Svogūnai yra populiari daržovė, kurią dažniausiai valgome nedideliais kiekiais kaip priedą prie sumuštinių ar salotų. O keptais praturtiname troškinių, košių ar kiaušinienės skonį. Tačiau tik nedaugelis žmonių juos vartoja reguliariai. Kai kam nepatinka skonis, kai kam - kvapas. Tačiau jie daro stebuklus.

Svogūnas laikomas viena seniausių daržovių pasaulyje, naudojamų maisto ruošime ir medicinoje. Jis minimas ne tik šumerų, senovės kinų ir egiptiečių rašytiniuose šaltiniuose, bet ir Biblijoje. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, renkantis svogūnus visada svarbu atkreipti dėmesį į jų kietumą, taip pat apžiūrėti ar nėra mechaninių pažeidimų.

Šiandien pikantišką skonį patiekalams suteikiantys svogūnai daugelyje pasaulio virtuvių vertinami ne tik dėl universalaus panaudojimo. Svogūnas - abejingų nepaliekanti daržovė - vieni jį mėgsta, kiti negali pakęsti aštraus kvapo ir skonio.

„Svogūną daugelis žmonių mėgsta būtent dėl jo universalumo. Pašalinus šios daržovės šaknis ir ją nulupus, kartu su laiškais svogūną galima naudoti įvairiuose patiekaluose - troškiniuose, sriubose, marinatuose, salotose. Svogūnas ne mažiau mėgstamas ir dėl savo naudingųjų savybių buityje ir medicinoje.

Jei vienas svogūnas neskanus, valgykite jį su daržovėmis, duona ar mėsa. Patariama kiekvieną dieną suvalgykite po vieną svogūną. Ir štai 7 priežastys, kodėl turėtumėte tai daryti:

Geriau miegosite, sumažinsite streso lygį

Mat svogūnuose gausu L-triptofano - aminorūgšties, kuri veikia kaip natūralus raminamasis vaistas. Gerina ne tik nuotaiką, bet ir apetitą. Svogūnuose esančios medžiagos stabdo homocisteino kaupimąsi, kurio perteklius kenkia laimės hormonų gamybai. Laimės hormonai taip pat atsakingi už ramų miegą ir gerą apetitą. Įtraukę daugiau svogūnų į savo mitybą, sumažinsite depresijos ir kitų ligų riziką.

Virškinimo gerinimas

Nurijus svogūną, skrandyje išsiskiria daugiau virškinimo sulčių, kurios užtikrina tinkamą maisto virškinimą ir taip sumažina jo sutrikimų tikimybę. Svogūnuose esantis vitaminas B1 padeda įsisavinti maisto medžiagas ir lengvina skrandžio darbą. Sudėtyje yra skaidulų, kurios padeda kovoti su vidurių užkietėjimu.

Burnos sveikatos būklės gerinimas

Paradoksalu, kad daugeliui nemaloniu kvapu pasižymintis svogūnas gerina burnos sveikatos būklę. Valgydami žalius svogūnus, pašalinsite burnoje esančias bakterijas, kurios sukelia ėduonį. Tiesa, valgyti vieno svogūno galbūt ir nesusigundysite, bet pabandykite jį įdėti į šviežių daržovių salotas.

Odos, plaukų ir nagų būklės gerinimas

Jūsų oda, plaukai ir nagai atrodys geriau. Dėl sudėtyje esančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų svogūnai veikia kaip grožio piliulės. Stiprina plaukus ir nagus. Svogūnuose daug vitamino C, kuris palaiko gerą odos būklę ir suteikia jai spindesio.

Svogūnus galima ne tik valgyti, bet pasigaminti iš jų jauninančią kaukę. Išvirkite svogūną su lukštu, sutrinkite ir sumaišykite su grietine. Tepkite ant veido, palaikykite 20 minučių ir nuplaukite šiltu vandeniu. Svogūnuose esantis silicis skatina plaukų augimą. Svogūnų sultis sumaišius su ricinos aliejumi, galima pasigaminti sausiems plaukams tinkančią kaukę, kuri pamaitins ir suteiks jiems žvilgesio.

Natūralus maisto papildas

Svogūnai yra natūralus maisto papildas. Užuot vartoję vitaminus ir mineralus tabletėmis, vartokite naminius svogūnus. Juose yra vitaminų B, C, K, E, A, taip pat sieros, cinko, magnio, fluoro, folio rūgšties, geležies, kalio, kalcio ir silicio.

Ligų rizikos mažinimas

Rinkdamiesi juos, sumažinsite daugelio sunkių ligų riziką. Svogūnuose yra organinių sieros junginių, kurie slopina navikų augimą ir laisvųjų radikalų susidarymą. Manoma, kad tai gali padėti vėžio prevencijai ar net jį gydant. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vyrai, valgantys daugiausiai svogūninių daržovių, turi mažiausią riziką susirgti prostatos vėžiu. Tyrimai patvirtina ir tai, kad svogūnų vartojimas gali apsaugoti nuo storosios žarnos vėžio, skrandžio vėžio ir širdies ligų.

Kitos naudingos savybės

Jis taip pat mažina blogojo cholesterolio kiekį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir saugo kaulus (ypač svarbu moterims po menopauzės). Senovės Egipte buvo tikima gydančiomis svogūno galiomis, dėl to šią daržovę naudojo apsisaugant nuo įvairių ligų ir net vaizduodavo paminkluose. Mūsų senoliai taip pat svogūnais gydė įvairius negalavimus, puoselėjo jų maistines savybes ir tikėjo, kad geriausia diena juos sodinti - gegužės 8-oji, prieš patekant saulei.

Svogūnų maistinė vertė

100 g svogūnų yra vos 35 kcal, tačiau apstu mineralinių medžiagų: kalcio, geležies, magnio, kalio, atsakingo už vandens ir druskų koncentracijos pusiausvyrą organizme, fosforo, seleno, mangano, pasižyminčio antioksidaciniu poveikiu ir saugančio odą nuo žalingos UV spinduliuotės.

Svogūnai turi 40 kcal. Jas sudaro 89% vandens, 9% angliavandenių (iš jų cukrų: 4,2g) ir 1,7% skaidulų, su nedideliu kiekiu baltymų ir riebalų.

Svogūnuose yra pakankamai daug vertingų vitaminų ir mineralų, įskaitant:

• Antioksidantą vitaminas C reikalingas imuninei funkcijai ir odos bei plaukų gerai būklei.
• Vandenyje tirpus vitaminą B9 - tai folio rūgštis -būtinas ląstelių augimui ir medžiagų apykaitai ir ypač svarbus nėščioms moterims.
• Vitaminas B6, kuris dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių formavime.
• Kalis gali turėti kraujospūdį mažinantį poveikį ir yra svarbus širdies bei kraujagyslių sveikatai.

Beje, svogūnai - ir puikus antioksidantų šaltinis. Mokslininkė pažymi, kad antioksidantai itin svarbūs norint palaikyti gerą sveikatą, mat padeda atitolinti arba sulėtinti oksidacinius ląstelių ir audinių pažeidimus. Reguliariai vartojant svogūnus, jie gali sumažinti aukštą kraujospūdį, o dėl juose esančių fitocheminių medžiagų ir ypač didelės flavonoido kvercetino koncentracijos netgi gali pavykti apsisaugoti nuo vėžio.

Padedančiomis kovoti su vėžiu ir antimikrobinėmis savybėmis pasižymi ir svogūnuose esantys organiniai sieros turintys junginiai: disulfidai, tiosulfatai ir kt.

Parduotuvių lentynose dažniausiai galima rinktis iš baltųjų, raudonųjų, geltonųjų svogūnų. Jie skiriasi ne tik skonio savybėmis. „Raudonųjų svogūnų viršutiniame sluoksnyje randama biologiškai vertingų junginių antocianinų. Tai augalų pigmentai, pasižymintys stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Antocianinai apsaugo nuo laisvųjų radikalų susidarymo, lėtina senėjimo procesus organizme. Raudonuosiuose svogūnuose taip pat yra daugiau flavonoidų nei baltuosiuose svogūnuose, o geltonieji svogūnai užima tarpinę padėtį tarp baltųjų ir raudonųjų“, - nurodo dr. M.

Ne mažiau naudingi ir svogūnų laiškai, pasižymintys panašia sudėtimi kaip špinatai, lapiniai burokėliai. 100 g svogūnų laiškų yra 206 μg vitamino K, o tai yra net 170 procentų rekomenduojamo paros kiekio. Taip pat yra mokslinių tyrimų duomenų, kuriais pagrindžiamas teigiamas svogūnų laiškų poveikis kovojant su hipertenzija.

Svogūnus mėgstame dėl dviejų priežasčių - aštraus skonio, dirginančio mūsų skonio receptorius ir saldumo, kurių suteikia natūraliai esantys cukrai. Saldumas išryškėja juos termiškai apdorojus. Tad karamelizuoti svogūnai naudojami net desertams. Raudoni ir balti svogūnai savo maistine verte panašūs, tik raudonieji turi papildomą antioksidantą - antocioniną. Skonio prasme raudonieji svogūnai paprastai yra mažiau aitrūs nei baltieji svogūnai, o baltieji - saldesni.

Svogūnų laiškai yra maistingesni

Kaip teigia sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, svogūnas - ne tik daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktas. Svogūnuose yra kalio - mineralo, kuris padeda normaliai funkcionuoti raumenims ir nervų sistemai. Jie taip pat yra puikus vitaminų C, A, B ir E šaltinis, juose gausu mineralų bei mikroelementų. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, jog maistine prasme svogūnų laiškai bei gumbas šiek tiek skiriasi.

„Svogūnų laiškai yra maistingesni: juose daugiau antioksidantų, B grupės vitaminų, folio rūgšties, tačiau dažniausiai jie naudojami šiltuoju metų sezonu. O svogūno gumbas virtuvėje naudojamas visus metus, o daugelio namuose - kone kasdien. Nors svogūno galvoje yra mažesnis kai kurių maistinių medžiagų kiekis, dėl natūraliai suvalgomo didesnio jų kiekio nauda sveikatai tampa panaši“, - teigia dr. E. Gavelienė.

Anot gydytojos dietologės, kadangi svogūnas skleidžia stiprų aromatą, šios daržovės skonį patiekaluose mėgsta toli gražu ne visi, pavyzdžiui, vaikai. Tačiau nuo mažų dienų lavinant jų skonį tėvams neturėtų kilti bėdų. „Žmonėms, kurie vengia aitraus svogūno skonio ar negali valgyti žalio svogūno, rekomenduoju svogūną nuplikyti karštu vandeniu ir dėti į norimus patiekalus. Tokiu būdu apdorotas svogūnas praranda dalį savo aitriųjų medžiagų ir tampa švelnesnio skonio“, - pataria gydytoja dietologė.

Svogūnų gaminimas ir ruošimo niuansai

Kuo mažiau lupkite svogūnus. Kai svogūnai labai švieži, jų rusva dalis ypač vertinga - ten daug antioksidanto kvercino.šviežius svogūnus ruoškite prieš pat vartojimą. Po nulupimo ir nuplovimo laikant jų skonis silpnėja, o kvapas - stiprėja.

Daugelio žmonių akys, kai pjaustomi svogūnai, ašaroja. Akių perštėjimą ir ašarojimą sukelia sin-propanetialo-S-oksido dujos. Kad išvengtume šios problemos:

• Prieš pjaustymą svogūnus verta atvėsinti šaldytuve 30 minučių.
• Pjaustydami svogūną palikite nepažeistą šaknies galą. Šioje svogūno dalyje yra daugiausia organinių sieros junginių, dėl kurių verkiame virtuvėje.
• Kvėpuokime per burną
• Vis nuplaukime peilį šaltu vandeniu.

Kai svogūnus kepame, skaidulų kiekis mažėja ir saldumas stiprėja. Todėl kepti svogūnai - taip skanu. Palyginimui, morka turi 4,9 g cukrų/100 gramų, obuolys 10 g.

Kvapas priklauso nuo sieros junginių kiekio. Jų sumažėja termiškai svogūnus apdorojant - tinka ir blanširavimas (nuplikimas karštu vandeniu) ir pakepimas. Tik atminkite, kad šie sieros junginiai veikia kaip antioksidantai - jie vertingi.

Svogūnus galite virti, troškinti, karamelizuoti, skrudinti ar kepti. Taip pat galite konservuoti užšaldydami, marinuodami, konservuodami arba džiovindami. Atkreipkite dėmesį, jei svogūnai buvo užšaldyti, juos verta naudoti tik kepimui, dėti į salotas netiks, gali būti patižę.

Būdas, kuris leis pjaustyti svogūnus be ašarų

Svogūnuose gausu sieros junginių, todėl pjaustant svogūną ši rūgštis žaibiškai pavirsta dujomis, ima garuoti ir sudirgina akis bei nosies gleivinę. Tačiau yra nemažai gudrybių, kurios gali padėti to išvengti.

„Norėdami išvengti ašarojimo prieš pjaustydami žalius svogūnus trumpai juos atvėsinkite. Pjaustydami naudokite aštrų ir šaltu vandeniu lengvai sudrėkintą peilį. Tai pat galite sudrėkinti ir pačią svogūno galvutę. Be to, ant pjaustymo lentelės galite užlašinti kelis lašus acto arba citrinos sulčių. Kai kitą kartą pjaustysite svogūnus - būtinai pamėginkite išbandyti šiuos triukus“, - rekomenduoja O. Suchočeva.

Maisto deriniai su svogūnu

Svogūnai ir silkė puikus derinys, mes intuityviai renkamės svogūnus su actu ir prie šašlykų ar kitos riebios mėsos, nes juose esantys junginiai padeda virškinti riebų maistą.

Kai kas vengia ankštinių, nes teigia, kad jiems pučia pilvą. Tokiais atvejais pasitikrinkite - gal juos valgote kartu su pakeptais svogūnais. Iš praktikos galiu pasakyti, kad ankštiniai be svogūnų daug mažiau pučia pilvą.

Įdomu, kad keptus svogūnus vartojant su grūdiniais patiekalais, pavyzdžiui, koše arba bulvėmis daugeliui pilvo pūtimo nėra, o su ankštiniais, susidaro junginiai suaktyvinantys šiuos procesus.

Kam svogūnų reikėtų vengti ar riboti?

Jei net paslėptą patiekale svogūną aptinkate ir valgyti vengiate - jokių testų jums nereikia. Tikėtina, kad jūsų virškinimo traktas prastai su jais susidoroja. Jautrų virškinamą traktą turintiems asmenims svogūnai gali sukelti tokius simptomus kaip rėmuo, pilvo pūtimas, nevirškinimo ar pilnumo jausmą, ypatingais atvejais net pykinimą.

Šie simptomai dažniau pasireiškia valgant žalius, termiškai neapdorotus svogūnus. Dažniausiai simptomai sumažėja svogūnus blanširavus (nuplikius verdančiu vandeniu) ar pakepinus. Tad išbandykite įvairius gaminimo variantus.

Kas turi opų virškiname trakte, ypač skrandyje, taip pat kam nuolat atsinaujina rėmuo reikėtų vengti termiškai neapdoroto svogūno, bet keptą ar nuplikytą vartoti galite.

Kenčiantiems nuo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS), svogūnai gali sukelti pilvo pūtimą dėl juose esančių frukto - oligasacharidų, ir paaštrinti kitus, su liga susijusius simptomus. Verta atminti, kad tai - individualu. Vieniems svogūnai pilvo pūtimui turės įtakos, o kitiems - ne. Tad pradžiai verta svogūnus išbraukti iš raciono mėnesiui laiko, o vėliau, nurimus simptomams, verta vėl pratestuoti. Jei netoleruojate pabandykite laiškinių česnakų lapus, įprastai puikiai toleruojami su DŽS.

Kryžminė alergija: žmonės, alergiški vabzdžiams ar salierams, gali jautriai reaguoti ir į svogūnus. Nors alergijos tiesioginės gali ir nebūti. Prasitestuokite, nes tai individualu.

Kai jūsų kūnas suskaido svogūnuose esančius sieros junginius, jie gali reaguoti į jūsų odos prakaitą ir gali sukelti tai, kas paprastai laikoma nemaloniu kūno kvapu.

Priežiūra nereikalauja didelio vargo ir rūpesčio

Svogūnai nėra reiklūs auginimo sąlygoms ir specifinei priežiūrai.Šios daržovės geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvose. Tinkamiausi priešsėliai svogūnams: pupelės, kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, pomidorai ir agurkai.

Ropiniai svogūnai įprastai dauginami svogūnų sėjinukais arba sėklomis, daugiaaukščiai svogūnai dažniausiai auginami iš orinių ropelių, kurios į dirvą sėjamos kaip ir svogūnų sėjinukai, o laiškiniai svogūnai - dalijant kerą bei sėklomis.

Receptas: Varškės sūriu įdaryti kepti svogūnai

Prekybos tinklas kviečia namuose išsikepti ir paragauti skoniu stebinančius varškės sūriu įdarytus keptus svogūnus.

Patiekalui reikės:

• 6 baltųjų svogūnų
• 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
• 100 g susmulkinto varškės sūrio
• 50 g džiūvėsėlių
• 0.25 vnt. susmulkintos raudonosios aitriosios paprikos
• 4 saulėje džiovintų pomidorų
• 1 žiupsnelio susmulkintų šviežių čiobrelių lapelių
• 2 šaukštelių susmulkintos petražolės
• 50 g graikinių riešutų
• 1 kiaušinio

Gaminimo eiga:

1. Orkaitę įkaitinkite iki 190˚C temperatūros.
2. Nulupkite svogūnus, nupjaukite jų viršūnėles ir šaukšteliu išgremžkite svogūnų vidų - palikite tik du sluoksnius.
3. Tada svogūnų „puodelius“ dėkite į kepimo indą, šliūkštelėkite į indą porą šaukštų vandens ir patepkite svogūnus aliejumi. Kruopščiai uždenkite folija ir kepkite 20-30 minučių, kol svogūnai suminkštės, bet stipriai nesusmuks.
4. Tuo metu susmulkinkite išskobtą svogūnų masę.
5. Vidutinio dydžio prikaistuvyje pakaitinkite likusį aliejų ir 10 minučių jame kepkite susmulkintus svogūnus nuolat maišydami, kol jie suminkštės ir pagels. Tada leiskite atvėsti.
6. Dubenyje sumaišykite atvėsintą svogūnų masę su puse nurodyto kiekio varškės sūrio, aitriąja paprika, saulėje džiovintais pomidorais, susmulkintais čiobreliais, petražolėmis, graikiniais riešutais, išplaktu kiaušiniu, taip pat trupučiu druskos ir šviežiai maltais pipirais. Viską gerai išmaišykite.
7. Įdarykite svogūnus varškės sūrio mišiniu. Įdarytus svogūnus apibarstykite likusiu varškės sūriu ir džiūvėsėliais. Kepkite orkaitėje 10-15 minučių, kol džiūvėsėliai taps aukso spalvos. Patiekite nedelsiant. Skanaus!

---