Vienas iš seniausių gėrimų, arbata, ne tik maloniai kvepia ir suteikia jaukumo jausmą, bet taip pat gali būti puikus pasirinkimas gerinant bendrą sveikatą. Pasaulyje vyrauja daugybė arbatos rūšių, nuo žaliosios iki juodosios arbatos, kiekviena rūšis pasižymi savo unikaliais sveikatingumo privalumais.

Arbata - tai dažniausiai vartojamas gėrimas po vandens. Rytuose arbatą tūkstančius metų laiko geros sveikatos, laimės ir išminties šaltiniu. Arbata yra puiki alternatyva kavai, kadangi joje yra mažiau kofeino ir ji turi teigiamą poveikį sveikatai. Šiais laikais mokslininkai įvairiais tyrimais jau įrodė didelę arbatos naudą sveikatai. Tyrimai rodo, kad kai kurios arbatos gali padėti, norint išvengti vėžio, širdies ligų, diabeto, skatinti svorio mažėjimą, mažinti cholesterolio kiekį ir skatinti proto budrumą, taip pat arbata turi antimikrobinių savybių.

Pagrindinės Arbatos Rūšys ir Jų Savybės

Pagrindinės arbatų rūšys yra - žalioji, juodoji, baltoji ir raudonoji arbata, jos visos išgaunamos iš to paties augalo, kilusio iš Kinijos ir Indijos - „Camellia sinensis“, skiriasi tik jų apdorojimo ir paruošimo būdai.

Žalioji arbata

Žalioji arbata gali pasigirti dideliu antioksidantų kiekiu, kuris padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais. Be to, ji gali pagerinti kognityvinę funkciją ir padėti mažinti širdies ligų riziką. Gaminama jos sudžiūvusius lapelius garinant arba skrudinant, o po to vėl džiovinant. Žaliosios arbatos antioksidantai gali turėti teigiamos įtakos, norint sustabdyti progresavimą, ar norint išvengti šlapimo pūslės, plaučių, skrandžio, kasos ir storosios žarnos vėžio. Taip pat ji padės išvengti užsikimšusių arterijų, deginant riebalus, sumažins neurologinių ligų riziką , tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, sumažins insulto riziką ir teigiamai veiks cholesterolio kiekį kraujyje.

Žalioji arbata - vienas seniausių ir labiausiai vertinamų gėrimų pasaulyje, turintis tūkstantmečių tradicijas. Japoniškos žaliosios arbatos kokybę lemia ne tik tradicijos, bet ir kruopštus auginimo procesas. Arbatos krūmai Japonijoje dažnai auginami atokiose, kalvotose vietovėse, kur dirvožemis turtingas mineralais, o klimatas yra švelnus ir drėgnas. Šešėliavimas - tai procesas, kai arbatos augalai 2-4 savaites prieš derliaus nuėmimą uždengiami specialiais tinklais ar šiaudiniais dangčiais. Ši technika sumažina tiesioginės saulės šviesos kiekį ir skatina augalus gaminti daugiau chlorofilo, todėl arbatos lapeliai tampa sodriai žali ir įgyja intensyvų skonį bei aromatą.

Po derliaus nuėmimo japonai naudoja dar vieną unikalų žingsnį - lapeliai garinami vos keletą sekundžių, siekiant sustabdyti oksidacijos procesą. Žalioji arbata nuo seno laikoma natūraliu gydomuoju gėrimu, tačiau japoniškos žaliosios arbatos rūšys išsiskiria ypač dideliu naudingųjų medžiagų kiekiu.

Japoniškos žaliosios arbatos nauda:

• Katechinai: Japoniška žalioji arbata gausi katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG) - vieno stipriausių natūralių antioksidantų.
• Medžiagų apykaita: Tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali paspartinti medžiagų apykaitą ir padėti deginti riebalus.
• L-teaninas: Japoniška žalioji arbata turi L-teanino - amino rūgšties, kuri skatina atsipalaidavimą, mažina stresą ir gerina dėmesio koncentraciją.
• Imunitetas: Polifenoliai ir antioksidantai, esantys žaliojoje arbatoje, padeda stiprinti organizmo imuninę sistemą, apsaugoti nuo virusų ir bakterijų.

Populiariausios japoniškos žaliosios arbatos rūšys:

• Matcha - viena garsiausių japoniškų arbatos rūšių, išsiskirianti savo ypatingu gamybos procesu.
• Sencha - tai kasdienė japonų arbata, kuri sudaro apie 80 % šalies žaliosios arbatos produkcijos.
• Gyokuro laikoma viena prabangiausių japoniškos žaliosios arbatos rūšių.
• Genmaicha skonis labai skiriasi nuo kitų žaliųjų arbatų.
• Hojicha - tai žalioji arbata, kuri po garinimo yra lengvai paskrudinama.

Juodoji arbata

Juodoji arbata yra puiki alternatyva kavai. Ji turi kofeino, kuris suteikia energijos, bet jo kiekis yra mažesnis nei kavoje. Be to, juodoji arbata gali būti naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai, teigiamai prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo. Šią arbatą siūloma gerti ryte, kad nepakenktumėte miegui. Gaminama iš fermentuotų Camellia sinensis lapų, ji turi daugiausiai kofeino iš visų arbatų.

Kaip gaminama juodoji arbata?

Juodoji arbata dažniausiai auginama Kinijoje, Indijoje ir Šri Lankoje. Po derliaus nuėmimo lapai paliekami vytinti, kad prarastų drėgmę, tada jie suvyniojami ir fermentuojami - šio proceso metu oksiduojasi lapuose esantys polifenoliai, dėl to arbata įgauna sodrų skonį. Gerkite vieną arba su citrina, medumi ar augaliniu pienu.

Išbandykite: Juodoji Earl Grey arbata su apelsinų žiedlapiais ir kokosų drožlėmis.

Baltoji arbata

Dr. E.Gavelienė pažymi, kad baltoji arbata yra mažiausiai apdorota iš visų arbatos rūšių: joje vyksta minimali oksidacija ir išlieka didesnė natūralių antioksidantų koncentracija, palyginti su žaliąja ar juodąja arbata. „Baltoji arbata apdorojama minimaliai, šios arbatos skonis subtilus, o kofeino kiekis mažesnis lyginant su juodąja arbata. Vidutiniškai 240 ml puodelyje baltosios arbatos yra apie 15-30 mg kofeino.”

Ulongo arbata

Ulongo arbata yra tarp žaliosios ir juodosios arbatos pagal oksidaciją, jos lapai yra iš dalies fermentuoti. Joje yra vidutinis kofeino kiekis - maždaug 30-50 mg tokios pačios talpos puodelyje. Bendrai ulongo arbata pasižymi įvairiu skoniu - nuo gėlių iki vaisių, priklausomai nuo konkrečios arbatos rūšies. Ulongo arbata dažnai tinka daugkartiniam užpylimui, tad jos lapeliai gali būti mirkomi kelis kartus, o kiekvienas užpylimas atskleidžia skirtingus skonio niuansus.

Raudonoji arbata (Rooibos)

Raudonoji arbata yra puikus pasirinkimas norintiems išvengti kofeino, bet vis tiek mėgautis arbata. Ji gali veikti raminančiai, taip pat teigiamai prisideda prie geresnės virškinimo funkcijos.

Kaip gaminama rooibos arbata?

Rooibos krūmai auginami tik Pietų Afrikos kalnuotose vietovėse. Lapeliai skinami, smulkinami ir paliekami oksiduotis saulėje - šis procesas suteikia arbatai ryškiai raudoną spalvą ir šiek tiek saldų skonį. Rooibos puikiai dera su medumi arba augaliniu pienu.

Išbandykite: Rooibos arbata su liofilizuotomis uogomis.

Žolelių arbatos

Įvairios žolelių arbatos, tokios kaip mėtų, ramunėlių ar imbiero šaknies arbata, gali padėti įvairioms sveikatos problemoms mažinti. Šios arbatos gali palengvinti skausmus, sumažinti stresą ir netgi pagerinti imuninę sistemą.

Dr. E.Gavelienė sako, kad žolelių arbatos neturi kofeino, todėl yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išvengti stimuliuojančių medžiagų: populiariausios žolelių arbatos yra ramunėlių, pipirmėčių, čiobrelių.

Lietuvoje augančios arbatžolės ir jų naudingos savybės:

• Mėtos: Mėta labiausiai žavi gaiviu aromatu, tačiau nepamirškime, kad ši arbatžolė gali padėti suvirškinti maistą.
• Šalavijas: Šalavijas turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių.
• Ramunėlės: Ramunėlės turi raminančių savybių ir gali būti naudingos mažinant stresą ir gerinant miegą.
• Ežiuolė: Seniau buvo naudojama kaip natūralus antibiotikas.
• Kiaulpienė: 2017 m. atliktas mokslinis tyrimas rodo, kad kiaulpienėse esantys polisacharidai iš tiesų gali būti labai naudingi kepenų veiklai.
• Čiobrelis: Čiobrelių arbatoje yra eterinių aliejų, kurie pasižymi antibakterinių ir priešuždegiminių poveikiu.
• Jonažolė: Jonažolė turi raminančių savybių ir gali būti naudinga kovojant su depresija ir nerimu, stiprina nervinę sistemą.

Kakavos su mėtomis arbata

Kakavos su mėtomis arbata - tai aromatingas ir gurmaniškas derinys, kuriame susijungia kakavos pupelių gilus skonis ir gaivus mėtų lengvumas. Ši arbata puikiai tinka desertiniam gėrimui, nes natūralus kakavos saldumas suteikia malonų poskonį, o arbatos nauda sveikatai bus itin vertinga.

Kaip gaminama kakavos su mėtomis arbata?

Kakavos arbata gaminama iš kakavos pupelių luobelių, kurios yra šalutinis šokolado gamybos produktas, tačiau turi daug antioksidantų ir mineralų, ypač magnio. Pupelės džiovinamos, fermentuojamos ir smulkinamos, kad išgautų turtingą skonį.

Kofeino kiekis įvairiose arbatos rūšyse

Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tokiais vakarais vertėtų atidžiau atsirinkti geriamos arbatos rūšį, mat kai kurios savyje turi nemažai kofeino ir gali sutrikdyti miegą. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog renkantis tarp kavos ir arbatos, vertėtų žinoti, jog kavoje paprastai yra daugiau kofeino.

Gėrimas	Kofeino kiekis (mg)
Juoda kava (250 ml)	Apie 240
Espresso kava (30 ml)	Apie 70
Juodoji arbata (240 ml)	Apie 40-70
Žalioji arbata (240 ml)	Apie 25-30
Baltoji arbata (240 ml)	Apie 15-30
Ulongo arbata (240 ml)	Apie 30-50
Žolelių arbata	0

„Kofeinas yra stimuliatorius, kuris gali sutrikdyti miego režimą. Jei atsisakysite kofeino arba sumažinsite jo kiekį, ypač likus kelioms valandoms iki miego, gali pagerėti miego kokybė ir bendra miego higiena. Be to, nors kofeinas suteikia laikiną energijos antplūdį, po jo dažnai būna jaučiamas tos energijos kritimas. Atsisakius kofeino, energijos lygis gali būti stabilesnis ir pastovesnis visą dieną, be svyravimų, susijusių su stimuliatorių vartojimu“, - pasakoja gydytoja.

Juodoji ir žalioji arbata skatina skysčių iš organizmo išsiskyrimą, todėl negalima pamiršti gerti vandens.

Namų Gamybos Arbatos Receptas

Tiems, kas mėgsta namuose ruoštą arbatą, siūlome prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos receptą.

Imbiero ir granatų arbata:

Jums reikės:

• 30 g malto šviežio imbiero šaknies
• 2 vnt. cinamono lazdelių, susmulkintų
• 2 l granatų sulčių
• 500 ml vandens
• 12 vnt. aviečių arbatos maišelių
• 80 g medaus
• Pasirinktinai: granatų sėklų ir apelsinų skiltelių

Gamyba:

1. Imbiero ir cinamono lazdeles uždėkite ant švaraus audinio. Pakelkite audinio kampus; suriškite virvele, kad susidarytų maišelis. Atidėkite į šalį.
2. Į didelį puodą supilkite sultis ir vandenį, užvirinkite. Nuimkite nuo ugnies.
3. Sudėkite arbatos maišelius ir prieskonių maišelį; uždenkite ir palaikykite 8 minutes.
4. Išimkite arbatos maišelius ir prieskonių maišelį; įmaišykite medų.
5. Patiekite šiltą. Jei norite, patiekite su granatų sėklomis, apelsinų skiltelėmis ir papildomomis cinamono lazdelėmis.

---