E.sveikatos apsaugos sistemos sukūrimas ir įvedimas kainavo apie 40 mln. Eur. E.receptą jau buvo galima išrašyti nuo 2015 m. lapkričio 1-osios, o visos gydymo įstaigos e.recepto sistemą turėjo įsidiegti iki 2018 m. kovo.
Tačiau dabar, jau 2019 m. sausio pabaigoje, sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, vos pusė šalies gydytojų jau išrašo tik e.receptus.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta analizė rodo, kad šalies gydymo įstaigos sėkmingai pereina prie e. recepto rašymo, o kai kuriose gydymo įstaigose jau visi išrašomi receptai - elektroniniai. Jei lygintume praėjusių metų kovo ir lapkričio mėnesius, matytume, kad kompensuojamųjų vaistų elektroninių receptų išrašymas padidėjo nuo 14 iki 45 procentų.
Nemažai yra ir tokių gydymo įstaigų, kurios 2017 m. kovą išrašydavo vos 2-4 proc. e. receptų ar apskritai dar nebuvo išrašiusios nė vieno e. recepto, o pernai lapkritį jau 70-100 proc. jose išrašytų receptų buvo elektroniniai. Prie e. sveikatos sistemos iki šių metų sausio 5 d. jau prisijungė daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų - beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa. Iš viso nuo pat e. recepto naudojimo pradžios jau buvo išrašyta daugiau nei 3 mln. elektroninių receptų.
Didžioji jų dalis (85 proc.) e. receptų išrašyta kompensuojamiesiems, likusieji - nekompensuojamiesiems vaistams.
Viešosios įstaigos Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Augustina Vokietaitienė sakė, kad centro gydytojų e.receptų rašymas neišgąsdino: „Jei ministro toks įsakymas, tai ir vykdome. Naujovės medicinoje yra medikams įprastas dalykas.
Visoms mūsų centro gydytojams taip ir pasakiau, - jei sugebėjome baigti medicinos studijas, tai tokią smulkmeną, kaip e.receptas, tikrai įveiksime. Mums, pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, priklauso įsisavinti tik 50 proc. elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos.
Mūsų pacientus taip pat nuraminame, kad e.receptas toks pats tikras, kaip ir popierinis. Pasakome, kad receptas bus vaistinės „televizoriuje“.
Vis rečiau ranka išrašytus receptus šifruoti turintys vaistininkai sako: jiems darbas palengvėjo. Tačiau bent kartą per savaitę sutrikus sistemai, klientams tenka receptinių vaistų palūkėti ar ateiti vėliau.
E. recepto privalumai ir trūkumai
„Tai yra išties didžiulis pasiekimas, juo labiau, kad akivaizdūs pokyčiai vyksta ne tik didžiosiose gydymo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Ilgą laiką buvo baimintasi, kad mažesnėse, rajonų gydymo įstaigose ši naujovė sunkiau skinsis kelią.
Šiandien matome, kad jos visai neatsilieka nuo didžiųjų gydymo įstaigų, o jose dirbantys gydytojai nesibaimina naujų technologijų ir jau puikiai įvaldė e. receptą“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Jos teigimu, jei nebūtų pasitaikę sistemos problemų ir trukdžių, kurių didžioji dalis pastaruoju metu jau ištaisyta bei pašalinta, o pačios sistemos darbas optimizuotas, tikėtina, kad e. receptų būtų išrašyta dar daugiau.
„Tai akivaizdus įrodymas, kad e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, dauguma e. recepto laukų užpildoma automatiškai, o gydytojui tereikia parinkti diagnozę ir vaistą bei nurodyti kaip jį vartoti.
Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Be to, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai pacientas skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o vėliau paaiškėja, kad žmogus neįsigijo ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų“, - sako viceministrė K. Garuolienė.
E. recepto privalumus palankiai vertina ir vaistininkai. Skirtingai negu rašytą ranka, elektroninėje erdvėje išrašytą receptą farmacijos specialistai gali lengviau perskaityti ir greičiau išduoti juose išrašytus vaistus. Prie e. sveikatos sistemos jau prisijungė apie 90 proc. vaistinių.
Svarbu ir tai, kad pastebėjęs klaidų ar netikslumų, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju telefonu ir išsiaiškinti neatitikimus, o padaręs klaidą gydytojas gali atšaukti elektroninį receptą ir išrašyti teisingą pacientui tebesant vaistinėje, ir jam nereikės vėl eiti pas gydytoją, o po to - atgal į vaistinę.
Pacientų, kurie jau nesikrato e. recepto, taip pat sparčiai daugėja, nes jie įvertino ir kitus šio recepto privalumus: savo paskyroje e. sveikatos portale jie visada gali pasižiūrėti, kokie receptai išrašyti, kokius vaistus ir kaip turi vartoti. Be to, jiems nereikia kompensuojamųjų vaistų paso, kuris neretai buvo pamirštamas ar pametamas, o įsigyjant naują pacientui tekdavo susimokėti.
Kaip pasakojo 63 m. kaunietis, sergantis akių liga glaukoma ir turintis nuolat vartoti kompensuojamus vaistus, kaskart norėdamas gauti e.receptą, jis vis vien turi asmeniškai prisistatyti pas šeimos gydytoją, kad tas išrašytų siuntimą į klinikas. Telefonu pratęsti recepto nėra galimybės. Taip pat, kaip teigė kaunietis, nors Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Akių klinikose ligos istorija perkelta į elektroninę erdvę, savo šeimos gydytojai jis vis vien turėjo pristatyti spausdintuvu atspausdintą popierinį ligos istorijos variantą.
Elektroninio recepto įdiegimas neapsiėjo be iššūkių. Gydytojas Andrius Bleizgys sako, kad naujoji tvarka leidžia daugiau laiko skirti pacientui. Ypač, jei šis serga sunkiau, ranka išrašyti būtinus receptus kartais trukdavo ir pusvalandį, dabar užtenka ir kelių minučių, tačiau tik tada, jei sistema nestringa, ir, kaip jo klinikos atveju, įstaiga turi įsigijusi patobulintą programą.
Šeimos gydytojas sako, kad medikai gal ir priprato prie sudėtingo elektroninių receptų išrašymo sistemos, tačiau į neviltį varo tai, kad ji toliau nuolat stringa.
Sveikatos apsaugos ministerija ramina: e. recepto sistema nuolat tobulinama, veikla sutrinka vis rečiau, todėl pernai gruodį jau 85 proc. kompensuojamųjų vaistų receptų išrašyti elektroniniu būdu.
Pusė gydytojų visus receptus parašo elektroniniu būdu, tai turbūt ir yra įrodymas, kad ji yra patogi. Ji gal nėra tokia, kokią norėtųsi, nes visi mes turime tikrai kartais labai daug lūkesčių. Bet bus tobulinama atsižvelgiant į gydytojų poreikius“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja, kad dar 2019 metais visi receptai turėtų būti elektroniniai.
Klinikos, aktyviai išrašančios elektroninius receptus
Galime pasidžiaugti, kad ypač aktyviai elektroninius receptus rašo ir šios gydymo įstaigos:
- VšĮ Centro poliklinika
- VšĮ Antakalnio poliklinika
- VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
- VšĮ Karoliniškių poliklinika
- VšĮ Kauno miesto poliklinika
- VšĮ Kauno Centro poliklinika
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- VšĮ Kauno Šilainių poliklinika
- VšĮ Lazdynų poliklinika
- UAB "MediCA klinika"
- VšĮ Kauno Dainavos poliklinika
Duomenų saugumo klausimai
Prie e.sveikatos sistemos jau prisijungė beveik 400 gydymo įstaigų. Tarp jų - ir gydančios psichikos problemų turinčius ligonius. Ar neatsitiks taip, jog apie žinomą mokslininką, sirgusį depresija ar apie kaimyną - ŽIV nešiotoją, sužinos ne tik juos gydantys medikai, bet ir „hakeriai“.
Jei sugebėta pavogti pacientų duomenis iš vieno grožio chirurgijos centro, jei „hakeriai“ atakuoja valstybines įstaigas, tai lygiai taip pat gabūs IT programuotojai gali bandyti įsilaužti į e.sveikatos sistemą. Kad išsiaiškintų, kuo serga koks nors politikas, darbdavys ar kaimynas.
Ir ar tikrai kiekvienas šeimos gydytojas turi žinoti, kad jo pacientas prieš metus gydėsi nuo depresijos ar buvo pasigavęs lytiškai plintančią ligą?
Nežinau, ką mano dauguma žmonių, tačiau, jei žmogui kompensuojami antidepresantai, įtarčiau, jog tas žmogus turi psichikos problemų. Žmonėms daug įdomiau ne lytiniu keliu plintančios ligos, bet psichikos bėdos. Štai čia gali kilti problemų. Jei išsiaiškins, kad žmogui kompensuojami antidepresantai, gal kas nors nenorės tokio žmogaus priimti į darbą, nenorės bendrauti, priims atitinkamus sprendimus. Tai iš tikrųjų yra asmens privatumo problema.