Makaronai - tradicinis italų patiekalas, kuris, kaip teigiama, pirmą kartą buvo paminėtas 1154 metais Sicilijoje. Visgi, remiantis kitais šaltiniais, makaronai atsirado senovės Kinijoje dar prieš tūkstančius metų.
Makaronai - kas tai?
Įprastai makaronai gaminami iš kietagrūdžių kviečių ir vandens. Visgi, makaronai taip pat gali būti gaminami iš kitų grūdų. Kai kurios makaronų rūšys gaminamos iš rafinuotų kietųjų kviečių produktų. Rafinavimas - tai maisto paruošimo, iš dalies jo konservavimo būdas, kuomet iš maisto produkto pašalinama tai, kas greitai genda. Įprastai tai daroma dėl patogesnio maisto produkto laikymo. Būtent rafinuoti makaronai yra populiariausi.
Makaronų rūšys ir jų maistinė vertė
Pilnagrūdžiai makaronai gaminami iš viso kviečio grūdo, neatskiriant jokių jo dalių. Pilno grūdo makaronai turi nemažą kiekį skaidulų, mangano ir seleno. Visgi, jeigu renkiesi tik tarp perdirbtų ir pilnagrūdžių makaronų, pastarieji yra sveikesni ir labiau tinkami. Pilnagrūdžiai makaronai gaminami iš sumaltų kviečių miltų, kurie nėra tokie naudingi kaip neapdirbti grūdai. Rafinuotuose makaronuose daugiau angliavandenių ir mažiau skaidulų, juose esantys angliavandeniai virškinami labai greitai.
Skaidulos praeina virškinimo traktą nesuvirškintos ir tokiu būdu skatina sotumo jausmą. Jeigu sergi diabetu, būtų pravartu valgyti daug skaidulų bei kontroliuoti angliavandenių suvartojimą. Rafinuoti makaronai turi daugiau kalorijų ir mažiau skaidulų.
Glitimas - tai baltymų mišinys, randamas kviečiuose, miežiuose ir ryžiuose. Jeigu sergi celiakija ar tiesiog netoleruoji glitimo, pasistenk vengti iš kviečių pagamintų makaronų - taip išvengti nemalonių simptomų.
Makaronų įtaka sveikatai
Su saiku valgomi makaronai gali būti puikiai įkomponuojami į sveikos mitybos rėmus. Tačiau per visą šį laiką makaronus spėjo apgaubti mitas, neva jie kenkia sveikatai nepalankūs. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad makaronai gali tapti puikiu subalansuotos mitybos produktu, jei yra tinkamai ruošiami ir vartojami saikingai.
Metaboliniu sindromu: remiantis vienu tyrimu, daug krakmolingų angliavandenių valgantys žmonės susiduria su dvigubai didesne metabolinio sindromo išsivystymo rizika. Nutukimu: anot kito mokslinio tyrimo, aukštesnį glikemini indeksą turinčių produktų vartojimas siejamas su didesniu kūno svorio.
Makaronų patiekalo kaloringumas gali labai greitai išaugti, jeigu ant viršaus „užkrausi“ įvairių padažų ar sūrio. Be to, ne tik baltyminiai produktai tinka prie makaronų. Jeigu nori pasigaminti sveiką makaronų patiekalą, geriau naudok baltyminius ar naudingų riebalų turinčius maisto produktus bei daržoves.
Anot sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr., rekomenduotina rinktis viso grūdo makaronus. „Jų sudėtyje yra daugiau skaidulų, kurios svarbios virškinimo sistemos veiklai. Nors makaronai nėra gausus vitaminų ir mineralų šaltinis, jie gali suteikti nedidelį kiekį maistinių medžiagų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, geležies ir magnio - jų viso grūdo makaronai turi daugiau. Makaronai turi ir šiek tiek baltymų, o padidinti iš jų pagamintų patiekalų maistinę vertę galima į patiekalus su makaronais pridedant ir įvairių ingredientų: liesos mėsos, paukštienos, jūros gėrybių, pupelių, lęšių ar sūrio“, - sako dr. E.
Gydytoja dietologė pataria atkreipti dėmesį ir į makaronų porcijas dydį, ypač, jei rūpinamasi kūno masės kontrole: „Vienoje makaronų porcijoje yra nemažai kalorijų, jei žiūrėsim į užrašą ant pakuotės. Įprasti kviečių makaronai 100 g turi 350-380 kcal, pilnagrūdžiai - panašiai: apie 300-350 kcal. Tačiau sausų makaronų nevalgome. Porcija išvirtų makaronų be priedų kalorijų turi mažiau: apie 80-200 kcal.
Mitybos specialistė primena, kad makaronų nereikėtų gausiai gardinti padažais, sviestu bei aliejumi. „Padažų ir kitų priedų pasirinkimas gali daryti didelę įtaką makaronų patiekalo kaloringumui, palankumui sveikatai . Pavyzdžiui, kreminiuose padažuose paprastai būna daugiau sočiųjų riebalų ir kalorijų nei pomidorų padažuose. Dar svarbu prisiminti, kad kviečių makaronai gali netikti asmenims, sergantiems celiakija arba jautriems glitimui. Tokiu atveju geriausia rinktis makaronus be glitimo, pagamintus iš alternatyvių miltų, pavyzdžiui, ryžių, kukurūzų, bolovinės balandos ar ankštinių augalų. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į makaronų gaminimo būdą. Sveikatai palankiau rinktis nepervirtus makaronus, kurie Italijoje dar vadinami „al dente“: tokiu būdu pagamintų makaronų glikeminis indeksas mažesnis, todėl cukraus lygio kėlimas kraujyje vyksta lėčiau“, - pastebi E.
Makaronų pasirinkimas ir laikymas
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad pastaraisiais metais kai kurių rūšių makaronų pardavimai išaugo nuo 5 iki 40 proc.: „Žmonės įprato daugiau gaminti namuose, o patiekalai iš makaronų, kaip žinia, yra išties nesunkiai paruošiami. Renkantis makaronus specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį į jų sudėtį bei kokybę: „Aukštos kokybės makaronai virimo metu išlaiko savo formą ir tekstūrą. Išvirę pagal pakuotės instrukcijas, makaronai turi būti standūs, šiek tiek kietoki („al dente“). Taip pat kokybiški makaronai pasižymi ryškiu, švelniu kviečių skoniu, kuris puikiai dera su padažais ir kitais ingredientais.
O. Suchočevos teigimu, net ir nusipirkus aukštos kokybės makaronus, svarbu mokėti tinkamai juos paruošti. „Makaronų virimui pasirinkite pakankamai didelį puodą, kad jame jie tilptų ir puodas nebūtų perpildytas. Didesnis kiekis vandens leidžia makaronams išvirti tolygiai ir neleidžia prilipti. Paprastai 100 g makaronų virti naudokite apie 1,5 l vandens. Taip pat vandenį reikėtų užvirti dar prieš įdedant makaronus, į jį dar reikėtų įberti druskos. Geriausia naudoti 1-2 šaukštus druskos 1,5 l vandens.
Prieš pirkdami makaronus visuomet atkreipkite dėmesį į produkto galiojimo pabaigą, o parsinešę namo makaronus laikykite tamsioje, sausoje patalpoje, hermetiškai uždarytame stikliniame arba keraminiame inde, toliau nuo šilumos šaltinių, tokių kaip akumuliatorius, viryklė ar gartraukis.
Kaip išvengti sulipusių makaronų?
Atrodytų, kad tikrai nėra nieko paprasčiau kaip išvirti makaronus, tačiau paruošti patiekalai tikrai ne visada būna būtent tokie, kokių ir tikimės. Naudinga žinoti, kad makaronuose yra krakmolo: jei virimo metu išsiskiria per didelis krakmolo kiekis, makaronai gali sulipti ir prarasti skonio savybes.
Jei makaronų gamybai naudojamos minkštųjų kviečių veislės, tokie makaronai labai greitai išskiria krakmolą, todėl verdant jie sulimpa. Jei makaronus dėsite į šaltą vandenį, verdant jie tikrai sulips: jie per ilgai išbus vandenyje, todėl praras savo tekstūrą ir skonio savybes. Makaronus visada berkite į karštą vandenį, ir tuomet įberkite šiek tiek druskos. Makaronai kartais sulimpa dėl labai paprastos priežasties: puode jiems stinga erdvės.
Nors makaronų virimo trukmė neretai yra nustatoma „iš akies“, tačiau taip rizikuojama pervirti makaronus. Jei makaronai puode išbus ilgiau nei turėtų, tikrai nereikėtų stebėtis, kodėl jie sulimpa. Nupylus vandenį makaronai vis dar bus karšti, todėl šiek tiek pabuvę puode bus tinkamo minkštumo. Prastos kokybės makaronai gali sulipti net ir tada, jei jie bus tinkamai verdami. Būtent todėl labai svarbu stebėti makaronų galiojimo terminą ir užtikrinti tinkamas šio maisto produkto laikymo sąlygas.
Kaip jau minėta anksčiau, verdami makaronai turėtų turėti pakankamai erdvės, todėl vertėtų pasirūpinti, kad puodas nebūtų per daug pripildytas. Suberkite makaronus į verdantį vandenį ir juos išmaišykite. Virkite ant vidutinės ugnies nurodytą laikotarpį. Kai makaronai bus išvirę, nupilkite vandenį. Į verdantį vandenį nereikėtų pilti aliejaus. Nors gana dažnai manoma, kad aliejus neleis makaronams prilipti prie dugno, tačiau nereikėtų pamiršti, kad aliejus yra lengvesnis už vandenį, taigi, riebalai išliks puodo paviršiuje.
Kaip elgtis su produktais, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos?
Pasak speicalisto, maisto produktai gali turėti dviejų tipų galiojimo laikus. Vienas jų yra „Tinka iki“ - ši data žymi iki kada produktas yra saugus vartoti. Paprastai ji rašoma ant trumpo galiojimo maisto produktų, tokių kaip mėsa, pienas ar žuvis. „Šiuo atveju jokių kompromisų būti negali - peržengus datą produktą būtina utilizuoti. Tuo tarpu antrasis produkto galiojimo laiką nusakantys ženklinimas - „Geriausiai iki“ - žymi iki kada produktas yra maksimaliai kokybiškas, tačiau ir po šios datos produktas vis dar saugus vartoti. Paprastai tai produktai, kurie turi ilgą galiojimo laiką: kruopos, makaronai, kava ir pan. Taigi, ir šiek tiek po šios datos produktas vis dar saugus vartoti, bet gali pakisti tam tikros jo savybės: skonis, kvapas, lipumas“, - paaiškina Liudvikas Aleliūnas.
Jei produktas tinkamas vartoti iki rytdienos, o šiandien nėra noro jį suvalgyti arba nusipirkome daugiau ir neįvertinome savo galimybių, geriausias būdas - šaldymas. Tik, žinoma, svarbu tai padaryti prieš galiojimo laiko pabaigą, kai mėsa, žuvis ar paruošti maisto produktai dar saugūs vartoti. Kartais neaišku, kiek tokį produktą galime ilgai laikyti šaldiklyje. Pasak L.Aleliūno, užšaldytos mėsos kokybė gali išlikti gera net iki 12 mėnesių.
Jei įsigijome daugiau daržovių, jas galite rauginti ar marinuoti, termiškai apdoroti, o iš uogų ar vaisių trinti kokteilius, panaudoti kepiniams, virti uogienes, džemus ar kompotus, taip pat juos vakuumuoti, džiovinti ar liofolizuoti.
Pašnekovas pataria prieš išmetant produktus pagalvoti, ar jų negalima panaudoti įvairiems trintiems kokteiliams, kepiniams ir kitiems desertams gaminti. Tereikia pasitelkti fantaziją ir nebijoti eksperimentuoti virtuvėje.
Netikėti produktų panaudojimo būdai Jei namuose susikaupė duonos ar pieno produktų, kurių nespėsite suvalgyti iki pasibaigiant jų galiojimo datai - ne bėda. „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria duonos gaminius supjaustyti ir išdžiovinti, o paskui sunaudoti kaip skrebučius prie sriubos ar salotų. Sumalus džiovintus duonos gaminius iki trupinių, juose galima apvolioti mėsą prieš kepant, naudoti kepsniams marinuoti ar dėti į kepinius, pakeičiant dalį miltų. „Pieno produktus, pavyzdžiui, kefyrą, pieną ar jogurtą, galima pasaldinti - įdėti mėgstamų ingredientų ir paruošti skrebučius pusryčiams. Varškės sūrį paskaninti prieskoniais ir iškepti. Jei matote, kad nespėsite suvartoti prinokusių uogų ar vaisių, galite juos nulupti, supjaustyti gabalėliais ir užšaldyti - puikiai tiks ledams, kokteiliams, pyragams ar košėms ruošti“, - pataria specialistė.
Anot jos, jei norite mažinti išmetamo maisto kiekį ir apie tai galvojate jau apsipirkdami, vertėtų atkreipti dėmesį į vaisių ar uogų kilmės šalį. Jei tai yra atvežtiniai produktai, jiems atkeliauti į lietuvišką prekybos centrą prireikė daugiau laiko nei mūsų šalyje užaugintiems. Tikėtina, kad tokie vaisiai ir uogos bus nuskinti anksčiau ir greičiau pradės gesti. Pašnekovė pastebi, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip atrodo šalia esantys vaisiai ar uogos. Jeigu jie suglebę ar praradę spalvą, tikėtina, kad tie, kuriuos renkatės jūs, taip pat ilgai neatrodys patraukliai. „Tiesa, pradėję gesti vaisiai ir daržovės parduotuvėse operatyviai atskiriami nuo gerų - šios taktikos reikėtų laikytis ir namuose, nebent norite, kad šalia esantys vaisiai greičiau sunoktų. Rekomenduojama vaisius, uogas ir daržoves pirkti mažesniais kiekiais, bet dažniau, kad nepanaudojus neprireiktų jų išmesti“, - pataria L. Barčaitė.
Virtuvės šefo patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą
Maisto švaistymo galima išvengti planuojant savo apsilankymus parduotuvėje. Tuo įsitikinęs virtuvės šefas Dmitrijus Urbanovičius. Anot jo, kiekvienam reikėtų išmokti apsipirkti protingai. Dauguma žmonių yra linkę pirkti daugiau maisto, nei jiems reikia. Jie mano, kad apsipirkdami rečiau sutaupo, tačiau tai - ne visai tiesa, nes žmogus nesutaupo pinigų, jei dalį nusipirktų produktų išmeta. „Prieš apsilankydami parduotuvėje pasistenkite sunaudoti visą jau namuose turimą ir gendantį maistą. Taip pat galite pabandyti sudaryti prekių sąrašą - bus lengviau orientuotis parduotuvėje, nieko neužmiršite. Šios taisyklės padės sumažinti impulsyvių pirkinių kiekį, o vėliau neišmesite nesunaudotų produktų“, - rekomenduoja virtuvės šefas.
Grįžus iš parduotuvės būtina produktus sudėlioti į tinkamas vietas, kad jie gestų lėčiau. D. Urbanovičius sako, kad netinkamai laikant produktus susidaro didžiulis maisto atliekų kiekis. „Daugelis žmonių nežino, kaip tinkamai laikyti vaisius ir daržoves, tad jie gali per anksti sunokti ir galiausiai supūti. Pavyzdžiui, česnakai, agurkai, svogūnai niekada neturėtų būti šaldytuve. Šios daržovės turėtų būti laikomos kambario temperatūroje“, - sako jis.
Virtuvės šefas pritaria, kad nereikėtų skubėti išmesti produktų, kurių pirminė išvaizda pakitusi. Pavyzdžiui, jei obuoliai ar kriaušės buvo sutrenkti, juos galima supjaustyti ir sutrinti - turėsite naminės vaisių tyrės, kuri puikiai tinka prie rytinės košės ar kepiniams pagardinti. „Naudodami nekondicinius vaisius kepiniuose galite perpus sumažinti riebalų kiekį. Pavyzdžiui, jei receptas reikalauja vieno puodelio aliejaus, jūs galite įpilti pusę puodelio aliejaus ir pusę puodelio vaisių tyrės. Taip sumažinsite riebalų kiekį. Pernokusiais bananais puikai tinka pakeisti cukrų. Kepkite bananų duoną, kitus pyragus - cukrų pakeiskite bananais. Jei keptų desertų nemėgstate, pernokusius bananus nulupkite ir užšaldykite suvynioję į foliją. Jie puikiai tiks kokteiliams pasaldinti“, - rekomenduoja pašnekovas.
Būkite kūrybiški virtuvėje
Žmonės neretai išmeta įvairias maisto produktų odeles. Tai, pasak virtuvės šefo, didelė klaida, mat vaisių, daržovių ir vištienos odelės - maistinių medžiagų šaltinis. Pavyzdžiui, obuolių odelėse gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Vištienos odoje taip pat gausu maistinių medžiagų, vitaminų A, B, baltymų ir sveikųjų riebalų. Specialistas pabrėžia, kad bulvių, morkų, agurkų, mangų, kivių ir baklažanų odelės irgi yra valgomos ir maistingos.
„Jei gaminant patiekalą liko daržovių likučių, juos pakepkite įkaitintame alyvuogių aliejuje arba svieste, įpilkite vandens ir leiskite užvirti. Pagaminsite aromatingą daržovių sultinį. Neišmeskite po vakarienės likusių vištienos kaulų: patroškinkite juos su daržovėmis, žolelėmis ir vandeniu - taip pagaminsite naminio sultinio, ir jo pirkti parduotuvėje jau bus gėda“, - pataria jis. Net ir įvairias prieskonines žoleles galima išsaugoti, kad nereikėtų jų išmesti. Virtuvės šefas rekomenduoja žolelių perteklių sumaišyti su alyvuogių aliejumi ir smulkintais česnakais, o tada užšaldyti ledukų formelėse. Šaldytos žolelės puikiai pasitarnaus įvairiems troškiniams, kitiems patiekalams paskaninti.
„Vienas puikiausių dalykų gaminant maistą yra tas, kad receptus galima keisti pagal savo skonį, pridėti naujų ingredientų. Pabandykite perdirbti maisto likučius, kol jie pateks į šiukšlių dėžę: brokolių stiebus ir žiedynus galima pjaustyti ir virti, žiedinių kopūstų lapus - kepti, bulves - kepti orkaitėje su odele, prieskonines žoleles - šaldyti kubeliais, skrudintus salierų lapus - naudoti kaip prieskonius, o kitas liekanas - paversti naminiu sultiniu. Sunaudokite maisto dalis, kurios paprastai nenaudojamos. Tai - puikus būdas panaudoti likučius. Daržovių stiebai ir stiebeliai skaniai papildo troškintus ir keptus patiekalus, o česnakų ir svogūnų galai bei krevečių kiautai gali suteikti subtilų prieskonį sultiniams ir padažams. Populiarųjį pesto padažą galite gaminti iš brokolių stiebelių, minkštų pomidorų, suvytusių špinatų ar kalendrų, o ne iš tradicinių bazilikų. Tai - tik keletas būdų paįvairinti mėgstamus patiekalus produktais, kuriuos paprastai išmestumėte“, - pasakoja pašnekovas.
Virtuvės šefas D. Urbanovičius pataria neskubėti išmesti ir duonos ar batono. Jei duona sudžiūvo, ji nesunkiai gali būti „atgaivinta“. Specialistas pataria kepalą apvynioti folija ir kepti orkaitėje apie dešimt minučių. Taip paruošus puikiai tiks patiekti su mėsos patiekalais arba bus sumuštinukų pagrindas. Citrusinius vaisius taip pat galima sunaudoti kūrybiškai. Apelsinais ar citrinomis, net jei jie atrodo ne patys šviežiausi, puikai tinka įdaryti vištą ar kalakutą. Citrinų puselės, anot pašnekovo, tinka ir grilio grotelėms šveisti, tereikia jas sumaišyti su žiupsneliu druskos.