars. Žinoma, atsižvelgiant į Jums patinkantį skonį arba kamuojančias problemas, arbatą galima pagardinti papildomai. Tam tinka medus, imbieras, cinamonas ir panašūs produktai.

Kada rinkti vaistinguosius augalus?

Vaistinguosius augalus reikia rinkti tik ekologiškai švariose vietose ir giedrą dieną, po pietų. Negalima skinti šalia kelio, juolab magistralių, sąvartynų, cheminėmis medžiagomis purkštuose plotuose, prie gyvulininkystės kompleksų, šalia elektrinių, geležinkelio ir kt. Nepatariama vaistinių augalų antžeminės dalies ruošti po lietaus arba anksti rytą, kol augalai rasoti.

Daugiausia gydomųjų savybių turi neperžydėję jauni augalai. Vienus, pavyzdžiui, lakišius, reikia skinti iki žydėjimo, jonažoles - ant žiedyno išsiskleidus keliems žiedeliams ir pan. Uogas reikia rinkti vos prisirpus, žiedus - žydėjimo pradžioje, lapus - augalui žydint (rečiau prieš žydėjimą ar augalui peržydėjus). Jei abejojate, prieš ketindama rinkti vaistažoles, pasiskaitykite specialiojoje literatūroje, kada tam tinkamiausias metas.

---