Visuomenėje vis dažniau kalbama apie mėsos daromą žalą. Dietologai nesutaria, ar mėsa yra žalinga, ar ją reikėtų vartoti. Vieni sako, kad mėsos reiktų visiškai atsisakyti, kiti sako, kad šiandien mes be jos neišsiversime. Taigi, kaip reikėtų elgtis?

Mėsos nauda

Mitybos specialistas Mantas Liekis teigia, kad mėsa yra vienas vertingiausių maisto produktų, pasižymintis išskirtine maistine verte. Iš mėsos lengviausia gauti pakankamai baltymų, tik iš gyvulinės kilmės baltymų žmogaus organizmas geba geriausiai pasisavinti aminorūgštis.

Anot jo, baltymai turi sudaryti žmogaus mitybos raciono pagrindą, kad žmogus būtų sveikas ir energingas. Mokslininkai teigia, kad žmogus turėtų gauti nuo 1.2-2.5 g/kg baltymų per dieną, kad išlaikytų savo kūno svorį, praturtintų organizmą aminorūgštimis.

Specialistas pasakoja, kad iš mėsos galima gauti daug vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, vitamino B6, B12, geležies, seleno, fosforo, niacino, riboflavino. Anot jo, aminorūgštys yra būtinos žmogaus organizmui, kad šis puikiai funkcionuotų, greičiau atsistatytų po fizinio krūvio, nesutriktų hormonų veikla, kad žmogus turėtų pakankamai energijos.

Mėsos žala ir saikas

Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti mitybos specialistas Paulius Paulauskas, kuris atskleidė, ar tikrai lietuvių pamėgti šašlykai gamtoje yra tinkamas ir sveikas pasirinkimas vakarienei. Pasiteiravus mitybos specialisto, kokia jo nuomonė apie mėsos kepimą ant laužo, jis pasakojo, kad tai nėra pats geriausias pasirinkimas mūsų sveikatai.

Jis aiškino, kad už keptos mėsos ant laužo slypi ne viena grėsmė, tad siekė įspėti apie tai, kas gresia vartojant dažnai ir didelius tokios mėsos kiekius. Vis tik svarbu žinoti, kad keptoje mėsoje ant tokios aukštos temperatūros gali susidaryti kancerogeninės medžiagos, tokios kaip akroleinas, akrilamidas (susidaro kepant krakmolingus produktus).

Taip pat gali susidaryti policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, heterocikliniai aromatiniai aminai, kurie atsiranda, kai varvantys riebalai, nusileidę ant žarijų, sukelia dūmus, kurie rūksta tiesiai į mėsą. Jeigu mes valgome ant laužo keptą mėsą ilgą laiką, tuomet atsiranda tikimybė sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos veikimą, taip pat atsiranda vėžio rizika, yra apkraunamas mūsų skrandis, keliamas cholesterolis.

Visgi, nepaisant to, P. Paulauskas taip pat siekė nuraminti, nes, anot jo, tokios liūdnos pasekmės gresia tik tiems, kurie šį patiekalą vartoja dažnai. Anot jo, kartais pasikepti mėsos ant laužo - nieko blogo. Visgi svarbiausia, kaip ir visame kame, laikytis saiko.

Mitybos specialistas taip pat prabilo apie tai, kokios yra normos ribos keptos ant laužo mėsos vartojimui, kurios nėra kenksmingos žmogui. Atsakydamas į klausimą, P. Paulauskas rėmėsi Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis. Pagal PSO, tokios mėsos vartojimas turėtų būti ne dažnesnis kaip 2-3 kartus raudonos mėsos po 100 gramų per savaitę. Tad tai neturi būti kasdieninis dalykas.

P. Paulauskas patarė dažniau kepimui rinktis kitokį maistą. Svarbu ne tik pagrindas, t. y. mėsa arba žuvis, tačiau taip pat pasirenkamas marinatas, garnyrai. Jis siūlyčiau rinktis liesesnę mėsą, žuvį, augalines alternatyvas. Žinoma, vertėtų pasirinkti ir tinkamą marinatą, t. y. žolelių ir aliejaus pagrindo, o ne įprastą su majonezu ir kitais organizmui ne itin naudingais produktais.

Šalia, žinoma, reiktų pasirinkti daugiau daržovių, skaidulų turinčių produktų, taip pat nepadauginti padažų. Jie tikrai pakelia kalorijų skaičių, tad vartokite su saiku.

Kepimo būdas

Specialistas - kepimo būdas yra reikšmingas. P. Paulauskas taip pat pasakojo, kad nevertėtų pamiršti keptos mėsos kepimo būdo reikšmės sveikatai. Anot jo, pakeitus vos kelis aspektus, šį patiekalą galime paversti mažiau kenksmingu.

Mitybos specialistas atskleidė, kad dažnas lietuvis kepdamas mėsą suklysta, dėl to atkreipė dėmesį į vos vieną aspektą, kuris gali paversti keptą mėsą mažiau toksiška. Dar viena reikšminga dalis yra kepimo būdas, nes jeigu mes kepame ir perkaitiname, tai nieko iš to gero. Tad verta atsižvelgti į kepimo būdą, o ne maisto produktus. Mes galime sugadinti netgi sveiką maistą, kai pasirenkame jį netinkamai.

Taip pat P. Paulauskas pridėjo, kad lietuviai neretai mėgsta pasimėgauti tauriojo gėrimo taure valgant keptą ant laužo mėsą, tad įspėjo to nedaryti. Anot jo, alkoholio vartojimas taip pat reikšmingai prisideda prie poveikio sveikatai: „Nepamirškime ir to, kad neretai žmonės išgeria alkoholinių gėrimų, kurie tikrai neprisideda prie mūsų sveikatos.“

P. Paulauskas patarė naudoti groteles, kad mėsa nebūtų tiesiogiai ant ugnies, bei vengti apdegusių vietų. Tikrai kartais galima šią mėsą vartoti, bet reiktų vengti atviros liepsnos, per didelio apskrudimo, ką padaro daugelis, bei vartoti ją su saiku. Vieną savaitgalį pasikepus mėsos tikrai nesusirgsite vėžiu, bet jeigu tai darote kiekvieną vasaros savaitgalį, tada jau kyla rizika.

Vegetarizmas ir veganizmas

Jeigu žmogus atsisako mėsos dėl kažkokių įsitikinimų - dėl etinių, sveikatos ar mados - tai yra jo valia. Jokiu būdu negali sakyti, kad vegetarinė ar veganinė mityba yra blogai. Galbūt ateityje dar daugės tų duomenų, kad tokios mitybos reikia. Bet ir vegetarų, ir veganų draugijos pabrėžia, kad reikia papildų. Visų pirma - geležies, B12. Beveik visi vegetarai ir veganai vartoja sintetinį B12. Vaikams reikia ir omega3 riebalų rūgščių, jeigu jie nevartoja žuvies.

Pastebėta, kad veganams ir vegetarams dažniau nei valgantiems mėsą lūžta kaulai. Todėl reikia vitamino D, didesnio kiekio kalcio. Deja, yra pastebėta tokių liūdnų faktų, kad vegetarus dažniau nei valgančius mėsą ištinka hemoraginis insultas.

Pasak specialistės Vaidos Kurpienės, būnant vegetaru arba žaliavalgiu, taip pat galima maitintis tiek sveikai, tiek nesveikai. Lygiai taip pat valgydami mėsą, tačiau į mitybos racioną įtraukę ir daug šviežių daržovių, būsime sveiki ir žvalūs. Kita vertus, jei būdami vegetarai valgysime daug produktų iš šlifuotų grūdų, saldumynų, vegetarizmo sąvoką atitiksime, bet sveika mityba tokio raciono negalėsime vadinti.

Svarbiausias sveikos mitybos principas - ji turi būti subalansuota pagal riebalų, angliavandenių (ne paprastų, o sudėtingų) ir baltymų santykį, racione turi būti daug nepadorotų daržovių.

Maistinė medžiaga	Šaltiniai	Rekomendacijos
Baltymai	Vištiena, kalakutiena, jautiena, kiaušiniai, varškė	1.2-2.5 g/kg per dieną
Raudona mėsa	Jautiena, kiauliena	Ne dažniau kaip 2-3 kartus po 100 gramų per savaitę
Vitaminas B12	Mėsa, pieno produktai, papildai (veganams ir vegetarams)	Būtinas, ypač veganams ir vegetarams
Geležis	Mėsa, žuvis, papildai (veganams ir vegetarams)	Būtina, sunkiau įsisavinama iš augalinio maisto
Omega-3 riebalų rūgštys	Žuvis, papildai (veganams ir vegetarams)	Būtinos vaikų regėjimui ir protiniam vystymuisi

---