Arbata - tai gėrimas, turintis gilias tradicijas įvairiose pasaulio šalyse. Japonai arbatą apibūdina labai vaizdžiai ir išties filosofiškai - tai saikingas malonumas, unikali, bet nebrangi vertybė, kuklumas ir natūralumas, vaišingumas ir taikumas. Anglijoje arbatos popietės siejamos su maloniais pašnekesiais. Kituose kraštuose arbata vadinama stebuklinguoju gėrimu, šildančiu sušalus ir gaivinančiu sušilus.
Legenda pasakoja, kad prieš penkis tūkstančius metų kinų imperatorius Šen Nungas pirmasis paragavo arbatos, kai jam besiilsint arbatmedžio pavėsyje, į puodelį karšto vandens įkrito keli lapeliai. Imperatorių nustebino ypatingas gėrimo skonis.
Arbatos kilmė ir plitimas
Kaip laukinis krūmas, arbata augo tik Indijoje. Specialiai ji auginta Kinijoje. VII amžiuje budistų vienuoliai nusivežė arbatos į Japoniją, Nepalą, Tibetą. Europiečiams šio stebuklingo gėrimo paragauti teko tik XVII amžiuje, atgabenus olandams. Arbata tapo valstybės simboliu, o plantacijos priklausė įtakingiems asmenims.
Arbatos auginimo regionai
Dabar daugiausia arbatos išaugina Indija, kur camelia assamica auginama 2 tūkst. metrų virš jūros lygio. Nedaug atsilieka ir Kinija, kurioje populiari camelia sinensis arbata. Trečioji - Šri Lanka, auginanti Ceilono arbatą. Šiuo verslu užsiima ir Japonija, Brazilija, Argentina, Gruzija, Afrika.
Arbata auginama 2400 metrų virš jūros lygio. Arbatos sodai yra ten, kur gali būti sukurtas arbatai būdingas skonis, todėl didelis dėmesys ir priežiūra skiriama kuo geresnėms augimo sąlygoms sudaryti.
Arbatos rūšys ir kokybė
Arbatos rūšių ir mišinių priskaičiuojama net iki 11500. Geriausia ir brangiausia arbata - skinta rankomis. Nuo šakelės galo nuskabomi du jauniausi lapeliai, lemiantys arbatos spalvą, ir prie jų esantis žiedo pumpuras, suteikiantis aromatą. Skintos be pumpurėlių arbatžolės - ne tokios aromatingos ir pigesnės.
- Aukščiausios kokybės arbatžolės būna vienodo dydžio, gerai susisukusios, be trupinėlių.
- Aukščiausios rūšies arbatžolėse yra vadinamųjų tipsų - šviesių lapelio viršūnėlių, lemiančių aromatą.
Arbatos kokybę ir skonį lemia dirvožemio tipas (geriausiai tinka rūgštus), vietovės aukštis virš jūros lygio, taip pat klimatas. Geriausios arbatžolės išauginamos aukštai kalnuose, kur vėsiau ir sausiau.
Arbata Lietuvoje: Perspektyvos ir Vaistažolės
„Stulbinantys skaičiai, rodantys, kokiais kiekiais į Lietuvą įvežama vaistinių ir prieskoninių augalų, rodo, kad mes neišnaudojame savo galimybių. Turime visas sąlygas vaistažolininkystei plėtoti - tinkamą dirvožemį, klimatą, neužterštą aplinką", - sako Aleksandro Stulginskio universiteto, VDU Kauno botanikos sodo, Slėnio „Nemunas" bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vykdomo bendro projekto vadovas prof. Algirdas Raila.
Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis priminė, kad Lietuvoje yra tik apie 2 proc. labai stambių ūkių, o likusieji - smulkūs, kurių priskaičiuojama per 100 tūkstančių. "Dar ne visi smulkūs ūkiai yra atradę savo nišas. Galbūt tokio pobūdžio renginiai padės jiems susiorientuoti", - viliasi V. Juodsnukis, atkreipdamas žemdirbių dėmesį į tai, kad 2014-2020 m. laikotarpiu ES parama kaip tik ir bus orientuota į alternatyvias veiklas, į žemės ūkio produkcijos perdirbimą.
Kaip pasirinkti, kokias vaistažoles auginti
Prieš nusprendžiant, kokias vaistažoles galima būti auginti ūkyje, reikėtų pasitarti su specialistais. Pirmiausia, vaistiniai augalai turi būti adaptuoti mūsų klimato sąlygomis. Mokslininkai įspėja, kad perkant vaistinių augalų sėklas iš pietinių šalių, galima patirti didžiulių nuostolių, nes augalai gali neištverti mūsų žiemų.
„Štai kad ir toks pavyzdys - vaistinis šalavijas Kauno botanikos sode auginamas ir tiriamas nuo 1927 m., tačiau kai pasitaiko šalta ir besniegė žiema, net iki 30 proc. augalų neišgyvena. Jei jau šitiek metų Lietuvoje augantys augalai neištveria, tai ką bekalbėti apie naujai įvežtus", - įspėja VDU Kauno botanikos sodas Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.
Kad augalui augti tiktų mūsų klimato sąlygos, svarbu ir kitu aspektu - reikia, kad augale spėtų susikaupti reikiamas veikliųjų medžiagų kiekis. Kiek ir kokių veikliųjų medžiagų turi būti vaistinių augalų žaliavoje, tiksliai apibrėžiama Europos farmakopėjoje, o griežtų standartų neatitinkanti žaliava yra tiesiog bevertė.
„Manyčiau, levandų ar raudonėlių pramoniniam perdirbimui mes neauginsime, nes mūsų krašte trūksta saulėtų dienų ir augalai nesukaupia tiek eterinių aliejų, kiek turėtų", - sako O. Ragažinskienė.
Žemdirbiui, nusprendusiam imtis vaistažolių auginimo, specialistai pirmiausia pataria labai gerai apgalvoti, kokius augalus auginti. Svarbiausi kriterijai, leidžiantys augalą laikyti perspektyviu, būtų tokie:
- pirmasis - kad augalas būtų kuo plačiau pritaikomas,
- antrasis - augalo amžius (geriau rinktis daugiamečius augalus, tada jų pasėlių nereikia atsėti kasmet).
- Trečiasis kriterijus - augalo produktyvumas (labai pravartu rinktis tokias vaistažoles, kurių derlių galima pjauti ne vieną kartą per sezoną).
- Ketvirtasis kriterijus - kad augalas kaip vaistinė žaliava būtų naudojamas visas (tai naudinga augintojui).
Pastarąjį kriterijų (ir visus kitus) puikiai atitinka rausvažiedė ežiuolė (echinacea purpurea (L.) Moench). Ir jos šaknys, ir žolė, ir žiedai turi gydomųjų savybių. Pasaulyje iš rausvažiedės ežiuolės gaminami 78 pavadinimų vaistiniai preparatai.
Alternatyvus požiūris į vaistus
Ūkininkas E. Šimkūnas teigia, kad miego trūkumas yra labai svarbus signalas, todėl jis norėjo pasiūlyti žmonėms alternatyvą vaistams, juos pakeisti vaistažolėmis iš gamtos. Anot jo, miego trūkumas yra labai svarbus signalas.
Arbatos gėrimo ceremonijos
Arbatos gėrimo ceremonijos idėja paprasta: visa, kas supa žmogų, ir pats žmogus tarnauja vienam tikslui - vientisumui, grožiui, akimirkai, paprastumui. Ceremonijos tikslas - apvalyti penkis jutimo organus nuo teršalų.
Populiarios vaistažolės namų daržui
Vaistininkė I. Garuckienė rekomenduoja savo darže pasirūpinti šiomis vaistažolėmis:
- Melisa: stiprina širdį, mažina kraujospūdį, ramina.
- Čiobrelis: pasižymi antioksidantinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, naudingas gydant gerklės ar kvėpavimo takų problemas.
- Šalavijas: turi vitamino K, skatina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms.
- Krapai: gerina virškinimą, normalizuoja kraujospūdį.
- Petražolės: šalina vandens perteklių iš organizmo.
Svarbi informacija apie vaistažolių vartojimą
Vaistininkė I. Garuckienė įspėja, jog ne visas vaistažoles rekomenduojama auginti patiems, o to nepaisantys gali susidurti su didesne žala, nei nauda. Daliai vaistažolių reikalingos specifinės auginimo sąlygos, kurias namuose ar namų darže užtikrinti yra sudėtinga.
