Vis daugiau miestiečių nori turėti savo „daržą“ ant palangės arba balkone. Iš tiesų, tokių žmonių dabar yra daugiau nei anksčiau.
Lyderiai tarp daržovių - agurkai ir pomidorai, o tarp žolelių - bazilikai.
Ką ir kaip galima sėti?
Agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovė Jolita Grigienė pasidalino praktiniais patarimais, ką ir kaip galima sėti belaukiant pavasario, bei atskleidė, kokios daržovės labiausiai domina lietuvius pirkėjus.
Ji mini, kad lietuviai labiausiai perka agurkų ir pomidorų sėklas, tiesa, skiriasi jų veislių įvairovė - renkamasi skirtingų formų, spalvų, žemaūgius ir pan.
Taip pat vasarį itin paklausios paprikos.
„Daug kas dabar augina prieskonines žoleles, pavyzdžiui, baziliką ant palangės. Jį galima auginti ištisus metus ir jis yra pats populiariausias“, - tikino J. Grigienė.
Anot jos, bazilikas, jeigu tik namuose yra pakankamai šilta, gana lengvai auga.
Lietuviams taip pat įdomios gražgastės, vadinamos rukolomis, taip pat čiobreliai ir rozmarinai.
„Čiobrelių sėklos yra labai smulkios. Kai kelias sėklytes pasėjate į kokią nors talpą ir jos sudygsta, paaugusius daigelius, turinčius tikruosius lapelius, būtina persodinti po kelis į didesnius vazonėlius. Juose jie sėkmingai gali augti ir šakotis, - pasakoja pašnekovė. - Jeigu sėklos nebūtų persodinamos, jos augtų labai tankiai vienas prie prieigos ir skurstų. Jų šaknims reikia vietos - kad nebūtų nežinia kiek tų augalų prisisėję“.
J. Grigienės teigimu, šiemet lietuviams labiau įdomios ir melionų bei arbūzų sėklos, taigi prekybininkai jaučia šių kultūrų pirkimo suaktyvėjimą.
„Jie iš tikrųjų puikiai užauga net ir lauko sąlygomis, o galima užsiauginti ir šiltnamyje, bet reikia turėti daug vietos, nes augalai paleidžia virkščias. Lauke jie irgi puikiai sunoksta ir būna skanūs, saldūs“, - teigė „Sėklos“ produkto vadovė.
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad vilniečiui Mariui arbūzą yra pavykę užsiauginti ir balkone, tačiau daržinininkystės srities žinovė teigė, kad tokie atvejai - retenybė.
„Melionai ir arbūzai - šilumamėgės kultūros. Jeigu nusprendžiame, kad auginsime lauke, reikia sulaukti šiltų orų, nes jie labai bijo šalnų. Jeigu pasodinsime, kai dar tikėtinos šalnos, kai visi skuba greičiau pasodinti, nes nori greičiau sulaukti derliaus, gali ir nepavykti - reikia dengti agroplėvele ir pan. Šios kultūros mėgsta ir derlingesnį dirvožemį, o ne dirvą“, - sakė J. Grigienė.
„Nebuvo populiaru turėti prieskonių ant palangės ar balkone užsiauginti pomidorų. Dalis miestiečių juk išvis neturi daržo, sodo - neturi sodybos. Taigi eksperimentuoja namie, - šypsosi pašnekovė.
Jos teigimu, namuose ant palangės galima užsiauginti ir vyšninių pomidorų, tačiau reikia pasirinkti tinkamas veisles - nesirinkti aukštaūgių, o palangė turėtų būti buto pietinėje pusėje. Tas pats pasakytina ir apie balkone auginamas daržoves, jos ten geriau augs, jei balkonas bus įsikūręs pietuose.
„Jeigu pomidorus auginsite namie, vasario pabaigoje jau galite pradėti. Pomidorai dygsta apie 7-10 dienų, jeigu sėklos turi mažiau energijos - kartais ir iki dviejų savaičių gali užtrukti. Kai sudygsta, kol užaugs - vesti vaisius jums jis pradės tik vasarą“, - sakė J. Grigienė.
Jeigu dabar pasėsite bazilikus ir rukolas, joms sudygti reikės vėlgi apie 10 dienų, tačiau didesnis krūmelis, tinkamas skabymui, užderės tik vasaros viduryje.
„Bazilikas yra vienas iš tų prieskonių, kurį galima greičiau užsiauginti. Sudygsta per kokias dešimt dienų, bet jis pakankamai sparčiai auga, o štai, pavyzdžiui, rozmarinas būna, kad ir tris savaites dygsta. Čiobrelis irgi dygsta ilgiau“, - žolelių augimo subtilybes atskleidė pašnekovė.
Tarp greitai dygstančių daržovių moteris minėjo agurkus, ridikėlius, salotas, špinatus, o štai paprikos sėklos kartais dygsta dvi savaites, morkos - tris.
„Špinatai nelabai mėgsta šilumą. Jie užaugs ir ant palangės, bet daigai gali būti labai ištįsę. Jie nebijo šalčių ir šalnų, bet jeigu namuose labai karšta, jiems tai nepatinka“, - pridūrė J. Grigienė.
Nuo ko pradėti? Kaip prižiūrėti?
Nusprendus įkurti mini „darželį“ ant palangės ir išsiruošus nusipirkti sėklų, reikia nepamiršti pagalvoti ir kokioje žemėje, kokiuose indeliuose jūsų daigeliai augs.
J. Grigienė pataria nebijoti patarimų klausti sėklų parduotuvėse bei atidžiai skaityti prekių etiketes: „Parduotuvėse yra gausu visokiausių substratų atskiroms kultūroms - yra ir agurkams, pomidorams, paprikoms, ankstyvosios kultūroms, specialūs gruntai ir substratai prieskoniams ir pan. Taigi patarčiau rinktis specialiai tam tikrą žemę ir į ją sėti. Kuo smulkesnės sėklos, tuo mažiau jas reikia užberti žeme - sluoksnis viršuje turi būti kuo mažesnis. Kartais tiktai žemė talpoje sudrėkinama ir smulkios sėklos įspaudžiamos į žemės paviršių, neužberiant žemėmis iš viso. Stambesnės sėklos irgi užberiamos nuo pusės iki trijų centimetrų žemės sluoksniu“.
Laistyti augalus, kaip pataria pašnekovė, reikia tuomet, kai matote, kad augalėlis išsausėjo. Tikrai nereikia laistyti kasdien.
Pradedantiems daržininkams pravartu įsigyti specialias daigyklas, kuriose sėklytes sudaiginti bus lengviau, nes jos turi specialių dangtelį, po kuriuo gerai išsilaiko drėgmė.
„Jeigu turite nedidelį vazonėlį - kelių centimetrų skersmens ir į jį pasėsite visą pakelį, tarkime, bazilikų, tikrai nebus gerai. Jeigu matote, kad labai tankiai sudygo, reikia palaukti, kol augalai išleis pirmuosius tikrus lapelius ir tik tada galima pikuoti (praretinti - red. past.). Į tą patį vazonėlį galite pasodinti 4-5 augaliukus, bet ne 20”, - patarė daržininkystės specialistė.
Ji priduria, kad ant sėklų pakelių paprasta parašyta, kokiais atstumais rekomenduojama auginti jūsų turimas sėklytes, taigi derėtų tokios informacijos taip pat nepraleisti pro akis.
Ar visi turime tinkamą „ranką“?
J. Grigienė pripažįsta, kad pati ir sėja, ir sodina praktiškai visas naujas sėklų veisles, kurios tik naujai atsiranda asortimente ir viskas sudygsta. Todėl ji sako nemananti, kad vienų „rankos“ daržui tinkamesnės nei kitų.
Ji svarsto, kad nesėkmė daiginant sėklas gali aplankyti ne tiek dėl „blogų rankų“, kiek dėl įgūdžių ir žinių stokos.
„Juk sėjant lauke reikia laikytis ir žinoti sėjomainos principus. Į tą pačią vietą agurkus arba morkas gali sėti tik po trijų-keturių metų. Dažnas to nežino - pasėja, nesudygsta, nesulaukia derliaus ir kaltina, kad sėkla bloga. O iš tikrųjų - reikia nemažai žinių. Manyčiau, kad turėtų visiems pasisekti“, - juokiasi „Sėklų“ produkto vadovė.
Lauko daržininkystei dar reikia palaukti
Tie, kas turi šildomus šiltnamius, jau pamažu pradeda naujos sėjos darbus, tačiau likusiems - ketinantiems sėti atviruose daržuose - dar kiek per šalta.
„Kas turi stiklinius šiltnamius, šiek tiek greičiau viskas įšyla po žiemos, tačiau dabar dar naktimis būna šaltukas, dar jeigu ir bus pasėtos atsparesnės kultūros, jos vargs. Gal ir sudygs, bet sunkiai vystysis“, - samprotavo J. Grigienė.
Ji sako, kad daržininkai sėją pradeda pagal orus, tačiau tikslaus paskaičiavimo, kad turi būti tiek ir tiek parų su aukštesne temperatūra, kad jau būtų metas kibti į darbus, nėra.
„Praeitais metais, kada buvo labai vėlyvas pavasaris, sniego buvo iki balandžio vidurio, visa sėja vėlavo. Tradiciškai pirma sėjama į šiltnamį - ridikėlius, salotas, špinatus, o po to, kai visiškai sušyla oras, sėjama į lauką. Pernai mes tokio dalyko net neturėjome, buvo taip šalta, kad žmonės nieko negalėjo pasėti į šiltnamius. Po to jau viskas buvo sėjama lauke. Manau, šiemet mes turėsime tą šiltnaminį derlių, skirtingai nuo praeitų metų“, - sakė „Sėklos“ produkto vadovė.
Veikla sode ar darže yra naudingas įrankis siekiant atitraukti vaikus nuo ekranų ir mokyti atsakomybės, taip pat ir padės ugdyti vaiko norą valgyti daugiau vaisių bei daržovių.
Sodininkystė ne tik reikalauja iš vaikų fizinio aktyvumo, bet ir juos nuramina bei priartina prie gamtos, skatina smalsumą.
„Matome, kad augantis dėmesys sveikam, tvariam gyvenimui būdui vis daugiau žmonių paskatina imtis sodininkystės ar daržininkystės. Tą geriausiai rodo augantys įvairių daržovių, gėlių sėklų pardavimai - šį kovą jų parduota beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Tuo tarpu gėlių svogūnėlių populiarumas auga kaip ant mielių - šių metų kovą jų nupirkta net 3,5 karto daugiau. Kaip ir namų ruošos darbus, taip ir veiklą su vaiku sode, darže naudinga skiepyti nuo mažens. Atrandant gamtos paslaptis vystosi vaikų vikrumas, dėmesys aplinkai, pareigos jausmas. Be to, matant, kiek pastangų reikia užauginti maistą, taip jie mokysis pagarbos kitų darbui ir ugdys įprotį nešvaistyti maisto. Kaip tą padaryti kuo paprasčiau ir įtraukiau, pataria V. Laikykite tai žaidimu. Vyresnėliai jau supranta, kad namuose reikia atlikti ir darbų, bet mažiesiems veiklą sode geriau laikyti ne privaloma užduotimi, o pramoga. Pasirūpinkime, kad vienu metu nereikėtų daryti pernelyg daug darbų, nes tai gali slopinti entuziazmą.
„Vaikui gera pramoga bus ir jeigu paprasčiausiai paprašysite apipurkšti augalų lapus vandeniu. Gali padėti intriguojantys dalykėliai - vaikiški sodininko rinkiniai arba specialios pirštinės. Vyresnius vaikus, kurie užsispyrusiai nenori dalyvauti tvarkant sodą, gali paskatinti varžybos. Gėlių laistymo, gėlynų kasimo ar lapų grėbimo varžybos tarp brolių ir seserų arba tėvų ir vaikų motyvuos darbus atlikti greičiau ir kruopščiau. Parinkite tinkamus augalus. Greičiausias būdas sudominti sodininkyste - pasodinti vaiko mėgstamą daržovę, kurią jis pats mėgsta valgyti. Parduotuvėse galite rasti specialiai jiems skirtas sėklas, kurios parinktos atsižvelgiant į augalų grožį ir paprastumą auginant. Galima pradėti nuo greitai augančių pupelių, žirnių ir prieskoninių žolelių, nes tai nereiklūs augalai, o mainais jie įspūdingai auga.
„Kai vaikai matys, kaip greitai ir sėkmingai auga pačių pasėtos daržovės, jie ir patys lengviau susigundys paragauti savo darbo rezultatų. Todėl verta pasisėti salotų, laiškinių česnakų. Ridikėliai yra tikrai graži daržovė, vaikai entuziastingai traukia iš žemės jų mielus raudonus rutuliukus. Špinatai taip pat greitai auga, duoda didelį derlių ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, todėl idealiai tinka daržininkystei su vaikais“, - patarimais dalijasi V. Pasirūpinkite saugumu - ir patrauklumu. Dirbant sode ar darže, žinoma, vaikų saugumas turėtų išlikti prioritetas. Pasirūpinkite, kad šalia nebūtų neatitvertų vandens telkinių (net ir nedidelių tvenkinukų), nepalikite be priežiūros savo įrankių, trąšų. Būtina tinkama apranga, įskaitant kepurę, kad galva būtų apsaugota nuo saulės spindulių, ir pirštines, kad būtų apsaugotos jautrios rankos. Tiek veikla, tiek reikmenys, kuriuos naudos vaikas, turėtų atitikti jo amžių.
„Vaikai mėgsta mėgdžioti mus, suaugusiuosius. Jie irgi nori pabandyti dirbti kauptuku, grėbliu, laistytuvu ar kitais įrankiais. Tačiau tai, kas mums įprasta, vaikams gali kelti riziką ar paprasčiausiai būti nepatogu. „SodoLendo“ asortimente tikrai rasite tai, ką vaikai galės saugiai naudoti savarankiškai arba prižiūrimi tėvų. Prižiūrėkite. Prižiūrėti reikėtų ne tik mažuosius, bet ir tai, kaip jie atlieka užduotis. Kruopštumo, augalų pažinimo jie dar tik mokosi, tad kai kurios gėlės, sėklos gali gauti per daug vandens, kitos - per mažai. Duokite savą „daržą“. Tai puikus būdas ugdyti atsakomybę - parinkite nekaprizingų augalų, kuriuos lengva prižiūrėti. Tai neturi būti dalis lysvės, puikiausiai pakaks didesnio vazono ar lovelio net ir ant namų palangės ar balkone. Ten auginkite prieskonines žoleles, šviežias daržoves. Įkurkite vabzdžių viešbutį. Pastaraisiais metais išpopuliarėję, jei turi daug privalumų. Juos nesunku pagaminti, pats procesas bus įdomus ir vaikams, o rezultatas bus naudingas dar ir gyvajai gamtai. Pasak V. Paukštelo, paprastam vabzdžių viešbučio projektui reikia tik atviros dėžės - vaikai gali bėgioti po sodą ir surinkti jam reikiamų medžiagų: šakelių, samanų, sausos žolės, kankorėžių ir pan. Skanaukite kuo dažniau. „Kuo jau kuo, bet vaikai kantrybe dažniausiai nepasižymi. Todėl labai naudinga būtų kuo dažniau į savo mitybos racioną įtraukti namuose užaugintas šviežias gėrybes, kad mažieji galėtų nuolatos matyti savo pastangų rezultatą. Kol daržovės dar tik noks, paprašykite iš daržo ar nuo palangės nuskabyti šviežių prieskoninių žolelių lapelių vakarienei, gerkite mėtų arbatą arba vandenį su ja, pusryčių sumuštinius gardinkite svogūnų laiškais nuo palangės“, - pataria V.