Vaikams instinktyviai patinka būti arčiau gamtos, jie mėgsta žaisti lauke. Tačiau pramogos gali virsti ir naudingais užsiėmimais. Veikla sode ar darže yra naudingas įrankis siekiant atitraukti vaikus nuo ekranų ir mokyti atsakomybės, taip pat ir padės ugdyti vaiko norą valgyti daugiau vaisių bei daržovių. Sodininkystė ne tik reikalauja iš vaikų fizinio aktyvumo, bet ir juos nuramina bei priartina prie gamtos, skatina smalsumą.

„Matome, kad augantis dėmesys sveikam, tvariam gyvenimui būdui vis daugiau žmonių paskatina imtis sodininkystės ar daržininkystės. Tą geriausiai rodo augantys įvairių daržovių, gėlių sėklų pardavimai - šį kovą jų parduota beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Tuo tarpu gėlių svogūnėlių populiarumas auga kaip ant mielių - šių metų kovą jų nupirkta net 3,5 karto daugiau.

Kaip ir namų ruošos darbus, taip ir veiklą su vaiku sode, darže naudinga skiepyti nuo mažens. Atrandant gamtos paslaptis vystosi vaikų vikrumas, dėmesys aplinkai, pareigos jausmas. Be to, matant, kiek pastangų reikia užauginti maistą, taip jie mokysis pagarbos kitų darbui ir ugdys įprotį nešvaistyti maisto.

Kaip įtraukti vaikus į daržininkystę?

Laikykite tai žaidimu. Vyresnėliai jau supranta, kad namuose reikia atlikti ir darbų, bet mažiesiems veiklą sode geriau laikyti ne privaloma užduotimi, o pramoga. Pasirūpinkime, kad vienu metu nereikėtų daryti pernelyg daug darbų, nes tai gali slopinti entuziazmą. „Vaikui gera pramoga bus ir jeigu paprasčiausiai paprašysite apipurkšti augalų lapus vandeniu. Gali padėti intriguojantys dalykėliai - vaikiški sodininko rinkiniai arba specialios pirštinės. Vyresnius vaikus, kurie užsispyrusiai nenori dalyvauti tvarkant sodą, gali paskatinti varžybos.

Gėlių laistymo, gėlynų kasimo ar lapų grėbimo varžybos tarp brolių ir seserų arba tėvų ir vaikų motyvuos darbus atlikti greičiau ir kruopščiau. Parinkite tinkamus augalus. Greičiausias būdas sudominti sodininkyste - pasodinti vaiko mėgstamą daržovę, kurią jis pats mėgsta valgyti. Parduotuvėse galite rasti specialiai jiems skirtas sėklas, kurios parinktos atsižvelgiant į augalų grožį ir paprastumą auginant. Galima pradėti nuo greitai augančių pupelių, žirnių ir prieskoninių žolelių, nes tai nereiklūs augalai, o mainais jie įspūdingai auga.

„Kai vaikai matys, kaip greitai ir sėkmingai auga pačių pasėtos daržovės, jie ir patys lengviau susigundys paragauti savo darbo rezultatų. Todėl verta pasisėti salotų, laiškinių česnakų. Ridikėliai yra tikrai graži daržovė, vaikai entuziastingai traukia iš žemės jų mielus raudonus rutuliukus. Špinatai taip pat greitai auga, duoda didelį derlių ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, todėl idealiai tinka daržininkystei su vaikais“.

Saugumo priemonės

Dirbant sode ar darže, žinoma, vaikų saugumas turėtų išlikti prioritetas. Pasirūpinkite, kad šalia nebūtų neatitvertų vandens telkinių (net ir nedidelių tvenkinukų), nepalikite be priežiūros savo įrankių, trąšų. Būtina tinkama apranga, įskaitant kepurę, kad galva būtų apsaugota nuo saulės spindulių, ir pirštines, kad būtų apsaugotos jautrios rankos. Tiek veikla, tiek reikmenys, kuriuos naudos vaikas, turėtų atitikti jo amžių.

„Vaikai mėgsta mėgdžioti mus, suaugusiuosius. Jie irgi nori pabandyti dirbti kauptuku, grėbliu, laistytuvu ar kitais įrankiais. Tačiau tai, kas mums įprasta, vaikams gali kelti riziką ar paprasčiausiai būti nepatogu. Prižiūrėkite. Prižiūrėti reikėtų ne tik mažuosius, bet ir tai, kaip jie atlieka užduotis. Kruopštumo, augalų pažinimo jie dar tik mokosi, tad kai kurios gėlės, sėklos gali gauti per daug vandens, kitos - per mažai.

Asmeninis daržas

Tai puikus būdas ugdyti atsakomybę - parinkite nekaprizingų augalų, kuriuos lengva prižiūrėti. Tai neturi būti dalis lysvės, puikiausiai pakaks didesnio vazono ar lovelio net ir ant namų palangės ar balkone. Ten auginkite prieskonines žoleles, šviežias daržoves. Įkurkite vabzdžių viešbutį. Pastaraisiais metais išpopuliarėję, jei turi daug privalumų. Juos nesunku pagaminti, pats procesas bus įdomus ir vaikams, o rezultatas bus naudingas dar ir gyvajai gamtai.

Paukštelo, paprastam vabzdžių viešbučio projektui reikia tik atviros dėžės - vaikai gali bėgioti po sodą ir surinkti jam reikiamų medžiagų: šakelių, samanų, sausos žolės, kankorėžių ir pan.

Mitybos įpročiai

„Kuo jau kuo, bet vaikai kantrybe dažniausiai nepasižymi. Todėl labai naudinga būtų kuo dažniau į savo mitybos racioną įtraukti namuose užaugintas šviežias gėrybes, kad mažieji galėtų nuolatos matyti savo pastangų rezultatą. Kol daržovės dar tik noks, paprašykite iš daržo ar nuo palangės nuskabyti šviežių prieskoninių žolelių lapelių vakarienei, gerkite mėtų arbatą arba vandenį su ja, pusryčių sumuštinius gardinkite svogūnų laiškais nuo palangės“.

Nors sodininkystė yra susijusi su tam tikrais įgūdžiais ir nuo jūsų nepriklausančiais veiksniais (pvz., orais), neleiskite, kad tai užkirstų jums kelią. „Sodininkystė yra tarsi mokslinis projektas, - sako Nacionalinio sodų biuro vykdomoji direktorė Diane Blazek. - Ji pareikalaus bandymų ir klaidų, o klaidos yra gerai! Tai pats geriausias būdas mokytis“.

Maisto produktų auginimas namuose

Jei niekada anksčiau neužsiėmėte daržininkyste, auginti savo daržoves gali būti ir įdomu, ir baugu. Sėjant sėklas, tikrai reikia šiek tiek žinių, laiko ir kantrybės. Tačiau yra ir gera naujiena:ar turite erdvų sklypą, ar tik mažą balkoną, jūs galite patys užsiauginti vaisių ir daržovių (ir netgi grybų!). Geriausias būdas pradėti - pasirinkti daržoves ir vaisius, kuriuos mėgstate, ir išsiaiškinti, kada juos reikia auginti.

„Auginkite tai, ką mėgstate pirkti maisto prekių parduotuvėje, - sako Allison Zeeb, „Takii Europe“ namų sodininkystės ir produktų vadybininkė. - Galite rinktis iš daugybės augalų. Pradėkite nuo to, ką mėgstate“.

Jei jums tai atrodo per sunku ar tiesiog trokštate lengvesnio sodininkystės proceso, auginkite tik prieskonines žoleles. Jos nereikalauja daug priežiūros ir yra puikus būdas susidraugauti su dirva.

Daržininkystės privalumai

Yra daug priežasčių, kodėl reikėtų daržoves augintis patiems. Štai pagrindiniai nuosavo daržo ar augalų auginimo vazonuose privalumai. Tai naudinga aplinkai Vaisiai ir daržovės yra sezoniniai, tačiau maisto prekių parduotuvėse juos galima rasti beveik ištisus metus. Tai reiškia, kad daugelis produktų ne sezono metu yra gabenami per visą pasaulį. Šis gabenimo procesas daro neigiamą poveikį aplinkai.

„Kam rinktis daržoves iš parduotuvės, į kurią jos patenka užaugintos už šimtų kilometrų, - klausė A. Zeeb. - Numalšinkite savo rūpestį dėl klimato kaitos ir sumažinkite anglies dioksido pėdsaką, stengdamiesi valgyti sezoninius produktus ir savo pačių užsiaugintą produkciją“.

Vienas iš pagrindinių privalumų, mokantis auginti ekologiškus maisto produktus, yra galimybė išvengti pesticidų, kurie kenkia organizmui ir gali patekti į vandenį bei dirvožemį. Laimei, jums nereikia cheminių medžiagų, kad jūsų darže augtų vaisiai ir daržovės. „Daržoves lengva užauginti ekologiškai, todėl jūsų mityboje sumažėja sintetinių trąšų likučių“, - sakė D. Blazek.

Kai auginatės maistą patys, galite lengvai ir greitai gauti naminių produktų. „Labai tikėtina, kad valgysite savo užaugintas daržoves, todėl kiekvieną dieną suvalgysite daugiau daržovių, nes jos bus šviežios ir nuskintos iš karto už jūsų durų“, - sakė D. Blazek. Papildoma premija: užsiauginę šviežių ir skanių produktų, galėsite sumažinti maisto atliekų kiekį, o tai bus naudinga jūsų piniginei ir visai planetai.

Namuose užauginti produktai yra skanesni ir maistingesni, nes derlių nuimate ir valgote tuomet, kai jis būna natūraliai ir ką tik sunokęs. „Produktai lieka augti tol, kol sunoksta, taigi pagerėja jų maistinė vertė ir skonis“, - pažymi „Bonnie Plants“ sodininkystės specialistė Amy Enfield. - Dauguma maisto prekių parduotuvėse esančių daržovių ir vaisių skinami nesunokę, kad juos būtų galima sėkmingai transportuoti ir kuo ilgiau laikyti parduotuvėje“.

Augindami savo pačių produktus, sutaupysite pinigų, nes vaisių ir daržovių kainos vis auga. Sėklų pakuotė paprastai kainuoja nuo 2 iki 4 JAV dolerių, o sėklų joje būna daug. Pirkti sėklas ir auginti iš jų daržoves apsimoka, turint galvoje, kad vos viena salotų gūžė maisto prekių parduotuvėje kainuoja 2 dolerius. Maždaug už tą pačią kainą galite nusipirkti salotų sėklų pakuotę ir sėti po kelias sėklas kas savaitę, kad visą sezoną turėtumėte šviežių salotų.

Kokie yra daržininkystės minusai?

Nors sodo priežiūra turi daug privalumų, ji neapsieina ir be trūkumų. Štai keturi dalykai, dėl kurių dažniausiai skundžiasi savo daržą turintys žmonės. Tai užima laiko Kad sodas ar daržas bujotų, jam reikia meilės ir priežiūros. Tam, kad užsiaugintumėte savo daržovių, turėsite skirti laiko.

„Sodui reikia laiko. Negalite pasėti daržoves ir jas pamiršti, - sakė A. Enfild. - Jas reikės laistyti, tręšti, ravėti, stebėti, ar nepuola kenkėjai bei ligos, o kai daržovės užaugs - nuimti derlių“.

Nors pasinerti į daržininkystės ir derliaus nuėmimo romantiką yra lengva, turite būti kantrūs. Tam, kad augalai užaugtų, sužydėtų ir subrandintų vaisius, reikia laiko. „Negalite pasėti sėklų šiandien, o jau kitą savaitę džiaugtis derliumi, nebent tai būtų mikrožalumynai“, - teigė D. Blazek.

Daržams reikia vietos, ypač vasarinėms daržovėms, pavyzdžiui, pomidorams, agurkams ir vasariniams moliūgams. Tačiau yra būdų užsiimti daržininkyste, net jei neturite didelio sklypo. Norite sužinoti, kaip užsiauginti maisto bute ar ant palangės? Auginkite vazonuose! „Jei jūsų erdvė yra ribota, daugelį daržovių, ypač kompaktiškas jų veisles, galima auginti dideliuose vazonuose saulėtame balkone ar terasoje“, - sakė A. Enfild.

Daržininkystė nėra nieko nekainuojantis hobis. „Nors sutaupysite šiek tiek pinigų maisto prekių parduotuvėje, tačiau norint pradėti auginti daržoves, reikės išlaidų sėkloms ar sodinukams, įrankiams ir kitiems reikmenims“, - pažymėjo A. Enfild. Įrankių daug neprireiks, tačiau turėsite įsigyti žemių ir komposto (tiesa, pastarąjį galite kaupti patys), taip pat sėklų ar sodinukų.

Kai pradėsite auginti daržoves, greitai suprasite, koks svarbus yra klimatas ir metų laikai. Suvoksite, kad oro sąlygos nuo jūsų visiškai nepriklauso. „Tapsite priklausomi nuo motušės gamtos, - sako D. Blazek. - Ji diktuos, kiek lietaus sulauksite ir kokią bus oro temperatūra. Taigi stenkitės bendradarbiauti su ja ir į ją atsižvelkite, kai reikės augalus sodinti, laistyti ir tręšti“.

Į ką reikia atsižvelgti, prieš pradedant auginti daržoves

Taigi nusprendėte auginti vaisius ir daržoves. Nekantraujate išsipurvinti. Tačiau prieš pradėdami raustis dirvoje, atkreipkite dėmesį į keletą veiksnių, kurie lems, kaip augs jūsų daržas. Spręsdami, kur įrengti sodą ar daržą, atkreipkite dėmesį, kuriai vietai tenka daugiausia saulės. Jei norite, kad jūsų augalai gerai augtų ir vešėtų, jie turi gauti pakankamai saulės šviesos.

„Pasidomėkite, kiek saulės gauna įvairios jūsų kiemo ar sklypo vietos, - sakė D. Blazek. - Visuotinė taisyklė yra ta, kad augalai turi gauti saulės šešias (o geriausia aštuonias) valandas per dieną. Tuomet jie augs sveiki ir duos gerą derlių“.

Kai kurioms daržovėms gali pakakti ir mažiau valandų saulės šviesos. „Kai kurios daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, žirniai, pupelės, svogūnai, kopūstai, burokėliai ir morkos, neblogai auga gaudami nuo keturių iki šešių valandų saulės“, - nurodė A. Enfield.

Jei norite sėkmingai užsiimti daržininkyste, turite žinoti savo klimato arba augalų atsparumo šalčiui zoną. Nuo to priklausys, ką ir kada galėsite auginti. Be to, ne visos augalų rūšys tinka auginti visuose geografiniuose regionuose. „JAV žemės ūkio departamentas yra nustatęs atsparumo zonas, kad žmonės žinotų, kiek vidutiniškai šalčio būna jų vietovėje, - aiškino ilgametė sodininkė, rašytoja ir redaktorė Jo Ellen Meyers Sharp. - Atsparumo zona ir vidutinės pirmųjų bei paskutinių šalnų datos nurodomos daugelyje sodinimo instrukcijų, pvz., jose gali būti rekomenduojama sėklas lauke sėti praėjus dviem savaitėms po paskutinių šalnų“.

Taip pat turite žinoti, per kiek laiko augalas užauga ir subrandina vaisius - tai leis jums planuoti sodinimo ir derliaus nuėmimo laiką. Jei jums atrodo, kad viso to yra per daug, žinokite, kad tam reikia tik šiek tiek išankstinio mąstymo. „Imkime, pavyzdžiui, arbūzą, - sako D. Blazek. - Jei ant pakuotės nurodoma, kad jis užauga ir sunoksta per 80 dienų, o pirmosios šalnos jūsų regione būna maždaug nuo spalio 15 dienos, negali pasodinti jį rugpjūčio viduryje ir tikėtis, kad iki šalnų sulauksite derliaus“.

Dirvožemis yra pagrindinė daržininkystės sudedamoji dalis. Jame augalai ne tik auga, bet ir gauna iš jo didžiąją dalį maistinių medžiagų. Todėl savaime suprantama, jog labai svarbu žinoti, ko turi jūsų dirvožemis. „Jei augalus planuojate sodinti į dirvą, tuomet būtina atlikti dirvožemio tyrimą“, - pažymi D. Blazek. Dirvožemio tyrimas, kurį galima atlikti sodo centruose arba medelynuose, parodys, ar jūsų dirvožemis neturi švino ar kitų toksinų. Jei jų yra, teks atsisakyti planų sodinti daržoves dirvoje - apsvarstykite galimybes įsirengti pakeliamas lysves arba auginti daržoves vazonuose.

Atlikę dirvožemio tyrimą, taip pat sužinosite, kokių maistinių medžiagų jame trūksta, ir galėsite jų pridėti. D. Blazek dirvožemio tyrimus lygina su sveikatos tyrimais. „Galvokite apie savo dirvožemį kaip apie savo kūną. Jam reikia maisto, bet galbūt tik tam tikrų maistinių medžiagų, - sakė ji. - Be tinkamų sveikatos tyrimų nežinosite, kokių medžiagų jums reikia, o kokių - ne“.

Kai sužinosite, kas yra jūsų dirvožemyje ir kuo reikia jį papildyti, galėsite pradėti mokytis, kaip atskirti, ar dirvožemis yra molingas, ar turi daug maistingųjų medžiagų. „Paimkite į saują dirvožemio ir pažarstykite jį tarp pirštų. Jeigu jis tamsus ir byra, jame yra daug organinių medžiagų, - sakė A. Zeeb. - o jei žemė panaši į molį iš mokyklos? Tuomet tikriausiai vertėtų pridėti papildomų organinių medžiagų, kad daržovės galėtų tinkamai augti“.

Galbūt esame įpratę, kad maisto prekių parduotuvėje bet kada rasime mums reikalingų vaisių ir daržovių, tačiau augindami daržoves patys, greitai suvoksime, kad ne viskas auga ištisus metus. „Daržovės yra sezoninės, - aiškino A. Enfild. - Planuojant daržą, naudinga išsiaiškinti, kuo skiriasi vėsaus ir šiltojo sezono daržovės. Visada atsižvelkite į rekomendacijas, kada reikėtų sėti vienas ar kitas daržoves“.

Sezonai daržovių auginimui:

• Ankstyvas pavasaris - pavasario vidurys: vėsaus sezono daržovės: morkos, ridikėliai, salotos, špinatai, brokoliai ir kopūstai.
• Vėlyvas pavasaris - vasaros pradžia: šiltojo sezono daržovės: pomidorai, paprikos, cukinijos, melionai, baklažanai ir agurkai.
• Vasaros pabaiga - rudens pradžia: daug vėsaus sezono daržovių.

„Išsiaiškinkite daržovių auginimo zonas ir jų mėgstamą klimatą. Ne visi augalai gali augti bet kurioje valstybėje ar visais metų laikais“, - pažymėjo A. Zeebas.

Viena iš maloniausių daržininkystės dalių - džiaugtis derliumi, kai jau ateina metas jį nuimti. Ar auginote daržoves iš sėklų, ar pirkote daigus, visada gausite informacijos, ko augalui reikia, kad jis augtų, ir kiek laiko jis augs, kol duos derlių. Geriausias metas derliui nuimti priklauso nuo konkretaus augalo, todėl atkreipkite dėmesį į tai, kas rašoma ant sėklų pakuotės ar sodinukų instrukcijose.

Įrankiai, kurių reikia daržininkystei

Daržininkystei nereikia daug įrangos, tačiau yra keletas įrankių, kurie gali jums praversti. Jums reikalingi įrankiai taip pat priklausys nuo to, kokio dydžio ir tipo daržą turėsite - auginsite daržoves vazonuose, pakeltose lysvėse ar dirvoje.

• Guminės pirštinės
• Sodo žirklės (sekatorius)
• Sodininko mentelė
• Laistymo lazdelė arba laistytuvas
• Karutis
• Šakės
• Kastuvas
• Sodo kauptukas

Kai tik pradedate užsiimti daržininkyste, natūralu, kad norite auginti visko po truputį. Tačiau kai kurias daržoves auginti yra lengviau nei kitas. „Pradedantiesiems lengviausia auginti salotas, špinatus, lapinius kopūstus ir kitus žalumynus, - pažymi J.E. M. Sharp. - Šias daržovės gerai auga balkonų vazonuose, terasoje, verandoje - beveik visur“.

A.Zeeb mano, kad pradedantieji taip pat galėtų rinktis šparagines pupeles. „Jos yra kompaktiškos, todėl joms nereikia kuolų, stulpelių ar grotelių, - sako ji. - Tiesiog pasėkite jas ir po septynių - aštuonių savaičių turėsite pupelių, kurias galėsite valgyti“.

Nekantraujate pradėti? Štai greičiausiai augančios daržovės, skaičiuojant nuo sėjos iki derliaus:

• Burokėliai: apie 25 dienas;
• Šparaginės pupelės: apie 50 dienų;
• Lapiniai kopūstai: apie 40 dienų;
• Salotos: apie 40 dienų;
• Ridikėliai: apie 50 dienų;
• Laiškiniai svogūnai: apie 30 dienų;
• Špinatai: apie 30 dienų;
• Cukinijos: apie 50 dienų.

Dabar, kai jau sužinojote, kaip auginti savo pačių daržoves, apsvarstykite galimybę investuoti į komposto dėžę ar pradėkite krauti atliekas į komposto krūvą, kuri vėliau virs naudingomis trąšomis jūsų daržui. Kai viską pasėsite ir pasodinsite, su malonumu galėsite stebėti, kaip jūsų augalai auga ir keičiasi, kol ateis laikas raškyti jų vaisius ir nuimti derlių.

---