Oralinis seksas yra populiari pramoga, kurią mėgsta ir žmonės, ir gyvūnai. Po oralinio sekso pasirenkant nuryti spermą, kyla klausimas - ar tai saugu? Tiems, kurie atlieka visą veiksmą, labai greitai aktualus tampa klausimas, kaip elgtis - išspjauti ar nuryti? Išspjauti spermą taip pat gali prireikti tiems, kurie kenčia nuo alergijos spermai. Ją sukelia tam tikri prostatos baltymai. Kai kuriems žmonėms gali būti neįmanoma turėti lytinių santykių be prezervatyvo.
Spermos sudėtis ir maistinė vertė
Sperma yra klampi, kreminė, šiek tiek gelsva ar pilkšva medžiaga, sudaryta iš spermatozoidų ir skysčio, vadinamo sėkline plazma. Kitaip tariant, spermą sudaro du atskiri komponentai: spermatozoidai ir skystis. Spermatozoidai sudaro tik 5 proc. sėklos skysčio, likusi dalis - maistingos ir apsauginės medžiagos, kurių paskirtis - saugoti ląsteles pakeliui į kiaušialąstę.
100 ml spermoje yra apie 5000 miligramų baltymų, taip pat gana sveika cinko dozė ir nedidelis vitamino C, magnio bei kalio kiekis. Akivaizdu, kad naudingiau šių maistinių medžiagų dozę būtų gauti iš tikro maisto. Be maistinių medžiagų, žmogaus spermoje taip pat yra antioksidanto, vadinamo spermidinu, kuris, kaip įrodyta, lėtina mielių, kirminų, musių ir pelių kepenų ląstelių senėjimo procesą. Šis poveikis buvo siejamas su akivaizdžiu spermidino gebėjimu reguliuoti ląstelių savęs virškinimo procesą, žinomą kaip autofagija. Nepaisant to, kad sperma garsėja kaip gausus baltymų šaltinis, greičiausiai turėtumėte suvalgyti galonus spermos, kad pajustumėte kokią nors naudą sveikatai.
Kiekviename šaukštelyje ejakuliato - vidutinis vienu metu susidarančio ejakuliato kiekis yra maždaug 5-7 kalorijos, t. y. maždaug tiek pat, kiek gabaliuke kramtomos gumos. Be jau minėtų spermatozoidų, baltymų ir vandens, spermoje taip pat yra įvairių kitų sudedamųjų dalių, pvz: cukraus - fruktozės ir gliukozės; natrio; citrato; cinko; chlorido; kalcio; pieno rūgštis; magnis; kalio; karbamidas.
Spermos skonis ir kvapas
Visiems bent kartą gyvenime yra tekę pagalvoti: „Koks yra spermos skonis?“. Partneriai nebūtinai garsiai pasako, koks jis, todėl daugeliui vyrų kyla vienas klausimas - ar įmanoma pakeisti spermos skonį? Tikriausiai ne kartą girdėjote apie ananasus, kad šie pakeičia spermos skonį.
Nėra vieningo apibūdinimo, koks yra spermos skonis, nes jis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Pagal daugumą atsiliepimų sperma yra kartaus, sūraus, saldaus ir metalo skonio mišinys. Vyro sperma yra silpnai šarminės terpės skystis. Ji sudaryta iš spermatozoidų, kuriuose yra pusė genetinės medžiagos, reikalingos ląstelei sukurti, ir lytinių liaukų sekreto. Spermatozoidai sudaro nuo 1 iki 5 procentų spermos, o likusią dalį - lytinių liaukų sekretas, kurio 80 procentų - vanduo. Tad kiekviena sudėtinė cheminė dalis ir lemia galutinį galimą spermos skonį.
Kadangi didžiausią spermos dalį sudaro vanduo, jis praskiedžia kvapą. Daugybė žmonių kvapo net neužuodžia. O tie, kurie junta, dažniausiai apibūdina taip: muskato, sūrumo ir vos juntamo metalo kvapų derinys.
Mitybos įtaka spermos skoniui
Nors nėra tiesioginio ryšio, įrodančio, kad žmogaus mityba tiesiogiai veikia jo spermos skonį, yra tam tikrų įrodymų. Yra keletas maisto produktų, dėl kurių spermos skonis gali pasikeisti arba būti mažiau rūgštus, pavyzdžiui, skonis keičiasi nuo salierų, petražolių, cinamono, muskato riešuto, ananaso, papajos, apelsinų. Kita vertus, daugelis mano, kad didesnis kartumas gali būti susijęs su kitais maisto produktais, pavyzdžiui, česnakų, svogūnų, brokolių, kopūstų, mėsos ir pieno produktų, alkoholio, kavos.
Pastebėta, kad brokoliai ir žiediniai kopūstai spermai suteikia labai nemalonų prieskonį, o, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai ir ananasai pagerina jos skonį. Pagerinti spermos skonį galėtų salierai, petražolės, cinamonas, muskato riešutai, ananasai, papajos, apelsinai, mandarinai. Pagerinti - tai nereiškia, kad sperma bus saldesnė, tačiau šie produktai gali sumažinti spermos šarmingumo lygį.
Saugumas ir rizika
Spermą sudaro skystis, kurį yra saugu nuryti. Dažniausiai taip, spermą sudarantys komponentai yra saugūs. Ar išspjauti, ar nuryti, priklauso tik nuo jūsų ir jūsų asmeninio pasirinkimo. Prieš priimdami sprendimą įsitikinkite, kad su partneriu atvirai pasikalbėjote apie jo lytiniu keliu plintančių infekcijų statusą. Tai padės jums įvertinti bendrą rizikos lygį. Galiausiai turėtumėte daryti tik tai, kas jums patogu.
Tačiau labai retais atvejais kai kurie žmonės gali pastebėti, kad yra alergiški spermai. Tai taip pat vadinama padidėjusiu jautrumu žmogaus sėklinei plazmai. Nors šis jautrumas pasitaiko retai, jį reikėtų žinoti, jei jums pasireikštų alerginė reakcija.
Būkite tikri, kad atsisakę oralinio sekso, galite žymiai sumažinti riziką užsikrėsti lytiškai plintančia liga, pvz., ŽIV, herpesu ar hepatitu. Kaip ir bet kuris kitas nesaugus lytinis aktas, spermos rijimas gali kelti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis. Netaikant barjerinio kontracepcijos metodo, gerklę gali pažeisti bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, gonorėja ir chlamidiozė. Dėl kontakto oda prie odos gali užsikrėsti virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, herpesu. Prieš pradėdami su partneriu bet kokius nesaugius lytinius santykius, įskaitant oralinę stimuliaciją, būtinai pasikalbėkite apie tai, kada paskutinį kartą tikrinotės arba ar manote, kad turėtumėte pasitikrinti.
Svarbi tinkama apsauga. Gražesnė oda, geresnė nuotaika ir ilgesnis gyvenimas. Apie tai, kad prezervatyvai būtini atsitiktinių lytinių santykių metu, diskutuoti net neverta. Kol kas nėra išrasta patikimesnės apsisaugojimo priemonės nuo neplanuoto nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų.
Spermos įtaka moters sveikatai
2003 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterims, kurios buvo veikiamos spermos ilgesnį laiką, tiek prieš nėštumą, tiek jo metu, rečiau išsivystė preeklampsija - reta nėštumo komplikacija.
Knygos „Tavo oda” (leidykla „Balto“) autorė dr. Yael Adler spermą vadina tikru gamtos stebuklu dėl jos sudėtyje esančių hormonų - testosterono, estrogeno ir kitų neuromediatorių. „Tyrimais nustatyta, kad moterys, kurios lytiškai santykiaudamos nenaudoja apsisaugojimo priemonių, rečiau serga depresija, nes dalis tų hormonų per makšties gleivinę patenka į moters organizmą. Nuo sueities praėjus ilgesniam laikui, depresijos simptomai vėl ima ryškėti“, - rašo ji. Pasak dr. Yael Adler, šie hormonai palankiai veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir plaukų augimą, odos išvaizdą ir sveikatą.
„Mokslininkai neseniai pastebėjo, kad visose kūno ląstelėse, ir ypač gausiai spermoje aptinkamas spermidinas padidino juo maitinamų musių, kirminų, mielių, pelių ir žmogaus imuninių ląstelių ilgaamžiškumą, - rašoma knygoje „Tavo oda“. - Sperma ūmai tapo nauju potencialiu jaunystės šaltiniu. Nors spermidino esama ir kviečių gemaluose, citrusiniuose vaisiuose, sojų pupelėse, sūryje bei daugelyje kitų maisto produktų, nuo tol sperma visiems sukasi ant liežuvio kaip senėjimą galbūt stabdanti priemonė.“
Tačiau mokslininkai iš Oksfordo universiteto teigia, kad sperma yra ne tik grožio ir sveikatos, bet ir ligų šaltinis. Ir kalbame ne tik apie plintančias lytiniu būdu. Vyrų spermoje taip pat buvo aptikta ir ebolos, herpeso, raudonukės, netgi gripo virusų. Kai kurie iš jų gali išgyventi po kelis mėnesius ir būti perduoti lytiniu keliu.
Vyro vaisingumas ir spermos kokybė
Lietuvoje yra daugiau nei 50 tūkstančių porų, negalinčių susilaukti vaikų, ir šis skaičius kasmet didėja. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojo urologo Mariaus Anglickio, beveik kasdien tenka konsultuoti negalinčias susilaukti vaikų poras. Remiantis statistika, apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Pasak statistikos, su nevaisingumo problema susiduria maždaug kas septinta šeima. Specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytojais, kai nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus.
Harvardo universiteto tyrėjai nustatė, kad vyrai, valgantys nesveiką maistą, pavyzdžiui, picas, mėsainius ir traškučius, turi mažesnį vaisingumo procentą nei tie, kurių mityba yra subalansuota. Tyrimas parodė, kad vyrų valgančių nesveiką maistą, sėklidės yra mažesnės, o dėl to ir spermatozoidų kiekis yra mažas.
Kaip pagerinti spermos kokybę?
Reikia valgyti šviežių vaisių, daržovių, vengti sunkaus maisto, stengtis palaikyti tinkamą svorį, daugiau laiko leisti lauke, vartoti vitaminų, neturėti žalingų įpročių. Tada ne tik gaminsis daugiau spermos, bet ir spermatozoidai bus aktyvesni. Geriau atrodantys vyrai turi kokybiškesnę spermą.
Vyrams vienas esminių vaisingumo veiksnių - tinkami spermos parametrai, o juos užtikrinti gali tam tikri produktai, kuriuose yra pakankamai antioksidantų. Būtent jie apsaugo spermatozoidus nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio ir pagerina kiekybinius ir kokybinius parametrus. Pavyzdžiui, L-karnitinas svarbus spermos kokybei. Jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, dalyvauja biocheminėse reakcijose, aprūpinančiose spermatozoidus energija, padidina jų judrumą. Gliutationas yra ląstelėse gaminamas baltymas, jis pripažintas vienu stipriausių antioksidantų. Veikia kaip senėjimą stabdantis antioksidantas. Nustatytas ryšys tarp mažo kiekio gliutationo ir blogos spermos kokybės. Vaistininkė G.Krikščiūnienė mini ir cinko svarbą. Jos teigimu, kiekvieno iš mūsų organizme cinkas dalyvauja daugybėje biocheminių reakcijų ir šiuo klausimu svarbiausia yra DNR sintezė: „Cinkas svarbus tinkamam ląstelių dalijimuisi ir augimui. Taip pat svarbus reguliuojant augimo hormoną ir lytinius hormonus, jis turi įtakos ir reprodukcinei sistemai.“
Statistika apie spermą
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Spermatozoidų judėjimo greitis | 1-4 mm per minutę |
| Spermatozoido ilgis | 0,055 mm |
| Pastojimo tikimybė | 25 proc. |
| Spermos greitis ejakuliacijos metu | 70 km per valandą |
| Spermos kiekis | 2-4 ml |