Inkstų akmenligė - dažnai pasireiškianti, į pasikartojimą linkusi urologinės sistemos liga, pasižyminti inkstų taurelėse susiformavusiais akmenimis. Inkstų akmenys susidaro iš kietų mineralų, druskų ir kitų medžiagų, esančių šlapimo takuose.

Kas yra inkstų akmenligė?

„Akmenys - tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kai inkstuose pradeda kauptis druskų kristalai, kurių organizmas nesugeba natūraliai pašalinti. Būdami inkstuose jie nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl tyliai gali augti ne vienerius metus. Kol akmuo nedidelis, iki 5 mm, gali natūraliai pasišalinti su šlapimu. Pradėję leistis didesni akmenys užstringa šlapimtakyje ir sukelia labai stiprius, nepraeinančius skausmus. Tokius akmenis būtina skubiai šalinti. Priklausomai nuo individualaus atvejo, kartais užtenka sumažinti šlapimtakio uždegimą, kad akmuo natūraliai išeitų, o kartais reikia ir chirurginės intervencijos“, - sako gydytojas urologas A. Jaškevičius.

Inkstų akmenų tipai ir susidarymo priežastys

Inkstų akmenys gali būti net devynių rūšių, tačiau dažniausiai, net 85 proc. atvejų, pasitaiko kalcio oksalatai. Tai šlapime netirpūs kristalai, kurie formuojasi dėl kalcio pertekliaus ir kepenų išskiriamų oksalatų. Per daug kalcio organizme gali būti dėl skirtingų priežasčių: sutrikusios inkstų veiklos, per intensyviai iš žarnyno pasisavinamo kalcio, taip pat dėl sutrikusių hormoninių liaukų veiklos, kai kauluose esantį kalcį eikvoja pats organizmas. Inkstai reguliuoja medžiagų pusiausvyrą organizme. Kai jie nebespėja pašalinti kalcio pertekliaus, šis sudaro junginius su oksalatais, ir pradeda formuotis akmenys.

Kita inkstų akmenų rūšis - uratiniai akmenys, susidarantys sutrikus medžiagų apykaitai, kai žymiai padidėja šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje ir šlapime. Dėl to inkstuose pradeda kauptis šlapimo rūgšties kristalai, o organizmas nesugeba jų natūraliai pašalinti. Uratiniai akmenys būdingi net 50 proc. podagra sergančių žmonių.

Dėl inkstų ir šlapimo takų infekcijų šlapimas tampa labai koncentruotas. Dėl to gali pradėti formuotis infekciniai inkstų akmenys. „Akmenų inkstuose gali atsirasti ir dėl tam tikrų medikamentų vartojimo. Pavyzdžiui, kortikosteroidų, kurie naudojami skausmui malšinti reumatinėmis ligomis sergantiems ligoniams, o pastaruoju metu - ir COVID-19 infekcijai gydyti“, - sakė gydytojas urologas A. Jaškevičius. Po ŽIV gydymo kurso inkstuose dažnai susidaro indinavirinių akmenų. Sergant inkstų kanalėlių acidoze, gali pradėti formuotis itin kieti, sunkiai gydymui pasiduodantys kalcio fosfatų akmenys.

Pagrindiniai inkstų akmenų susidarymo faktoriai:

• Genetiniai veiksniai
• Dehidratacija (per mažas vandens vartojimas)
• Daug baltymų turinčios dietos laikymasis
• Nutukimas
• Virškinamojo trakto ligos
• Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos
• Tam tikrų vaistų ir papildų vartojimas (vitaminas C, vidurius laisvinantys vaistai, migrenos ar depresijos gydymo tikslams naudojami medikamentai ir pan.)

Ar inkstų akmenys gali atsinaujinti?

Deja, tačiau inkstų akmenligė yra liga, kuri tikrai gali pasikartoti. Su pakartotine inkstų akmenų susidarymo problema dažniausiai susiduria tie pacientai, kurie neatsižvelgia į asmeninius rizikos veiksnius, nekoreguoja savo mitybos įpročių bei gyvenimo būdo. Pagrindinės priežastys, dėl kurių inkstų akmenys dažniausiai susiformuoja vėl - nepakankamas vandens gėrimas ir mitybos racionas, kuriame yra mažai kalcio, kalio bei magnio, tačiau per daug natrio. Inkstų akmenų problemos atsinaujinimą gali paskatinti ir netinkamų medikamentų vartojimas.

Inkstų akmenligės požymiai

Daugeliu atvejų inkstų akmenys yra labai maži, smėlio grūdelio dydžio. Todėl inkstuose susidarantys akmenys daugelį metų gali nesukelti jokių akivaizdžių požymių. Visgi, kartais inkstuose susiformuoja labai dideli akmenys, kurių dydis primena golfo kamuoliuką. Didesnis akmuo sukelia akivaizdžiau pastebimus požymius bei simptomus. Simptomus gali sukelti ir šlapimtakyje įstrigę, užsikimšimą paskatinę akmenys. Tokie akmenys įprastai sukelia ūmines skausmines reakcijas.

Inkstų akmenligei būdingi simptomai:

• Stiprus skausmas apatinėje nugaros dalyje (abiejose pusėse)
• Stiprūs, ilgai besitęsiantys pilvo skausmai
• Ūminiai, staiga pasireiškiantys pilvo skausmai
• Kraujas šlapime
• Šlapime aptinkami akmenukai
• Dažnas noras šlapintis
• Nemalonūs pojūčiai šlapinimosi metu
• Pykinimas ar vėmimas
• Karščiavimas ar šaltkrėtis
• Nemalonus šlapimo kvapas
• Drumsta šlapimo konsistencija

Kaip laiku aptikti inkstų akmenis?

„Inkstuose esančius akmenis, dar nebylius ir nesukeliančius skausmų, galima pamatyti ištyrus ultragarsu arba rentgeno aparatu. Inkstų ir šlapimtakio apžiūra turėtų būti kiekvieno vyresnio nei 30 m. žmogaus kasmetinės sveikatos profilaktikos kalendoriuje“, - teigia gydytojas urologas A. Jaškevičius.

Daug pacientų apie inkstuose susidariusius akmenis sužino tik skubiosios pagalbos skyriuje, kur patenka prasidėjus ūmiam 7-8 balų skausmui, kai akmuo pradeda leistis šlapimtakiu ir ten užstringa. Maži akmenys, iki 4-5 mm, nors ir sukelia nemalonių pojūčių, paprastai patys pasišalina su šlapimu. Jei akmuo didesnis, jis užstringa šlapimtakyje, šlapimas nebegali nutekėti arba nutekėjimas sulėtėja, inksto kolektorinė sistema plečiasi. Užstrigęs akmuo dirgina šlapimtakį, jame prasideda uždegimas.

Inkstų akmenligė: gydymas

Tikrai pasitaiko tokių atvejų, kai inkstų akmenys išnyksta savaime, nesukeldami jokios žalos ar diskomforto pojūčių. Visgi, jeigu inkstų akmenys sukelia dirginimą, skausmo pojūčius ar užsikimšimą šlapimtakyje - tai jau yra rimtesnė problema, kurią reikia spręsti.

Jei akmuo yra nedidelis, mes paliekame jį stebėti. Taip pat svarbu išsiaiškinti jo susidarymo priežastis - ar tai įprastas kalcio oksalatas, ar dėl šlapimo rūgšties susidaręs uratinis akmuo. Kol akmuo neišėjęs, jo sudėties nustatyti negalime, bet būna, kad žmogus atsineša anksčiau su šlapimu pasišalinusį akmenį, kurį galima ištirti laboratorijoje. Tokius „suvenyrus“ reikėtų pasilikti, nes jie gali padėti tolesniam gydymui. Paprastai tam pačiam žmogui auga vienos rūšies akmenys“, - sako urologas.

Mažesnių akmenų gydymo tikslams įprastai naudojami vaistai. Jeigu inkstų akmenys sukelia ilgalaikius simptomus ar komplikacijas, gali prireikti ir operacijos. Taigi, iš esmės, inkstų akmenligė dažniausiai gydoma arba vaistais, arba chirurginėmis procedūromis. Aptarkime kiekvieną gydymo metodą atskirai.

Stiprus skausmas jaučiamas viename ar kitame šone, nugaros juosmens srityje, po šonkaulių lanku. Skausmas leidžiasi į kirkšnį ir neslopsta. Vaistai nuo skausmo gali kažkiek jį sumažinti, tačiau priežasties nepašalins. Žmogus turi kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

„Šlapimtakyje užstrigusius inkstų akmenis reikia kaip įmanoma greičiau pašalinti. Akmenis reikia suskaldyti į mažesnius gabalėlius, kad jie galėtų laisvai nutekėti su šlapimu. Mažiausiai invazinis skaldymo būdas - ekstrakorporinė litotripsija, kai tiesiai į akmenį nukreipiamos smūginės bangos. Šiuo metodu galima suskaldyti akmenis viršutiniame ir viduriniame šlapimtakio trečdalyje ir prie pat šlapimo pūslės. Jei akmuo įstringa apatinėje šlapimtakio dalyje, kur jo negalima diagnozuoti rentgeno spinduliais, akmuo skaldomas lazeriu, įvedamu per natūralias angas“, - sakė gydytojas urologas A. Jaškevičius.

Ekstrakorporinė litotripsija Litotripsijos būdu galima skaldyti ne tik šlapimtakyje įstrigusius, bet ir iki 2 cm skersmens akmenis, kurie dar glūdi pačiuose inkstuose. Tokių operacijų metu nepažeidžiami šlapimo takai. Tai pažangiausias, labiausiai organizmą tausojantis gydymo būdas. Operacija užtrunka 45-60 minučių. Priklausomai nuo akmens dydžio ir struktūros, parenkamas tinkamas smūginių bangų stiprumas ir dažnis. Gydytojas procesą stebi echoskopu.

„Akmenų skaldymas ekstrakorporine litotripsija yra saugi operacija. Jos metu pacientas išlieka sąmoningas, skausmas numalšinamas intraveniniais medikamentais. Operacijos metu pacientas jaučia tik maudimą užpakalinėje juosmens srityje. Po operacijos dar porą valandų stebime pacientą, atliekame pakartotinę echoskopiją. Akmens skeveldros gali pradėti pasišalinti tą pačią dieną, po savaitės ar net po pusmečio“, - komentuoja gydytojas A. Jaškevičius.

Nereikia išsigąsti, jei pirmajame šlapime po litotripsijos bus kraujo priemaišų - tai normalu. Geriant daug vandens, inkstas išsivalo ir šlapimas tampa skaidrus.

Dieta sergant inkstų akmenlige

Su inkstų akmenlige susiduriantis žmogus turi laikytis tam tikrų mitybos taisyklių. Reikėtų nepamiršti, kad inkstų akmenligė yra itin dažnai atsinaujinanti liga. Todėl mitybos įpročius turėtų pakoreguoti ir pacientai, kuriems jau buvo atliktas inkstų akmenligės gydymas.

Siekiant užkirsti kelią inkstų akmenligės progresavimui bei akmenų susidarymui, reikėtų laikytis šių taisyklių:

• Gerti daug vandens. Skysčiai, o ypač vanduo, padeda atskiesti akmenis formuojančias medžiagas. Todėl per dieną reikėtų išgerti bent 2 - 3 litrus vandens.
• Citrusinių vaisių įtraukimas į mitybos racioną. Dėl natūraliai susidarančio citrato, citrusiniai vaisiai ir jų sultys sumažina arba visai užblokuoja inkstų akmenų susidarymą. Geriausi citrusinių vaisių šaltiniai - citrinos, apelsinai ir greipfrutai.
• Organizmo praturtinimas kalciu ir vitaminu D. Jei kalcio suvartojama per mažai, gali padidėti oksalato kiekis. Kalcio geriau gauti ne iš papildų, o iš maisto. Kalcio geriau gauti ne iš papildų, o iš maisto. Iš papildų gaunamas kalcis yra siejamas su akmenų susidarymu. Geri kalcio šaltiniai yra pienas, jogurtas, varškė ir sūris. Vegetariški kalcio šaltiniai - ankštiniai augalai, kalcio turintys tofu gaminiai, tamsiai žalios daržovės, įvairios sėklos. Į mitybos racioną reikėtų įtraukti ir maisto produktus, turinčius vitamino D. Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti daugiau kalcio. Patikimiausi vitamino D šaltiniai - riebios žuvys, lašiša, grybai ir sūriai.

Beje, kai kuriuos ingredientus iš mitybos raciono reikėtų išbraukti, nes jie gali paskatinti inkstų akmenų susidarymą. Sergant inkstų akmenlige, reikėtų riboti arba visiškai atsisakyti druskos vartojimo. Taip pat derėtų saikingai vartoti raudoną mėsą, vištieną, kiaulieną bei kiaušinius. Nesaikingas baltymų vartojimas padidina gaminamos šlapimo rūgšties kiekį. Dėl per didelio baltymų suvartojimo taip pat mažėja citrato kiekis šlapime, o citratas yra medžiaga, kuri efektyviai kovoja su inkstų akmenų susidarymu. Taip pat reikėtų saikingai valgyti maisto produktus, kurių sudėtyje yra oksalatų. Okslatas skatina akmenų susidarymą. Maisto produktai, kuriuose yra labai daug oksalatų: šokoladas, burokėliai, riešutai, saldžios bulvės, špinatai, arbata, rabarbarai.

Anot gydytojo, geriausia, kai mityba yra įvairi, o maisto vartojama saikingai. Universalių dietų nėra, nes kiekvieno iš mūsų organizmas yra skirtingas. Specialiai tam žmogui pritaikytą dietą turi sudaryti specialistas.

Akmenlige sergantiems žmonėms siūlomos dietos:

Sergantiems	Rekomenduojama	Ribojama	Draudžiama
OSKALURIJA	Daržovės: baltagūžiai, Briuselio, žiediniai kopūstai, moliūgai, agurkai, žirniai, baklažanai. Vaisiai: abrikosai, bananai, melionai, kriaušės, vynuogės. Kruopos ir miltiniai gaminiai: Įvairios kruopos, balta duona, augalinis aliejus Pieno produktai - pirmoje dienos pusėje. Mėsa - pirmoje dienos pusėje. Bulvių ir kopūstų dieta periodiškai.	Daržovės: morkos, šparaginės pupelės, svogūnai, pomidorai. Cikorija, stipri arbata. Produktai, turintys daug kalcio: pieno produktai, vytinta žuvis, sezamas, migdolai, džiovinti abrikosai. Mėsa, žuvis: jautiena, vištiena, drebučiai, kepenys, menkės Produktai, turintys daug vitamino C: serbentai, obuoliai, ridikai.	Kava, šokoladas. Daržovės: salierai, rabarbarai, špinatai, rūgštynės, petražolės. Sultiniai.
URATURIJA	Daržovės: baltagūžiai, žiediniai kopūstai. Kruopos: grikiai, avižos, kviečiai, ryžiai. Vaisiai, citrinų sultys. Produktai, turintys daug magnio: džiovinti abrikosai, juodosios slyvos, jūros kopūstai, sėlenos. Sviestas ir augalinis aliejus. Miltų produktai: kvietinė duona iš rūpių miltų. Mėsa, žuvis: neriebi mėsa, virta žuvis - pirmoje dienos pusėje. Pieno produktai - pirmoje dienos pusėje. Kiaušiniai. Miežių ir avižų nuovirai.	Ankštiniai: žirniai, pupos. Mėsa: jautiena, vištiena, triušiena, rūkytas kumpis. Grybai.	Kava, kakava, stipri arbata, šokoladas. Žuvis: sardinės, silkės, menkės, riebios žuvys. Mėsa: kiauliena, aviena, subproduktai (kepenys, inkstai, smegenys). Daržovės: lęšiai, špinatai, Briuselio kopūstai. Sultiniai.
FOSFATURIJA	Sviestas, augalinis aliejus. Kruopos ir miltiniai gaminiai: manų kruopos, ryžiai, makaronai, aukščiausios ir I rūšies miltai. Daržovės: bulvės kopūstai, morkos, agurkai, pomidorai, arbūzai. Vaisiai ir uogos: abrikosai, vyšnios, kriaušės, slyvos, braškės.	Mėsa: jautiena, kiauliena, virta dešra. Kiaušiniai. Kruopos ir miltiniai gaminiai: kukurūzų kruopos, 2 rūšies miltai. Pieno produktai: pienas, grietinė. Silpnai gazuotas mineralinis vanduo.	Pieno produktai: sūris, varškė Mėsa ir žuvis: vištiena, jautienos kepenys, žuvis, ikrai Daržovės: pupelės, žirniai Kruopos: avižos, perlinės, grikiai, soros Šokoladas Gazuotas mineralinis vanduo.

Vaistažolių arbatos sergant inkstų akmenlige

Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Vaistažolių arbatos yra sveikesnės nei kava, nes kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų. Štai keletas arbatų, kurios gali būti naudingos sergant inkstų akmenlige:

• Dilgėlių arbata: Dilgėlės varo šlapimą, stiprina kraują, organizmo atsparumą ir skatina žaizdų gijimą. Ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, mažakraujystė. Dilgėlės yra puikus vaistas nuo kepenų ligų ir inkstų akmenligės, šlapimtakių ligų, šunvočių, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio.
• Žemuogių lapų arbata: Žemuogės ir jų lapai vartojami viduriams minkštinti, žarnyno, kepenų ir blužnies ligoms, inkstų bei tulžies pūslės akmenligei gydyti.
• Beržų pumpurų arbata: Beržų lapų arbata varo šlapimą, skatina prakaitavimą, todėl tinka gerti sergant inkstų ar širdies ligomis, peršalus. Beržų sula iš organizmo šalina kenksmingąsias medžiagas, gerina medžiagų apykaitą, neleidžia kauptis druskoms ir kitoms medžiagų apykaitos liekanoms organizme, ypač sąnariuose. Tai - puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo osteochondrozės ir kitų sąnarių ligų, inkstų akmenligės, prostatito.
• Mėtų arbata: Mėtų aliejai plačiai vartojami peršalus inhaliacijoms. Esant nemigai reikia 20 gramų pipirmėčių užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti kelias valandas ir gerti po pusę stiklinės prieš miegą. Pipirmėtėmis gydomas pėdų grybelis: mėtų lapus reikia susmulkinti, sumaišyti su druska ir valandai įkišti į tarpupirščius.

Svarbu žinoti

Ne visus akmenis prireikia šalinti. Tinkamai sudarius dietą ir vartojant pakankamai vandens, jie savaime pasišalina iš organizmo . „Jei akmuo yra nedidelis, mes paliekame jį stebėti.

2-2,5 l vandens per parą būtina išgerti suaugusiam žmogui. „Jeigu organizmas gauna mažiau nei 1,2 l vandens, šlapimo koncentracija didėja, inkstams tenka intensyviau dirbti, jie nebesugeba pašalinti druskų kristalų. Negaudamas pakankamai skysčių, organizmas negali natūraliai pašalinti inkstuose susidariusių akmenų ir jie toliau didėja. Gamtoje visur veikia tie patys dėsniai. Jei upė yra vandeninga, srovė nuneša net ir didelius akmenis, o vaga išlieka švari. Jei vandens srautas sumažėja, upės dugnas pamažu užsineša sąnašomis“, - sako specialistas.

Jei didžiąją dalį dienos praleidžiate ant kėdės prie kompiuterio, o vakare pereinate ant sofos, organizmas prisitaiko prie tokio gyvenimo būdo. Apkrovos negaunantys kaulai pamažu netenka jiems stiprumą suteikiančio kalcio, krauju jis nukeliauja į inkstus, kur turi būti pašalintas su šlapimu. Kai inkstai nebesugeba sureguliuoti medžiagų pusiausvyros, kalcio kristalai kaupiasi ir, besijungdami su kitomis medžiagomis, formuoja akmenis.

---