Pastaraisiais metais atliktų mokslinių tyrimų rezultatai suteikė naujos informacijos apie kavos vartojimo poveikį sveikatai ir paneigė bendrą vyraujantį įsitikinimą, kad kava dažniausiai kenkia žmogaus organizmui. Naujausių tyrimų duomenimis, kavos komponentai palaiko žmogaus sveikatos funkcionalumą skatindami organizmo fermentinę sistemą, be to, saugo nuo uždegiminių reakcijų. Tačiau eksperimentinių tyrimų išvados dažnai prieštaringos, todėl reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų paaiškintas šių bioaktyvių komponentų veikimo mechanizmas.
Kavos Pupelių Rūšys ir Jų Savybės
Kava gaminama iš kavos pupelių; yra skiriamos dviejų pagrindinių rūšių komercinės svarbos kavos pupelės - Coffea Arabica ir Coffea Canephora (dar vadinama robusta). Arabikos kavos pupelėse yra daugiau riebalų (kavos aliejaus ir diterpenų), o robusta pasižymi didesniu kofeino ir polifenolių kiekiu.
Arabikos kilmės pupelės vertinamos dėl malonesnio skonio, tai viena iš priežasčių, kodėl ši kava pirmauja pasaulyje. Robusta sudaro apie 30 % visos pasaulio produkcijos, todėl yra antra pagal populiarumą kavos pupelių rūšis. Ji žinoma dėl stipraus skonio ir didelio kofeino kiekio. Šios savybės idealiai tinka tirpioms kavoms ruošti, todėl robusta dažniausiai naudojama tirpios kavos milteliams ir granulėms gaminti. Robustos pupelės mažesnės, apvalesnės ir storesnės.
Jos daugiausia auginamos Vietname, Indijoje, Afrikoje ir Brazilijoje. O arabikos kavos pupelės auga Brazilijoje, Vietname, Kolumbijoje, Indonezijoje. Arabika paprastai auga maždaug 1300-1500 m, o robusta - 900-1000 m aukštyje. Didesniame aukštyje subręsta išskirtinai kietos pupelės, jos yra daug geresnės kokybės nei minkštos. Ekstremalios oro sąlygos, būdingos dideliam aukščiui, lėtina pupelių brendimo greitį, o tai leidžia susidaryti sudėtingesniems cukrams - polisacharidams (skaiduloms), todėl pupelės būna daug saldesnės ir skanesnės.
Robusta turi vidutiniškai 2,7 % kofeino, o arabika - 1,5 %. Didelis kofeino kiekis suteikia kartumo, todėl arabikos pupelių kava labiau mėgstama.
Skonio Savybės ir Skirtumai:
- Rūgštingumas. Arabikos pupelių didesnis nei robustos.
- Skonis. Arabika yra saldesnio ir malonesnio skonio nei robusta.
- Skonio natos. Robusta pasižymi sumedėjusio, žemiško ir netgi sudegusio kaučiuko skonio niuansais. Arabika skleidžia gėlių ir vaisių aromatą.
Robustos kavos pupelės naudojamos tirpiai kavai gaminti. Net „brangiausiai pasaulyje kavai“, žinomai kaip Kopi Luwak (Kopi Luwak žaliava yra kavos pupelės, rastos palminių musangų - mažyčių, mielų, pozityviai atrodančių padarėlių - ekskrementuose), naudojamos robustos pupelės.
Kavos Ruošimo Būdai ir Jų Įtaka
Klimatas ir dirvožemio sudėtis svarbūs kalbant apie kavos kokybę, nes dirvožemyje esančių cheminių junginių ir mineralų nedideli kiekiai gali smarkiai pakeisti skonio ypatybes. Labai svarbus ir aukštis virš jūros lygio, kuriame auga kavos pupelės. Kava gali būti ruošiama keliais skirtingais būdais, jie daro didelę įtaką jos aromatui, skoniui ir sudėčiai.
Kavos ruošimas - tai pupelių rinkimas, džiovinimas, skrudinimas, malimas ir virimas. Beveik visais kavos ruošimo būdais pupelės turi būti sumalamos ir maišomos su karštu vandeniu gana ilgai, kad išgautume tą nuostabų skonį. Dauguma kavos junginių, susiformavę skrudinimo metu, sukuria nepakartojamą kavos skonį ir kvapą, nors skrudinimo procesas suardo daugelį kavoje esančių polifenolių, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu.
Galima išskirti tris pagrindinius kavos ruošimo būdus: 1) virta nefiltruota kava, 2) filtruota kava (tirpi) ir 3) kava be kofeino. Kiekviena iš šių kavos rūšių yra susijusi su specifine kavos miltelių granuliacija, vandens ir kavos santykiu, temperatūra ir virimo laiku. Gaminant kavą be kofeino ir filtruotą pašalinami tokie komponentai kaip kofeinas ir lipidų frakcija.
Šių procesų metu kavos pupelės patiria tam tikrų fizinių ir cheminių skonio bei antioksidacinių savybių pokyčių, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos biologiniam kavos poveikiui. Filtruotoje kavoje yra mažiausias antioksidantų kiekis, o tirpioje - didžiausias. Ir nors tirpioje kavoje - didžiausia polifenolių koncentracija, palyginti su filtruota kava (joje antioksidantų kiekis mažiausias), tirpioje yra dvigubai daugiau akrilamido nei šviežioje skrudintoje.
Kavos Sudėtis ir Bioaktyvūs Komponentai
Moksliškai įrodyta, kad kavoje yra didžiausia polifenolių koncentracija, palyginti su visais gėrimais, kuriuos vartoja žmonės. Vidutinis 180 ml kavos puodelis suteikia 396 mg polifenolių, o tirpi kava - 316 mg.
Žalią kavos pupelę sudaro vanduo, angliavandeniai ir ląsteliena, baltymai ir laisvosios aminorūgštys, lipidai, mineralai (magnis), organinės rūgštys, chlorogeninės rūgštys, trigonelinas ir kofeinas. Iš šių junginių, randamų žalioje kavoje, bioaktyvūs yra šie: chlorogeninė ir kvinino rūgštys, kofeinas, trigonelinas, tirpiosios skaidulos ir lipidų frakcijos diterpenai.
Labiausiai išstudijuotas kavos polifenolis - chlorogeninė rūgštis. Nepaisant kitų fenolinių junginių, tokių kaip taninai, lignanai ir antocianinai, chlorogeninė rūgštis yra gausiausias polifenolis, esantis kavos pupelėse, - ji sudaro apie 80 proc. viso polifenolių kiekio pupelėje. Šios rūgšties koncentracija ir nulemia kavos kokybę, aromatą ir skonį. 200 ml kavoje yra nuo 70 iki 350 mg chlorogeninių rūgščių, priklausomai nuo kavos įvairovės, jos skrudinimo laipsnio ir filtravimo proceso.
Kofeinas - tai metilksantinas, pasižymintis karčiomis savybėmis, tačiau sukeliantis ne daugiau kaip 10 % kavos gėrimo kartumo. Šis alkaloidas yra stabilus šilumai, jo koncentracija robustos pupelėse maždaug dvigubai didesnė nei arabikos. Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą kaip adenozino receptorių antagonistas. Mažas ar vidutinis kofeino vartojimas paprastai siejamas su padidėjusiu budrumu, fiziniu aktyvumu, didesnėmis mokymosi galimybėmis ir galbūt geresne nuotaika, tačiau didelės kavos dozės kai kuriems jautriems asmenims, praėjus 2-6 valandoms jos išgėrus, gali sukelti neigiamą poveikį (pvz., nerimą, tachikardiją ir nemigą).
Kofeino Kiekis Įvairiose Kavos Rūšyse
Koks kofeino kiekis taip mūsų mėgstamoje espreso kavoje? Viengubas espresas (30-50 ml) turi apie 63 mg kofeino. Dvigubas - apie 125 mg. Plikytos kavos puodelyje (~235 ml) yra apie 70-140 mg kofeino (vidurkis - 95 mg). Tirpioje kavoje kofeino nedaug - 30-90 mg, kavoje be kofeino jo yra 0-7 mg.
Kavos Poveikis Sveikatai: Naujausi Tyrimai
Vis daugėja įrodymų, kad kava teigiamai veikia mūsų sveikatą. Net gydytojai pradeda rekomenduoti. Viskas susiję su moksliniais tyrimais ir įrodymais.
Geriantiems kavą gali grėsti mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų (įskaitant širdies priepuolį, širdies nepakankamumą ir insultą), 2 tipo diabeto, neurodegeneracinių ligų (Parkinsono, Alzheimerio), depresijos, cirozės, podagros, gimdos ir kepenų vėžio, ankstyvosios mirties rizika (dėl kofeino ir polifenolių), be to, gali pagerėti (iki 42 %) erekcijos disfunkcija, padidėti ištvermė ir atitolti nuovargis.
Priežastis, kodėl kava gali būti naudinga, vis dar nėra tiksliai žinoma. Vienas iš veiksnių, be abejo, gali būti kofeinas, tačiau daugelyje tyrimų nėra atskirta, ar gerta kava turėjo kofeino, ar buvo be jo. 2016 m. birželio mėnesio ataskaitoje PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) oficialiai išbraukė kavą iš galimai kancerogeninių maisto produktų sąrašo. 2015 m. Mitybos gairių patariamasis komitetas (angl. Dietary Guidelines Advisory Committee) nuodugniai išnagrinėjęs įrodymus paskelbė, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) gali būti priskirtas prie sveikos mitybos įpročių. Pasaulinis vėžio tyrimų fondas (angl. World Cancer Research Fund International) taip pat padarė išvadą, kad kavos vartojimas susijęs su mažesne kelių rūšių vėžio rizika.
Rekomenduojamas Kavos Kiekis
Didžiausia nauda sveikatai pastebėta, jei išgeriama 3-4 puodeliai kavos per dieną; išgėrus daugiau nei 4, kava papildomos naudos nesuteikia. Atlikti tyrimai taip pat padėjo nustatyti, kad moterys, kurios gėrė kavą, turėjo didesnę lūžių ir nėštumo komplikacijų riziką. Tačiau, pasak tyrėjų, kava atrodo saugi gerti. Jie perspėja, kad visos išvados pagrįstos stebėjimo tyrimais, o ne atsitiktinių imčių kontroliuojamais tyrimais - auksiniu tyrimų standartu.
Praktiniai Patarimai Kavos Vartotojams
- Jei nesate kavos mėgėjas, jos visai nebūtina pradėti gerti.
- Jei kavą mėgstate, turėtumėte nurimti: ir po dešimtmečius trukusių tyrimų vis dar negalima rasti tvirto ryšio tarp kavos vartojimo ir vėžio. Tačiau kavos vartojimas, priešingai, turi nemažai naudos sveikatai.
- Saikingai gerkite kavą. Nors neturime įrodymų, kad gerti šešis ar daugiau kavos puodelių pavojinga, vartojant saikingai šalutinio poveikio rizika mažesnė.
- Negerkite labai aukštos temperatūros kavos (t. y. aukštesnės nei 65 °C). Be galimos stemplės vėžio rizikos, yra pavojus nusideginti.
- Pupeles ar maltą kavą laikykite nepermatomame inde kambario temperatūroje, atokiau nuo saulės spindulių. Vėsioje tamsioje spintelėje būtų idealu.
- Kavą galima užšaldyti, jei ji laikoma labai hermetiškame inde: net ir nedidelis oro kiekis šaldiklyje kavai gali pakenkti.
- Maltą kavą išgerkite per kelias dienas, o nemaltas pupeles suvartokite per dvi savaites.
- Mitas, kad stipriau paskrudinta kava turi didesnę kofeino koncentraciją. Kaip tik atvirkščiai - mažiau paskrudinta kava turi didesnį kofeino kiekį.
Ilgaamžiškumo formulė: Kava be Cukraus
Naujausias tarptautinis tyrimas, pritraukęs dėmesį pasaulinėje mokslo bendruomenėje, atskleidžia netikėtą ryšį tarp nesaldintos kavos vartojimo ir ilgaamžiškumo.
Tyrimo metu mokslininkai iš Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos, bendradarbiaudami su Europos ir Azijos kolegomis, 18 metų stebėjo daugiau nei 750,000 žmonių iš 17 skirtingų šalių. Tyrimo dalyviai buvo įvairaus amžiaus, rasės ir socioekonominės padėties asmenys, kas leido mokslininkams padaryti universalias išvadas, taikytinas įvairioms populiacijoms.
Asmenys, gėrę 3-5 puodelius nesaldintos kavos per dieną, vidutiniškai gyveno 12% ilgiau nei kavos nevartojantys asmenys. Jų rizika mirti nuo bet kokios priežasties tyrimo laikotarpiu buvo 12-15% mažesnė.
Žmonės, gėrę tą patį kavos kiekį (3-5 puodelius), bet pridėję cukraus, negavo jokios naudos gyvenimo trukmei - jų statistika buvo panaši į kavos nevartojančių žmonių.
Moksliniai ilgaamžiškumo mechanizmai
Mokslininkai nurodo kelis pagrindinius mechanizmus, per kuriuos nesaldinta kava gali prisidėti prie ilgesnio gyvenimo:
- Antioksidacinis poveikis: Kava yra vienas turtingiausių antioksidantų šaltinių Vakarų dietoje. Polifenoliai ir kiti aktyvūs junginiai kavoje neutralizuoja laisvuosius radikalus.
- Uždegimą mažinantis poveikis: Kavoje esantys junginiai, ypač chlorogeno rūgštis, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
- Metabolinė sveikata: Nesaldinta kava gerina insulino jautrumą ir gliukozės metabolizmą. Ji taip pat didina bazinę medžiagų apykaitą, kas padeda palaikyti sveiką kūno svorį.
- Kepenų apsauga: Kava saugo kepenis nuo pažeidimų ir gerina jų funkciją, kas yra kritiškai svarbu bendrai organizmo sveikatai ir toksinų šalinimui.
Mokslininkai paaiškina, kad cukraus sukuriami procesai organizme tiesiogiai prieštarauja tiems, kuriuos skatina kava: Cukrus skatina uždegimą, didina oksidacinį stresą, sutrikdo gliukozės metabolizmą ir kenkia kraujagyslių funkcijai.
Tyrime nustatyta, kad maksimali nauda pasiekiama vartojant 3-5 puodelius nesaldintos kavos per dieną.
Akių Liga ir Tirpi Kava
Mokslininkai apskaičiavo, kad visame pasaulyje apie 200 milijonų žmonių serga amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) - akių liga, dėl kurios nukenčia centrinis regėjimas ir kuri sukelia neryškų matymą ar kitus regėjimo sutrikimus.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Food Science & Nutrition“. Kinai savo tyrimui naudojo Jungtinės Karalystės Biobanke sukauptus duomenis. 500 000 asmenų jie suskirstė į 3 grupes: kavos be kofeino, maltos ir tirpios kavos vartotojus.
Mokslininkai nustatė, kad, palyginti su kitomis kavos rūšimis, tirpios kavos gėrimas maždaug septynis kartus padidino sausosios AGDD riziką.
Tirpios Kavos Gamybos Ypatumai ir Poveikis
Toliau tirpią kavą galima gaminti dviem būdais. Vienas jų - tai kai iš maltų pupelių ilgai, apie 4 valandas, verdama kava, o tada ji perleidžiama per filtrą ir išgarinamas vanduo. Štai jums ir sausas gėrimas, kurį užplikius vandeniu pajusite nuostabų aromatą. Kavos granulės išgaunamos kavą džiovinant vakuume. Šiame gamybos procese kava netenka didelės dalies eterinių aliejų, kurie natūraliai būna kavoje. Taigi vėliau ją reikia papildomai aromatizuoti. Kad tokia kava ilgiau negestų, į ją dedama konservantų. Spalvai paryškinti neretai dar dedama ir dažiklių. Kai kurios rūšies tirpiose kavose natūralios kavos lieka vos keliolika procentų.
Tirpiojoje kavoje kofeino net 50 proc. daugiau nei natūralioje. Tirpi kava nerekomenduojama žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač hipertonikams. Įrodyta, kad dėl didelio kofeino ir įvairių priedų kiekio tirpi kava dirgina skrandžio gleivinę ir gali sukelti gastritą.
Konservantai, esantys tirpioje kavoje, daro įtaką ir medžiagų apykaitai, provokuoja celiulito formavimąsi. Pasak kosmetologų, žmonių, kasdien vartojančių tirpią kavą, oda sunkiau pasiduoda jauninančioms procedūroms. Taip nutinka todėl, kad kava spartina skysčių šalinimą iš organizmo. Jos geriant dažnai, organizmas netenka vandens, senėjimo procesai jame vyksta sparčiau.
Specialistų Nuomonės apie Tirpią Kavą
„Tirpi kava, manyčiau, pagaminta iš prasčiausios kokybės kavos, kuri yra defektuota, gamintojas neturi kur kitur jos panaudoti. Kad būtų paslėpti defektai, ji tikriausiai labai stipriai skrudinama, tampa labai karti. Nėra jokių kitų skoninių niuansų, kuriuos galime pajusti tikroje kavoje“, - mintimis dalijasi I. Pikžirnytė.
Palyginti su natūralia pupelių kava, tirpioje kavoje mažesnis kofeino kiekis, tačiau akrilamidų gali būti net dukart daugiau. Tad įdėmiai pažiūrėkite, kokią kavą perkate. Jei užpilus ją vandeniu pasklinda degintų padangų ar kitokių nevalgomų medžiagų kvapas, nemaskuokite jo pienu ar cukrumi - geriau išvis negerkite tokios kavos.
Tirpios Kavos Privalumai
Tirpi kava gali būti naudinga, nes ją galima greitai paruošti ir ji gali būti naudinga sveikatai. Joje gausu antioksidantų ir mikroelementų, kurie palaiko medžiagų apykaitą ir kognityvines funkcijas. Gausite kofeino, kuris gali padidinti budrumą ir sumažinti širdies ligų riziką.
Tirpios Kavos Cheminė Sudėtis
Nors tirpi kava gali atrodyti paprastas gėrimas, jos cheminė sudėtis yra stebėtinai sudėtinga. Joje yra daugybė cheminių junginių, kurie lemia jos unikalų skonį ir savybes. Visų pirma ją sudaro kofeinas, chlorogeninės rūgštys, trigonelinas ir įvairūs aromatiniai junginiai, kurie lemia jos skonio profilį.
Liofilizacijos ir purškiamo džiovinimo procesai, naudojami gaminant tirpią kavą, gali pakeisti jos pirminę cheminę struktūrą. Pastebėsite, kad taikant šiuos metodus kai kurie junginiai koncentruojami, o kitų gali sumažėti. Kofeinas išlieka santykinai stabilus, tačiau perdirbimo metu gali sumažėti kai kurių subtilių lakiųjų junginių.
Tirpios Kavos Poveikis Medžiagų Apykaitai ir Mitybos Profilis
Dauguma žmonių nesuvokia, kad tirpi kava pasižymi niuansuotu mitybos profiliu, turinčiu skirtingą poveikį medžiagų apykaitai. Joje yra tokių svarbių mikroelementų kaip kalis, magnis ir niacinas, kurie palaiko medžiagų apykaitos funkcijas ir ląstelių sveikatą. Vartojant tirpiąją kavą į organizmą patenka antioksidantų, padedančių kovoti su oksidaciniu stresu ir galimai mažinančių uždegimą.
Jūsų medžiagų apykaitos reakcija į tirpią kavą šiek tiek skiriasi nuo tradicinės paruoštos kavos. Perdirbimas gali šiek tiek pakeisti kofeino įsisavinimo greitį, o tai gali turėti įtakos jautrumui insulinui ir medžiagų apykaitos greičiui.
Mitybiniu požiūriu ši kava panaši į įprastą kavą, ji teikia panašią naudą ir yra patogi. Vienoje porcijoje gausite maždaug 0,1 kJ, todėl tai yra mažai kalorijų turintis gėrimas, skirtas sveikata besirūpinantiems žmonėms.
Širdies ir Kraujagyslių Sveikata
Tyrimai rodo, kad tirpios kavos poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai yra daugialypis ir įvairiapusis. Pastebėsite, kad saikingas kavos vartojimas iš tiesų gali būti naudingas širdies apsaugai. Tyrimai rodo, kad kasdien išgeriant 1-2 puodelius galima sumažinti širdies ligų ir insulto riziką. Tirpioje kavoje esantys antioksidantai atlieka svarbų vaidmenį palaikant kraujagyslių sveikatą.
Tačiau nereikėtų jų vartoti per daug, nes per didelis kofeino kiekis gali laikinai padidinti kraujospūdį. Individualios reakcijos skiriasi, todėl būtina stebėti, kaip reaguoja jūsų organizmas. Jei sergate širdies ligomis, dėl konkretaus kavos vartojimo turėtumėte pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu. Norint mėgautis galimais širdies ir kraujagyslių sistemos privalumais be neigiamo poveikio, svarbiausia - saikingumas.
Kognityvinė Funkcija ir Protinė Veikla
Kai ieškote greito protinio impulso, tirpi kava yra galingas kognityvinių funkcijų stiprintojas. Joje esantis kofeinas stimuliuoja smegenų budrumą, gerina koncentraciją ir mažina protinį nuovargį. Tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas gali pagerinti trumpalaikę atmintį ir reakcijos laiką.
Pastebėsite, kad tirpią kavą galima greitai paruošti, todėl ją patogu vartoti tomis sudėtingomis akimirkomis, kai labai svarbu, kad protas būtų aiškus. Be to, tirpioje kavoje esantys antioksidantai prisideda prie bendros smegenų sveikatos, palaiko nervų funkciją ir gali apsaugoti nuo su amžiumi susijusių kognityvinių pokyčių.
Galimas Šalutinis Poveikis ir Rizika
Nors tirpi kava teikia pažinimo naudą, ji neapsieina ir be galimų trūkumų. Vartodami tirpią kavą turėtumėte žinoti keletą sveikatos aspektų:
- Dėl didelės kofeino koncentracijos padidėjęs nerimas ir neramumas
- Galimi miego sutrikimai, ypač kai vartojama vėlai vakare.
- Galimas rūgšties refliuksas ir virškinimo sistemos dirginimas
- Padidėjusio kraujospūdžio ir širdies ritmo rizika
Svarbiausia yra saikingumas - apriboti kasdienį vartojimą ir suprasti savo organizmo reakciją gali padėti sumažinti galimą riziką. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip reaguoja jūsų organizmas, ir atitinkamai prisitaikykite.
Lyginamoji Analizė su Tradicine Virta Kava
Kaip tarpusavyje dera tirpi kava ir tradicinė virta kava? Nors abiejose kavose yra kofeino, jos labai skiriasi skoniu ir paruošimu. Tradicinė virta kava dažnai pasižymi turtingesniu ir sudėtingesniu skonio profiliu, pasižyminčiu niuansais, kurie atspindi specifinę pupelių kilmę ir skrudinimo būdus. Tirpi kava, priešingai, pasižymi neprilygstamu patogumu - jums tereikės karšto vandens ir šaukštelio.
Mitybos požiūriu šios kavos yra gana panašios, nors dėl mažesnio apdorojimo virtoje kavoje gali išlikti šiek tiek daugiau antioksidantų. Išlaidų požiūriu tirpi kava paprastai yra pigesnė ir jai paruošti reikia mažiau įrangos. Tirpiosios kavos gaminimo laikas labai sutrumpėja - nuo kelių minučių iki kelių sekundžių, todėl ji idealiai tinka užimtiems žmonėms, ieškantiems greitos kofeino dozės, nesumažinant pagrindinio skonio ir funkcionalumo.
Ekspertų Nuomonė apie Kasdienį Vartojimą
Remdamiesi tirpios kavos patogumu ir praktiškumu, mitybos specialistai ir sveikatos ekspertai pasisakė dėl jos kasdienio vartojimo. Jie pripažįsta, kad nors tirpią kavą galima greitai paruošti, būtina atsižvelgti į jos maistingumą ir galimą poveikį sveikatai.
Ekspertų įžvalgos rodo, kad:
- Saikingas vartojimas gali būti subalansuotos mitybos dalis
- Įvairių prekės ženklų kokybė labai skiriasi
- Potenciali antioksidacinė nauda išlieka panaši į tradicinės kavos naudą
- Individualus toleravimas ir jautrumas skiriasi
Rinkdamiesi tirpią kavą norėsite atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų ir apdorojimo būdus. Kai kurie ekspertai rekomenduoja riboti suvartojamos kavos kiekį iki 2-3 puodelių per dieną ir rinktis prekės ženklus, kuriuose yra kuo mažiau dirbtinių priedų.
Kofeino kiekis skirtingose kavos rūšyse
| Kavos rūšis | Kofeino kiekis |
|---|---|
| Viengubas espresas (30-50 ml) | Apie 63 mg |
| Dvigubas espresas | Apie 125 mg |
| Plikyta kava (~235 ml) | 70-140 mg (vidurkis - 95 mg) |
| Tirpi kava | 30-90 mg |
| Kava be kofeino | 0-7 mg |