Mėsa yra vienas pagrindinių mūsų raciono produktų, jei tik nesate vegetaras.

Vištiena yra vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų maisto gaminimui baltymų šaltinis, pasak kai kurių autorių, pirmieji bandymai prijaukinti laukines vištas galėjo būti trys tūkstančiai metų prieš mūsų erą.

Vištos skraido mažai ir žemai, todėl paukščių sparnai nėra stiprūs, o kojos geriau išsivysčiusios.

Vištos mėsa yra skirtingų spalvų, šviesiausia, šviesiai rausva yra krūtinėlėje, šlaunelėse, sparnuose yra tamsesnės spalvos, rausvai rudos.

Vištiena yra lengvai virškinamų aukštos mitybinės vertės baltymų, reikalingų viso kūno ląstelių, ypač raumenų audiniui susiformuoti, šaltinis.

Joje yra mažai riebalų ir angliavandenių.

Baltymai, priešingai nei angliavandeniai, yra lėtai virškinami, todėl jie prisotina ilgam laikui.

Nenuostabu, kad beveik visų baltyminių dietų meniu yra virtos vištienos krūtinėlės.

Vištienoje kalorijų kiekis yra mažas, todėl ši mėsa yra būtina laikantis dietų.

Vištienoje yra daug B grupės vitaminų, taigi organizme aktyvuojami baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitos procesai, ypač vitamino B6, kuris palankiai veikia nervų sistemą, o taip pat stiprina visą organizmą, vitaminas B2 pagerina plaukų, nagų ir odos būklę, sudėtyje esantis vitaminas B9, kurio nėra augalinės kilmės maisto produktuose, saugo nuo mažakraujystės, A grupės vitaminų, taip pat kalio, cinko, geležies, fosforo, kas padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Vištiena dėl savo nedidelio riebalo kiekio bei liesumo puikiai tinkama valgyti esant širdies ir kraujagyslių ligoms, taip yra todėl, kad ši mėsa yra ne tik liesa, bet ir turi žemus blogojo cholesterolio rodiklius.

Kaip žinome, baltymai yra raumenų statybinis elementas.

Jos sudėtyje yra visos nepakeičiamos aminorūgštys.

Baltymai nesunkiai virškinami, o tai naudinga imuninei sistemai.

Vištienos mėsoje yra daug fosforo, kuris yra svarbus elementas mūsų dantims, kaulams, DNR ir RNR molekulėms.

Aptinkamas taip pat ir chloras, kuris, kaip žinome, yra svarbus tarpląstelinis jonas.

Kartu su kaliu chloras dalyvauja generuojant elektros impulsą, palaiko skysčių slėgį ląstelėse.

Kai kurie autoriai tvirtina, kad vištiena - vienas geriausių visaverčių baltymų šaltinis, kadangi 100 g produkto yra 20-23 proc. baltymų.

Ši mėsa nėra tokia kaloringa ir mažiau riebi, nei kiauliena ir jautiena.

Labai naudingos yra vištų krūtinėlės, nes yra net 90 proc. visaverčių baltymų ir tik 7 proc. jungiamojo audinio baltymų.

Vištienoje yra labai daug azotinių medžiagų, dėl šios priežasties vištienos sultiniai būna nepaprastai aromatingi ir skanūs.

Be to, vištienoje yra puikiai subalansuotų, žmogaus organizmui reikalingų ir nepakeičiamų aminorūgščių, kurių organizmas pats nesintezuoja ir kurias būtina gauti iš maisto produktų, jos svarbios, kad žmogus išliktų sveikas.

Yra nustatyta, kad tam tikrų vitaminų bei mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies, vištienoje yra net 3 kartus daugiau, palyginus su kitomis mėsos rūšimis.

Vištų kepenėlėse yra daug vitamino A, folio rūgšties.

Nuo neatmenamų laikų vištienos sultinys buvo laikomas geriausiu būdu paspartinti sveikimą ir suteikti jėgų po ligos, normalizuoti virškinimo procesus.

Pagaminti šį sultinį yra visai nesudėtinga.

Jis pasižymi nuostabiu aromatu, nepamirštamu skoniu ir maistingomis savybėmis.

Toks sultinys yra lengvas, švelnus, maistingas, nekaloringas.

Gaminimo procesas: iš pradžių nuplaukite daržoves, supjaustykite nedideliais gabaliukais, vėliau viską įmeskite į puodą, kartu įdėkite ir petražolių, salierų, krapų, juodųjų pipirų, vištienos, tokiu būdu paruoštą masę užpilkite vandeniu ir virkite mažiausiai 40 minučių.

Paruoštas sultinys gali būti naudojamas kitų patiekalų gaminimui.

Įdėkite druskos ir prieskonių pagal skonį.

Vištienos sultinį galima virti iš viso paukščio, jeigu tokį turite, bet tikrai drąsiai gali būti naudojamos ir kitos, pigesnės vištos dalys, įvairūs likučiai, pavyzdžiui, sparnų galiukai, nugarėlės, kojos ir kt.

Šis sultinys puikiai tinka šventėms, gali būti naudojamas kitiems patiekalams, įvairioms sriuboms, troškiniams gaminti.

Vištieną patartina valgyti tiems, kurie turi virškinimo sutrikimų, serga podagra, artritu, diabetu ar skrandžio opa.

Vištų širdelės - tai ne tik ekonomiškas, bet ir maistingas produktas, kuris, tinkamai paruoštas, gali tapti tikru skanėstu.

Nors dažnai pamirštamos, širdelės yra puikus baltymų, geležies ir B grupės vitaminų šaltinis.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vištų širdelių paruošimo būdus, pradedant nuo paprastų ir greitų receptų, baigiant sudėtingesniais patiekalais, kurie nustebins jūsų artimuosius ir draugus.

Išnagrinėsime tiek tradicinius lietuviškus receptus, tiek ir įkvėpimo semsimės iš pasaulio virtuvės, atkreipdami dėmesį į detales, kurios užtikrins, kad jūsų patiekalas būtų ne tik skanus, bet ir sveikas.

Vištų širdelių privalumai ir maistinė vertė

Prieš pradedant gilintis į receptus, svarbu suprasti, kodėl vištų širdelės turėtų užimti vietą mūsų mityboje.

Širdelės, kaip minėta, yra puikus baltymų šaltinis, būtinas raumenų augimui ir atstatymui.

Be to, jose gausu geležies, kuri padeda pernešti deguonį į ląsteles ir užkirsti kelią anemijai.

Vitaminai B12 ir kiti B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos funkcijai ir energijos gamybai.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad širdelėse yra cholesterolio, todėl reikėtų saikingai vartoti, ypač tiems, kurie turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistema.

Pagrindiniai vištų širdelių paruošimo principai

Norint, kad vištų širdelės būtų skanios ir tinkamos vartoti, būtina laikytis kelių pagrindinių paruošimo principų:

• Švarumas: Prieš gaminant, širdeles reikia kruopščiai nuplauti šaltu vandeniu ir pašalinti kraujo krešulius bei riebalų perteklių.
• Terminis apdorojimas: Vištų širdeles būtina gerai termiškai apdoroti, kad būtų sunaikintos galimos bakterijos. Virimas, troškinimas ar kepimas turi trukti pakankamai ilgai, kol širdelės taps minkštos ir nebebus rausvos viduje.
• Prieskoniai: Širdelės puikiai dera su įvairiais prieskoniais, tokiais kaip česnakas, svogūnai, pipirai, lauro lapai, kmynai ir kiti. Eksperimentuokite su skirtingais prieskonių mišiniais, kad atrastumėte savo mėgstamiausią skonį.
• Derinimas: Vištų širdelės puikiai dera su įvairiais garnyrais, tokiais kaip ryžiai, bulvių košė, daržovės, salotos ir kiti. Pasirinkite garnyrą, kuris papildys širdelių skonį ir tekstūrą.

Paprasti ir greiti vištų širdelių receptai

Jei neturite daug laiko, bet norite pasigaminti skanų ir maistingą patiekalą, išbandykite šiuos paprastus receptus:

Keptos vištų širdelės su svogūnais ir česnakais

Šis receptas yra labai paprastas, bet rezultatas - puikus.

Keptos širdelės su svogūnais ir česnakais yra puikus užkandis arba pagrindinis patiekalas, kuris puikiai dera su bulvių koše ar ryžiais.

Ingredientai:

• 500g vištų širdelių
• 1 didelis svogūnas
• 2-3 skiltelės česnako
• Aliejus kepimui
• Druska, pipirai pagal skonį
• Šviežios petražolės (papuošimui)

Paruošimas:

1. Širdeles nuplaukite, nusausinkite ir nupjaukite riebalų perteklių.
2. Svogūną supjaustykite plonais griežinėliais, česnaką susmulkinkite.
3. Įkaitinkite keptuvę su aliejumi.
4. Sudėkite svogūnus ir kepkite, kol taps skaidrūs.
5. Sudėkite česnakus ir kepkite dar 1 minutę.
6. Sudėkite širdeles į keptuvę ir kepkite, kol apskrus iš visų pusių (apie 10-15 minučių).
7. Pabarstykite druska ir pipirais pagal skonį.
8. Patiekite apibarstytas šviežiomis petražolėmis.

Vištų širdelių sriuba

Ši sriuba yra ne tik skani, bet ir labai maistinga.

Ji puikiai tinka šaltesniems orams ir yra lengvai pagaminama.

Ingredientai:

• 500g vištų širdelių
• 1,5 litro vandens
• 1 morka
• 1 svogūnas
• 2 bulvės
• Lauro lapai, pipirai, druska pagal skonį
• Švieži krapai (papuošimui)

Paruošimas:

1. Širdeles nuplaukite ir supjaustykite per pusę.
2. Į puodą supilkite vandenį, įdėkite širdeles ir užvirkite.
3. Nugriebkite susidariusias putas.
4. Sudėkite lauro lapus, pipirus ir druską.
5. Morką sutarkuokite, svogūną susmulkinkite, bulves supjaustykite kubeliais.
6. Sudėkite daržoves į puodą ir virkite, kol bulvės suminkštės (apie 20 minučių).
7. Patiekite apibarstytą šviežiais krapais.

Sudėtingesni vištų širdelių patiekalai

Jei norite nustebinti savo artimuosius ir draugus, išbandykite šiuos sudėtingesnius receptus, kurie reikalauja daugiau laiko ir pastangų, bet rezultatas - vertas kiekvienos minutės.

Troškintos vištų širdelės su grietine ir grybais

Šis patiekalas yra labai sotus ir aromatingas.

Grietinės ir grybų derinys suteikia širdelėms ypatingo skonio ir kremiškumo.

Ingredientai:

• 500g vištų širdelių
• 200g pievagrybių arba kitų mėgstamų grybų
• 1 svogūnas
• 200ml grietinės (30% riebumo)
• Aliejus kepimui
• Druska, pipirai, kmynai pagal skonį
• Šviežios petražolės (papuošimui)

Paruošimas:

1. Širdeles nuplaukite, nusausinkite ir nupjaukite riebalų perteklių.
2. Grybus supjaustykite griežinėliais, svogūną susmulkinkite.
3. Įkaitinkite keptuvę su aliejumi.
4. Sudėkite svogūnus ir kepkite, kol taps skaidrūs.
5. Sudėkite grybus ir kepkite, kol suminkštės.
6. Sudėkite širdeles į keptuvę ir kepkite, kol apskrus iš visų pusių (apie 10-15 minučių).
7. Supilkite grietinę, įdėkite druskos, pipirų, kmynų ir troškinkite ant mažos ugnies apie 30 minučių, kol širdelės taps minkštos.
8. Patiekite apibarstytas šviežiomis petražolėmis.

Vištų širdelių šašlykai

Netikėtas, bet labai skanus būdas paruošti vištų širdeles.

Šašlykai yra puikus pasirinkimas grilio vakarėliams ar tiesiog norint pasimėgauti skaniu ir neįprastu patiekalu.

Ingredientai:

• 500g vištų širdelių
• 1 svogūnas
• 1 paprika (raudona arba geltona)
• Marinatas:
  • 3 šaukštai sojos padažo
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 1 šaukštelis medaus
  • 1 skiltelė česnako (susmulkinta)
  • Druska, pipirai pagal skonį

Paruošimas:

1. Širdeles nuplaukite, nusausinkite ir nupjaukite riebalų perteklių.
2. Svogūną ir papriką supjaustykite dideliais gabalėliais.
3. Sumaišykite visus marinato ingredientus.
4. Sudėkite širdeles, svogūnus ir paprikas į dubenį su marinatu ir gerai išmaišykite.
5. Palikite marinuotis šaldytuve bent 2 valandas, o geriausia - per naktį.
6. Verkite širdeles, svogūnus ir paprikas ant iešmelių pakaitomis.
7. Kepkite ant grilio arba keptuvėje, kol širdelės apskrus ir bus pilnai iškepusios (apie 10-15 minučių).
8. Patiekite su mėgstamu padažu ir garnyru.

Patarimai ir gudrybės

• Norint, kad vištų širdelės būtų minkštesnės, prieš gaminant jas galima pamirkyti piene arba kefyre apie 30 minučių.
• Jei norite, kad patiekalas būtų mažiau kaloringas, naudokite mažiau riebalų kepimui arba rinkitės troškinimo būdą.
• Eksperimentuokite su skirtingais prieskoniais ir padažais, kad atrastumėte savo mėgstamą skonį.
• Vištų širdelės puikiai tinka ne tik pagrindiniams patiekalams, bet ir salotoms ar užkandžiams.

Vištų širdelės pasaulio virtuvėse

Vištų širdelės yra populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių.

Štai keletas pavyzdžių:

• Brazilija: Vištų širdelės, marinuotos česnakais ir prieskoniais, kepamos ant grilio ir patiekiamos kaip užkandis (coração de galinha).
• Japonija: Vištų širdelės verdamos arba kepamos ant grilio ir patiekiamos kaipyakitori (įvairių mėsos ir daržovių vėrinukai).
• Peru: Vištų širdelės marinuojamos aštriame padaže ir kepamos ant grilio (anticuchos de corazón).
• Kinija: Vištų širdelės troškinamos su daržovėmis ir sojos padažu.

Dabar mitybos specialistai atkreipia mūsų dėmesį į tai, kad subproduktuose daug cholesterolio ir jie, palyginti su mėsa, yra menkesnės maistinės vertės.

Tačiau kepenėlių, inkstukų ar, pagaliau, liežuvio mėgėjai protestuos sakydami, jog tai pačios skaniausios dalys.

Kepenys

Kepenyse daug mineralinių medžiagų - geležies, fosforo, seleno.

Čia taip pat susikaupia nemažai fermentų, vitaminų E, C, PP ir ypač daug - B grupės vitaminų bei vitamino A.

Vitamino A kiekis 100 g kepenų dienos normą viršija net 8-15 kartų.

100 g vištų kepenėlių energinė vertė - apie 120 kcal, kiaulienos, jautienos kepenų - apie 130 kcal.

Kepenų rekomenduojama valgyti nėščiosioms, taip pat vaikams bei sergantiesiems diabetu.

Jų atsisakyti turėtų sergantieji kraujagyslių ligomis, turintieji padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

Svaitės norma: 200-300 g.

Verta žinoti: kuo kepenys tamsesnės, tuo jų maistinė vertė mažesnė.

Ruošiant kepenėles pirmiausia reikia padaužyti peilio kriaunomis - taip lengviau atšoks ir nusilups plėvelė.

Tada reikia išpjauti stambias kraujagysles.

Kepenis patyrę virėjai keletą valandų visuomet mirko piene - tuomet jos tampa švelnesnio skonio, nebūna karčios.

Širdys

Širdyse yra daug kalio, fosforo, magnio, reikalingo normaliai širdies veiklai.

Šiame subprodukte daug kieto jungiamojo audinio, todėl jo geriausia gaminti virtus bei troškintus valgius.

Vištų širdelėse ypač daug B grupės vitaminų - 100 g širdelių susikaupia visa vitaminų B12 ir B1 dienos norma.

Savaitės norma: 100-200 g.

Verta žinoti: nepirkite širdelių, ant kurių daug riebalų, jos bus neskanios.

Inkstai

Jų sudėtyje yra B grupės vitaminų bei vitamino PP, taip pat kalcio, magnio, geležies, fosforo, cinko.

Savaitės norma: 100-200 g.

Verta žinoti: kiaulių ir jaučių inkstus reikia perpjauti pusiau, išimti kraujagysles ir 3-4 val. mirkyti šaltame vandenyje (galima įpilti acto).

Tuomet jie dar du kartus nuplikomi verdančiu vandeniu arba trumpai paverdami, vėl perplaunami šaltu vandeniu ir tik tuomet pradedamas gaminti patiekalas.

Liežuvis

Šis subproduktas skatina virškinimo liaukų veiklą, lengvai virškinamas.

Geležis ir cinkas, kurių yra liežuvio sudėtyje, teigiamai veikia odos ir plaukų būklę, aprūpina ląsteles deguonimi, gerina bendrą organizmo tonusą.

Savaitės norma: 200-300 g.

Verta žinoti: liežuvį nenuluptą reikėtų įtrinti druska ir cukrumi (1 kg liežuvio imama 150 g druskos bei 1 šaukštas cukraus) bei prieskoniais ir palaikyti 3-4 paras.

Tuomet jis išverdamas, dar karštas trumpam panardinamas į šaltą vandenį ir iš karto nulupamas.

---