Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sveikos mitybos principams ir maisto produktų poveikiui mūsų organizmui. Mėsa, kaip vienas iš pagrindinių maisto produktų, taip pat sulaukia daug diskusijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar sveika valgyti ožkieną, kokia jos nauda ir kokia galima rizika.

Mėsa Mityboje: Apžvalga

Mėsa - gyvūnų audiniai, naudojami maistui, daugiausia raumenys. Civilizuotame pasaulyje dažniausiai maistui vartojamas žinduolių ir paukščių raumeninis audinys, šonkauliai ir t.t. Ir visai retai naudojami vidaus organai. Svarbiausias mėsos atsisakiusių žmonių argumentas yra tas, kad „mėsėdžių“ žarnose maistas pūva, nuodija kraują lavoniena, smirda jų prakaitas ir išmatos, nes pasikeičia į blogąją pusę žarnyno mikroflora, daugėja puvimo bakterijų, purinų, rūgščių. Taip, tai tikra tiesa, kai nežinai kiek ir kokios mėsos valgyti. O mes dažniausiai neturime ne tik žinių, bet ir saiko… Viename straipsnyje neįmanoma išdiskutuoti visus „UŽ“ ir „PRIEŠ“, bet apžvelkime kai kurias tiesas.

Mėsa dažniausiai vertinama dietologų dėl mikroelementų -cinko, seleno, vario, geležies ir B grupės vitaminų. Tačiau pažengę vegetarai visa tai gali gauti suderinę įvairius maisto produktus.

Mėsa skirstoma į:

• Baltą:
  • Vištiena
  • Kalakutiena
  • Antiena
  • Žąsiena
  • Laukinių paukščių mėsa (pvz., putpelės ir fazanai)
• Raudoną:
  • Kiauliena (kiaulės ir šernai)
  • Ėriena (aviena)
  • Veršiena
  • Ožkiena
  • Laukinių gyvūnų (elniena, briediena, bebriena)
• Perdirbtą: Rūkyti, džiovinti, sumalti ir suvakuumuoti gaminiai, mėsos pusfabrikačiai.

Ožkiena: Mažiau Žinomas, Bet Vertingas Produktas

Ožkiena yra pagrindinis Vidurio Rytų ir Azijos šalių maistas, kur kalnuotose ganyklose ganosi didžiulės ožkų bandos. Tačiau vakarietiškame pasaulyje, ožkienos iki šiol retai kada pamatysite šiuolaikinių parduotuvių lentynose.

Pasak J.J.Joneso, Oklahomos valstybinio universiteto agrikultūros ekonomisto, ožkos ilgą laiką buvo suvokiamos kaip žemos klasės agrikultūros pasaulio gyvulys. Nors ožkienos paklausa padidėjo kartu su didėjančiomis Jungtinių Valstijų etninėmis grupėmis, ji vis dar mažai vartojama.

Skoniu ožkiena primena laukinių gyvūnų mėsą (pavyzdžiui, stirnieną). Ožkiena nėra „nei sviestinė, nei švelni, kaip jautienos nugarinė, tačiau ji suteikia daugybę galimybių būti išradingais virtuvėje“

Ožkienos Privalumai

Ožkos mėsa yra ne tokia riebi ir turi mažiau kalorijų nei paukštiena, jautiena ar kiauliena.

Ožkienos Trūkumai

Viena iš problemų yra ta, kad ožkos nėra labai tinkamos pramoninei gyvulininkystei. Taip pat yra tam tikras suvokimas, kurį būtina pakeisti. „Žmonės suvokia ožkieną kaip egzotišką maistą“

Mėsos Nauda Organizmui

Mūsų plaukai, nagai, raumenys, vidaus organai sudaryti iš baltymų. Organizme nėra didelių baltymų rezervų, todėl jie nuolat turi būti gaunami su maistu. Visas nepakeičiamas amino rūgštis būtent ir turi gyvūniniai baltymai. Augalinės kilmės baltymams paprastai trūksta 1 ar 2 svarbiausių amino rūgščių. Baltymų trūkumas gali sutrikdyti tam tikras organizmo funkcijas. Iš baltymų gaminami antikūnai - apsauginės medžiagos, kurios kovoja su įvairiomis infekcijomis. Baltymai yra pati svarbiausia medžiaga atkuriant ir pakeičiant pasenusias ląsteles naujomis. Todėl jie vadinami “statybine organizmo medžiaga”.

Daugelis žmogaus hormonų yra baltyminės medžiagos, o baltymas hemoglobinas organizme perneša deguonį. Baltymai taip pat naudojami energijos gavimui. Jie turi sudaryti 12-13% visos dienos maisto raciono energijos vertės.

Vidutiniškai per parą mes turėtume gauti apie 50-60 g baltymų. Tačiau reikia žinoti, kad 100 g virtos vištos krūtinėlės yra apie 30 g baltymų - t.y. pusė dienos normos! 100 g sūrio - 30 g baltymų, 2 kiaušiniai taip pat apie 30 g baltymų.

Kaip Teisingai Valgyti Mėsą

Kokia mėsa geresnė ar blogesnė? Apie perdirbtą mėsos rūšį norėsiu papasakoti plačiau kitą kartą. O kada, kokią ir kiek naudinga valgyti - klausimas nepaprastas. Vėl reikia gilintis į žmogaus gyvenimo būdą, sveikatos būklę ir požiūrį į maistą bei sveikatą.

Jei vis dėlto nuspręsite likti mėsą garbinančiose gretose, rekomenduoju ją rinktis atsakingai ir vartoti saikingai, nes jos žala kartais pranoksta naudą.

Valgykite saikingai LIESĄ MĖSĄ (baltos mėsos krūtinėlę, nevartokite paukščių odos, kepintos riebios šoninės, sparnelių), nes riebalų perteklius nusėda ant šonų, apgaubia vidaus organus bei plaukioja jūsų kraujagyslėmis. Valgykite mėsą 2-3 kartus per savaitę, o ne kasdien…

GRIEŽTAI ATSISAKYKITE PERDIRBTŲ MĖSOS PRODUKTŲ! Juose yra kenksmingų cheminių junginių, kurie gali padidinti chroniškų ligų riziką. Vartojant pusgaminius, galite sulaukti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip širdies kraujagyslių ir vėžio (ypač storosios žarnos). Nitrozaminai randami visose dūmuose ir aukštoje temperatūroje apdorotuose produktuose bei didelis druskos bei konservantų kiekis tikrai žalingas organizmui.

Jei jau įsigijote neriebios, ekologiškos mėsos gabaliuką, nesudeginkite, nesučirškinkite, nepaskandinkite riebaluose ir nepaslėpkite miltų plutoje! Sveikiausias būdas ruošti mėsą - ją gaminti garuose, žemoje temperatūroje ar virti.

Imkite lėkštę ir iš karto pusę jos turinio užpildykite šviežiomis salotomis ar raugintomis daržovėmis, o kitoje lėkštės pusėje padėkite ne didesnį kaip 100 g teisingai paruoštos mėsos gabaliuką. Pasirenkant tokius pietus ar vakarienę 2-3 kartus per savaitę (ne kasdien ir ne 2 kartus per dieną!), tikrai nekils rūpesčių dėl mėsos valgymo ir pabiurusios sveikatos.

Štai trumpas sąrašas produktų, kuriuos derėtų dėti į lėkštę - dėl sveikatos, aplinkos, ar ekonominių priežasčių:

• Zebrinė liūtažuvė
• Vabzdžiai
• Pupelės
• Sidabrinė šeferdija
• Jūros dumbliai
• Vaisių ir daržovių odelės

---