Ne tik pavasarį, bet ir rudenį galima sėkmingai įžuvinti vandens telkinius. Jei šį rudenį dėl kokių nors priežasčių savo vandens telkinio nespėsite įžuvinti, tai padaryti galėsite pavasarį, kai vidutinė vandens temperatūra pakils iki 12 °C. Tinkamiausias laikas įžuvinti yra kovas ir balandis. Kitomis žuvimis tvenkinį papildomai įžuvinti galima ir birželio mėnesį, kai žuvys būna kaip reikiant atsigavusios po žiemos. Pasirinktos tinkamos žuvys per vasarą užauga, ir rudenį jas jau galima žvejoti. Ar gali būti kas maloniau, kai laimikis užkimba vos tik užmetus meškerę?
Tinkamiausias Laikas Įžuvinti
S. Taberos teigimu, tvenkinius įžuvinti galima ne tik pavasarį, bet ir rudenį, kai vandens temperatūra nukrinta iki 7-8 °C. „Atvėsus orams žuvys būna ne tokios aktyvios, mažiau stresuoja transportuojamos ir paleistos į naują aplinką, - sako pašnekovas. Jei šį rudenį dėl kokių nors priežasčių savo vandens telkinio nespėsite įžuvinti, tai padaryti galėsite pavasarį, kai vidutinė vandens temperatūra pakils iki 12 °C.
Žuvų Kiekis Ir Tvenkinio Dydis
Pasak S. Taberos, žuvis galima auginti ir vieno aro vandens telkinyje, svarbiausia - jų neprileisti per daug. „Kiek ir kokių žuvų leisti, priklauso nuo to, kas jau tvenkinyje gyvena, - aiškina žuvivaisos specialistas. - Jei vandens telkinyje žuvies bus daug ir dar jų įleisime, žuvys pradės dūsti. Kad to neatsitiktų, su kiekvienu klientu pirmiausia išsiaiškiname, kokį jis tvenkinį turi, kokių žuvų jame yra, ir tik tada patariame, kokios rūšies ir kiek žuvų verta pirkti.“ Optimalaus dydžio laikomas 3-4 arų vandens telkinys. Aišku, koks bus jo dydis, priklauso nuo kiekvieno poreikių ir galimybių.
Kad į tvenkinį būtų galima lengviau įlipti, o krantai negriūtų, jį kasant labai svarbu padaryti gerą nuolydį. Jis turėtų būti ne didesnis nei 30 laipsnių. Pagal tvenkinio dydį žuvivaisos įmonės darbuotojai apskaičiuoja, kiek ir kokių žuvų reikia jam įžuvinti. Pasirinkimą lemia kiekvieno žmogaus konkreti situacija, pavyzdžiui, ar galės papildomai žuvis maitinti, ar žiemą aeruos vandenį, o gal tvenkinys iškastas tekančio upelio vietoje ir t. t.
Žuvų Rūšys Ir Jų Ypatybės
S. Tabera smulkiems augintojams nepataria auginti karpių, nes jie, jei trūksta maisto, pradeda rausti tvenkinio dugną. Aišku, nebent nesvarbu, kad vanduo bus drumstas, nes pagrindinis tikslas yra pasigauti žuvų. Vis dėlto, jei nusprendėte rinktis metų amžiaus ar dvimečius karpius, kartu su jais galima įveisti ir kitų žuvų rūšių, pavyzdžiui, įleisti hibridinių plačiakakčių jauniklių. Pastarieji turėtų būti ne didesni kaip 20 proc. karpių masės. Plačiakakčiai tarsi biofiltrai valo telkinio vandenį. Šios žuvys maitinasi mikroskopiniais vandens žydėjimą sukeliančiais dumbliais ir fitoplanktonu. Toks maistas nusėda joms ant žiaunų, o per jas košiamas vanduo pasidaro kur kas švaresnis ir skaidresnis. Tad plačiakakčiai ypač naudingi nešvariuose ir žaliuoti linkusiuose vandens telkiniuose. Kuo plačiakakčiai didesni, tuo jie efektyviau atlieka biofiltro funkciją ir geriau sugyvena su plėšriomis žuvimis.
Kai kurie specialistai tvenkinių įžuvinimui pavasarį pataria rinktis stambesnes žuvis, nes jos yra ne tokios lepios. Tokio dydžio įsigyti plačiakakčiai iki rudens gali užaugti iki 2-3 kg, todėl vasaros pabaigoje juos jau galima žvejoti.
Baltieji Amūrai
Labiau augmenija užžėlusiuose tvenkiniuose galima įleisti didesnių (dvimečių) baltųjų amūrų, jų kiekis turėtų sudaryti 10 proc. įleistų karpių kiekio. Baltieji amūrai - karpinės žuvys, kurių net 95 proc. raciono sudaro vandens augalai. Kartais nepelnytai amūrai kaltinami kultūrinių vandens augalų naikinimu, tačiau, pasak Silvestro, jie šiuos augalus pradeda ėsti tik tada, kai tvenkinyje nebelieka jokio kito maisto. Norint įžuvinti tvenkinį patariama pirkti 20-30 cm dydžio amūrus. Tokio dydžio šios žuvys yra pakankamai didelės, kad galėtų apsisaugoti nuo plėšrūnų, pavyzdžiui, ešerių.
Be to, mažesni amūrai renkasi minkštesnius ir jaunesnius augalus, o didesnėms patinka ir kietesni bei pluoštiniai augalai, todėl planuojant į vandens telkinį prileisti šių žuvų pirmiausia reikėtų pasigilinti, kokių augalų telkinyje yra daugiausia. „Labai svarbu amūrų neprileisti per daug: jei trūks maisto, jie pradės rausti dugną, krantus ir taip gadins tvenkinį, - įspėja pašnekovas. - Iš tikrųjų reikia gerai pasvarstyti, kiek jų reikia. Jei tvenkinyje - daug augalų, jų vertėtų prileisti kaip gerų šienpjovių, o paskui dalį jų išgaudyti. Vienam tvenkinio arui, nelygu, kaip tvenkinys apžėlęs, galima būtų įleisti ne daugiau kaip 1-2 amūrus.“ Baltieji amūrai - gana atsparūs deguonies stygiui, greitai auga. Auginami vandens telkiniuose ir tinkamai maitindamiesi jie jau pirmaisiais metais gali pasiekti 1 kg svorį ir vėliau augti po 2-3 kg per metus.
Lydekos
Lydekų įleidimo į tvenkinį tankis priklauso nuo tvenkinyje esančių smulkių mažaverčių žuvų, todėl rekomenduojama įveisti paaugintus lydekų jauniklius arba metinukus.
Naujo Tvenkinio Įžuvinimas
Pasak Silvestro, kur kas paprasčiau patarti, kokiomis žuvimis įžuvinti iškastą naują tvenkinį. Kai vandens telkiniui - ne vieni metai, jame knibžda įvairių žuvų ir tenka sukti galvą, kokių dar būtų galima įleisti, juolab kad kartais žmonės net patys nebežino, kas jame gyvena. „Į naują tvenkinį patarčiau įleisti amūrų, plačiakakčių, unguriukų, upėtakių ir skersnukių - tokia kompanija draugiškai sugyvens, vieni kitų neišgaudys, - tikina pašnekovas. - Beje, skersnukiai - vienintelės žuvys, kurios minta žaliaisiais dumbliais. Šios karpinių šeimai priklausančios žuvys panašios į kuojas. Daugelis nori žuvų plėšrūnių, tačiau, jei tvenkinys nedidelis, jam įžuvinti nereikėtų pirkti lydekų, šamų, ešerių jauniklių. Švelnesni plėšrūnai yra šapalai, kurie neėda didesnių žuvyčių, todėl įžuvinti jie tinkamesni.“
Upėtakiai
Galima įleisti ir upėtakių. Tarp Lietuvos augintojų populiariausi - vaivorykštiniai upėtakiai ir amerikinės palijos. Tai šaltavandenės žuvys. Upėtakiai geriausiai jaučiasi, kai vandens temperatūra - ne didesnė kaip 21 °C, o deguonies jame yra bent 8 mg/l. Labiau įšylančiame vandenyje šios žuvys negyvena, todėl upėtakius geriausia auginti šaltinių maitinamuose ar pratekančio vandens tvenkiniuose. Mažiau rizikuojama, jei upėtakiais kūdrą įžuviname rudenį - rugsėjo mėnesį. Tokiu laiku vanduo jau būna atvėsęs iki konfortiškos šioms žuvims temperatūros. Šiuo laikotarpiu upėtakiai, priešingai nei kitos žuvys, nenustoja maitintis. Įžuvinti reikėtų pirkti 200-300 g ar didesnio svorio žuvis. Nelygu maisto kiekis, jo kokybė ir sąlygos, upėtakiai iki gegužės mėnesio gali priaugti 0,5-1 kg. Tokio dydžio šias žuveles traukti iš tvenkinio - vienas malonumas.
Kai kurios žuvivaisos įmonės parduoda mažesnių, vos 20-50 g sveriančių, upėtakių. Pavasarį įleistos šios žuvys per vasarą, jei papildomai šeriamos, užauga iki 200-300 g. Tokio dydžio žuveles taip pat jau galima žvejoti.
Eršketai
Pastaruoju metu populiarėja eršketai. „Šios žuvys negadina tvenkinio krantų kaip karpiai, o jų skonis panašus į ungurių, - aiškina „Tabero žuvų“ žuvivaisos specialistas. - Tačiau eršketus, kol jie pasieks kilogramą, reikėtų papildomai maitinti granulėmis. Pavasarį į tvenkinį įleisti100 g svorio eršketukai, per vasarą šeriami, rudenį būna jau 1,5 kg. Į arą tvenkinio reikėtų įleisti 1-2 eršketus. Kai 2-3 metų tvenkinyje nedaug konkurentų, eršketai išsimaitina savarankiškai. Tačiau, jei tvenkinyje nardo daug karpių, žinokite, jie kur kas lėtesnius eršketus tikrai apės.“
Vaivorykštinių Upėtakių Auginimas
Su vėstančiu tvenkinio vandeniu artėja ir vaivorykštinių upėtakių auginimo sezonas tvenkiniuose ir prūduose/kūdrose. Vaivorykštinis upėtakis, tai upėtakių rūšis, kuri yra prisitaikiusi gyventi prūduose ar tvenkiniuose, jai puikiai tinka stovintis vanduo. Upėtakius aš auginu 30 arų prūde, bet dalis mūsų klientų juos augina ir 1 aro prūdeliuose/kūdrose. Tad didelio skirtumo dėl vandens telkinio ploto - nėra. Aišku, nereiktu persistengti su upėtakių įžuvinimo kiekiu :)
Auginimo Sąlygos
- Gylis: Jūs drąsiai galite auginti vaivorykštinius upėtakius 9 mėnesius per metus(nuo rugsėjo iki gegužės mėn.galo) jei gylis siekia 1-4 metrus ir jei nėra šviežio vandens padavimo.
- Vandens pH: Vandens pH tinka toks pat kaip ir visoms auginamoms žuvims, nuo 7 iki 9. Jei reikia, pH lengvai pakelsime negesintų kalkių pagalba. Nerekomenduoju kalkinti, jei pH daugiau nei 9.
- Vandens Skaidrumas: Upėtakių auginimui įtakos neturi vandens skaidrumas, tinka drumstas/"mutnas" vanduo.
- Deguonies Kiekis: Deguonies kiekis vandenyje upėtakiui yra labai svarbus rodiklis. Tad žiemą ir vasarą be orapūtės mes jų neišlaikysime, nebent yra įtekantis upelis su jau deguonies prisotintu vandeniu. Kritimai prasideda, kai deguonies kiekis nukrenta iki 5mg/L ir žemiau. Geriausiai jaučiasi ir auga, kai deguonies kiekis vandenyje siekia 9-12mg/L.
- Vandens Temperatūra: Sparčiausiai upėtakiai auga, kai vandens temperatūra yra nuo +9 iki +18. Auginant tvenkinyje, tai atitiktu rudenio - rugsėjo ir spalio bei pavasario - balandžio ir gegužės mėnesius. Gan geras jų augimas ir esant žemesnei nei +9 temperatūrai. Maksimali upėtakių auginimui galima vandens temperatūra +22/+24 laipsniai.
Šėrimas
Upėtakiai gamtoje minta viskuo kas tik juda. Bijoti, kad upėtakis išgaudys didesnes nei mažasis pirštas žuvytes - nereiktu. Upėtakio burna nedidelė, jis gali apžioti tik smulkias žuvytes. Šerdami šiuo pašaru pasieksime daug kartų geresnį rezultatą nei palikdami upėtakiui maitintis natūraliu/vietiniu, pačio susirastu maistu. Upėtakinio pašaro kaina sukasi ties 1,8-2eur/kg. Pašaro gamintojai deklaruoja, kad sušėrus 1kg pašaro, žuvies prieaugis irgi siekia apie 1kg ar daugiau. Upėtakiams skirtas pašaras padeda greitai užsiauginti žuvį ir atpiginti jos įsigijimo savikainą. Auginant 15 kg upėtakių, net iki pusės metų užtenka 1 pakuotės(25kg) pašaro juos šeriant kasdien, pagal pašaro gamintojo rekomendacijas.
Keletas patarimų šeriant:
- Parinkite jums patogiausią šėrimo vietą.
- Pasirinkite jums tinkamiausią laiką šėrimui. Stenkitės jo dažnai nekeisti.
- Pradėdami šėrimą berkite po nedidelį kiekį granulių iš kuo aukščiau.
- Jei yra įvairių dydžių upėtakių, tai parenkame mažesnę granulę, kuri tiktu ir didesniems ir mažesniems.
Vislumas Ir Išgaudymas
Vaivorykštiniai upėtakiai nesiveisia prūde ar tvenkinyje. Nesiveisia net ir Lietuvos upėse, į kurias buvo paleisti. Man ši jų savybė patinka, nes lengvai galime kontroliuoti jų kiekį vandens telkinyje, ko negalime daryti auginant lydekas, ešerius, starkius ar šamus.
Upėtakius lengva išgaudyti iki paskutinio. Tam užtenka paprastų žūklės įrankių ir minimalių žvejybos įgūdžių. Masalui galime naudoti slieką, kukurūzą, musės lervas ar tą patį granuliuotą pašarą. Taip pat noriai kimba ant sukrės/mepso ar mikro masalo/guminuko. Žvejojant upėtakius, su tikslu pagavus - paleisti, svarbiausia neliesti juos plikomis rankomis, nes žuvies kūno temperatūra yra daug žemesnė nei žmogaus(+36,6) - galime nudeginti žuvies gleivinę. Žvejojant, patariu, naudoti kabliukus be užkarpėlių, kad būtu mažiau žalojama žuvis bei didesnius, kad nespėtu įsiryti kol pakirsite.
Įžuvinimas Ir Augimo Tempai
Dažniausiai įžuvinimui skirti upėtakiai yra užauginti uždarose recirkuliacinėse sistemose(baseinuose), todėl jų adaptacija tvenkiniuose užtrunka. Visgi, jūsų vandens telkinys, tai visai kitas pasaulis nei buvęs prieš tai. Įžuvinę upėtakiais vandens telkinį, daugumą jų prie granulės prisiviliosime tik po 1 - 3 savaičių. Jei jūsų vandens telkinys tinkamas auginti upėtakius visus metus, tai racionalu būtu įsižuvinti mažesniais upėtakiais, tada vieneto savikaina bus mažesnė. Pvz nuo 30g ir didesniais. Įžuvinant mažesniais upėtakiais reikia įvertinti, kad jie reikalaus daugiau priežiūros ar papildomų žinių juos auginant. Upėtakis yra jautrus transportavimui, patogu pakuotėmis transportuoti kol yra mažo svorio, didesnius - jau sudėtinga, atsiranda gan didelė rizika, kad dalis gali ir neištverti visos kelionės iki naujų namų. Patariu pakuoti po 2-3kg/pakuotė, priklausomai nuo žuvies dydžio bei transportavimo laiko. Arba užsisakyti upėtakių su pristatymu iki jūsų tvenkinio su tam specialiai paruošta įranga ir nuolat tiekiamu deguonimi.
Kiti Svarbūs Pastebėjimai
- Šaltinio ar gręžinio vanduo yra be deguonies - jį orapūtės pagalba galime prisotinti deguonimi ir padaryti tinkamą žuvų auginimui.
- Upėtakių auginimui yra kritiniai trys vasaros mėnesiai. Būtinai ieškokite šviežio ir šalto vandens padavimo jei vandens telkinys savaime "nepamaitinamas" tuo laikotarpiu.
- Upėtakių išlaikymui, vasaros metu, didelis privalumas būtu - šešėlis. Ypač ties giliausia vandens telkinio vieta.
- Deguonies prisotinimas vasarą yra daug kartų lėtesnis nei šaltuoju metų laiku dėl vandens temperatūros. Tad norint upėtakius auginti vasar1ą - geriau rinktis galingesnę orapūtę.
- Kuo mažesnis upėtakis, tuo labiau jis toleruos deguonies trūkumą bei aukštesnę vandens temperatūrą. Kuo didesnis - tuo reiklesnis.
Upėtakius pravartu auginti su eršketais, nes upėtakiams skirto pašaro sudėtis labai panaši į eršketinio. Juo šerdami pamaitinsime abi žuvis. Siūlyčiau rinktis skęstantį, o ne plaukiantį pašarą, nes eršketas renka ant dugno gulintį pašarą. Svarbu parinkti eršketo svorį tokį, kad upėtakiams skirtos granulės dydis tiktu ir eršketams šerti. Be to, likęs upėtakinis pašaras tiks eršketų šėrimui šiltuoju metų sezonu, jį pilnai sunaudosite.
Upėtakio Mėsa
Ji neturi daug kaulų ir kepant žvynų skusti nereikia. Didelis skaičius omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, E ir D, mikroelementų ir aminorūgščių suteikia neįtikėtinai rafinuotą skonį. O visų svarbiausia, kad jūs upėtakį galite užsiauginti patys, paversdami šį procesą į širdžiai mielą užsiėmimą/laisvalaikį ir naudoti jį maistui - visad šviežią.