Virškinimas - tai fiziologinis procesas, per kurį mechaniškai susmulkintas maistas chemiškai suskaidomas į paprastesnius organizmo asimiliuojamus junginius. Tai būdingas procesas tiek žmogui, tiek gyvūnams.

Virškinimo Etapei

I virškinimo etapas prasideda maistui patekus į burną. Dantimis gyvūnai susmulkina ir sutraiško pašarą, kad jį būtų lengviau nuryti ir toliau virškinti. Esant burnos ertmės problemoms, pvz.: dantenų uždegimui, dantų lūžiui - gyvūnas tinkamai neapdoroja maisto arba visai atsisako ėsti.

II etapu pašaras iš burnos per stemplę keliauja į skrandį ir pradedamas virškinti. Skrandyje, veikiant enzimams ir skrandžio rūgštims, prasideda baltymų skaidymas.

III etapu vyksta maisto medžiagų absorbcija iš virškinimo trakto į kraujotaką. Plonajame žarnyne absorbuojami baltymai, angliavandeniai ir riebalai, o storajame - elektrolitai ir vanduo. Jeigu augintinio storajame žarnyne yra uždegimas ar sudirginimas, jis gali pradėti viduriuoti.

Paskutinis etapas - pašalinimas. Maisto medžiagos, kurios nebuvo pasisavintos viso virškinimo metu, yra pašalinamos išmatų pavidalu. Šuns ar katės mityba bei sveikata turi didelę įtaką išmatų spalvai, konsistencijai, tekstūrai, kvapui bei kiekiui. Pavyzdžiui, šeriant gyvūną lengvai virškinamu pašaru, išmatų kiekis bus mažesnis, kvapas silpnesnis.

Pagrindinis energijos šaltinis - Angliavandeniai

Angliavandeniai - vienas pagrindinių maistinių medžiagų šaltinių. Tai greitai ir paprastai pasisavinamos energijos rezervuaras. Energiją galime gauti taip pat iš riebalų ir baltymų, tik tai bus antros kartos energija, kuriai gauti prireiks laiko ir organizmo pastangų, bei išsiskirs šalutiniai toksiški produktai. Su angliavandeniais gauname ne tik energijos, bet ir organizmui svarbias kitas medžiagas: skaidulas, vitaminus ir mineralus.

Pagrindinis energijos šaltinis. Virškindamas angliavandenius organizmas juos paverčia gliukoze, kuri yra pagrindinė energijos forma smegenims ir raumenų audiniui.

Angliavandeniai greičiau paverčiami gliukoze, kuri gali būti nedelsiant naudojama kaip energija. Smegenų veikla. Smegenys energiją ima iš gliukozės, nes ji greitai ir lengvai prieinama. Angliavandenių turintys maisto produktai pasižymi vitaminų ir mineralų gausa. Pavyzdžiui, grūdai turtingi B grupės vitaminais, geležimi ir magniu.

Skaidulos, esančios daugelyje angliavandenių, yra naudingos virškinimo sistemai. Jos padeda išlaikyti reguliarų žarnyno judrumą ir gali užkirsti kelią vidurių užkietėjimui.

Angliavandeniai padeda riebalų metabolizmui. Skaidulos išneša blogąjį cholesterolį, neleidžia jam užsilikti organizme ir daryti žalą. Angliavandeniai padeda subalansuoti insulino išsiskyrimą, kuris svarbus gliukozės kiekio kraujyje reguliavimui.

Skaidulinės medžiagos gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda lengvinti II tipo cukrinio diabeto simptomus, kovoja su virškinimo trakto ligomis. Su maistu gaunamos skaidulos organizme skaidosi ir iš jų susidaro riebalų rūgštis butiratas. Moksliškai įrodyta, jog ši riebalų rūgštis svarbi storosios žarnos vėžio prevencijai.

Gerieji angliavandeniai - tai neapdoroti arba minimaliai apdoroti angliavandeniai. Juose gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų vertingų maistinių medžiagų. Dar kitaip vadinami sudėtingaisiais (kompleksiniais) angliavandeniais, kuriuos organizmas įsisavina palaipsniui per 3-4 valandas. Visą tą laiką aprūpina mus energija bei palaiko sotumo jausmą.

Blogaisiais angliavandeniais vadinami perdirbti ir apdoroti maisto produktai, kuriuose yra pridėtinių cukrų, mažai skaidulų ir kitų vertingų maistinių medžiagų.

Angliavandeniai kasdien turėtų sudaryti apie 45-60 proc. suvartojamų kalorijų. Iš jų cukrų tik 5-10 proc. dienos energijos poreikio. Pavyzdžiui, jei per dieną suvartojate apie 2000 kcal, tai iš jų tik 1200 kcal turėtų būti gaunamos iš angliavandenių.

Norint sužinoti, kiek angliavandenių turi suvartoti konkretus žmogus, reikia įvertinti jo sveikatos būklę, svorį, sportinį aktyvumą ir energijos poreikį per dieną.

Jei jų pritrūksta, energijos gamybai organizmas naudoja riebalus ir baltymus. Tarkim, jei žmogus laikosi keto dietos ir jo mityboje dominuoja baltymai ir riebalai, energijai reikalingą gliukozę organizmas susintetina ir iš jų. Jei organizme atsiranda per daug angliavandenių, jie virsta riebalais.

Skaidulinės maisto medžiagos priskiriamos angliavandeniams (polisacharidams). Jos virškinamajame trakte nesifermentuoja, bet jas skaido storosios žarnos bakterijos, o susidarę monomerai rezorbuojami. Dar kitaip jos vadinamos gerųjų bakterijų maistu - prebiotikais, be jų mūsų žarnyno gerosios bakterijos negyvuotų. Netirpios skaidulos dar vadinamos žarnyno šluota: skatina aktyvesnę žarnyno peristaltiką, didina išmatų tūrį.

Angliavandenių virškinimas prasideda burnoje veikiant seilių fermentams - amilazei ir maltazei. Jis trunka gana trumpai. Čia skaidomi krakmolas, glikogenas. Ilgi polisacharidai skaidomi iki trumpesnių polisacharidų, t.y. dekstrinų ir disacharido maltozės. Angliavandenių virškinimas tęsiamas plonajame žarnyne.

Esama sutrikimų, kai tenka riboti angliavandenių suvartojimą (įskaitant skaidulines medžiagas): pavyzdžiui, gydant vaikų epilepsiją. Skaidulų kiekis sumažinamas ir sergantiems kolitu.

Subalansuotoje mityboje reikėtų vengti didelio perdirbtų angliavandenių kiekio. Svarbiausia - pakankamas gerųjų angliavandenių kiekis, kuris padėtų išlaikyti sveikatą ir energijos lygį.

Tradicinės medicinos gydytojai skirstydavo maistą į „šildantį“ ir „šaldantį“. Rytuose tai daroma iki šiol. Pavadinimai atsirado stengiantis paaiškinti virškinimą taip, kad visi suprastų. Manyta, kad virškinimas yra procesas, panašus į valgio gaminimą, todėl maisto produktai, skatinantys medžiagų apykaitą, arba maisto vertimą energija, buvo apibūdinami kaip „šildantys“, o tie, kurie lėtina medžiagų apykaitą, buvo vadinami „šaldančiais“.

Nereikėtų pamiršti, kad skirtingi produktai ir virškinami skirtingai. Pavyzdžiui, mėsa ir riebalai virškinami iki keturių valandų (mažiausiai dvi), dauguma daržovių - dvi valandas, o cukrus ir vaisiai paprastai suvirškinami per valandą.

Baltymus skaido tripsinas, chimotripsinas, angliavandenius - amilazė, maltazė, riebalus - lipazė. Plonojoje žarnoje maistas toliau virškinamas ir pro jos gleivinės mikrogaurelius suskaidytos maisto medžiagos patenka į kraują ir limfą.

Maisto Derinimas

Kad būtų lengviau suvokti, maistą sugrupuosime į grupes:

1. 1 grupė: baltyminiai produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, sėklos, riešutai, grybai, pieno produktai, baklažanai); jie virškinami rūgščioje terpėje.
2. 2 grupė: žalias termiškai neapdorotas maistas (sezoninės daržovės, salierai, cikorija, kopūstai, špinatai, rūgštynės, ropės, agurkai, petražolės, šparagai, česnakai, paprika, ridikėliai, vaisiai, uogos ir sausas vynas); jis savyje turi virškinimo fermentų, kurie dalyvauja virškinimo procese.
3. 3 grupė: angliavandeniai (bulvės, varpiniai, iš kurių kepama duona, žemės riešutai, moliūgai, aguročiai, cukrus ir sirupai (įvairus cukrus, padažai, medus, uogienės); jie virškinami šarminėje aplinkoje.
4. 4 grupė: riebalai (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų aliejai, sviestas, lašiniai, riebi mėsa, grietinė, grietinėlė).

Maisto grupių derinimas tarpusavyje

• Baltymų (1 grupė) derinimas su angliavandeniais (3 grupė): derinys netinkamas.
• Baltymų (1 grupė) derinimas tarpusavyje: tinkama, tačiau vienu metu patartina valgyti vieną koncentruotą baltyminį maistą.
• Baltymų (1 grupė) derinimas su žaliu maistu (2 grupė): derinasi, parinkus nerūgščius nekrakmolingus augalus.
• Angliavandenių (3 grupė) derinimas su žaliu maistu (2 grupė): tinkama, priderinus nerūgščius produktus.
• Žalias maistas (2 grupė) kartu su riebalais (4 grupė): derinys tinkamas.
• Baltymų (1 grupė) ir riebalų (4 grupė) derinimas: netinkamas.

Mėsos paruošimo įtaka virškinimui

Mėsa yra svarbus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis daugelyje mitybos racionų, tačiau kaip mes ją paruošiame gali turėti įtakos ne tik jos skoniui, bet ir virškinimui bei maistinių medžiagų pasisavinimui.

• Kepta mėsa: kepimo metu mėsa gali būti veikiama aukštos temperatūros, kuri gali suskaidyti kai kurias baltymų struktūras ir padaryti mėsą lengviau virškinamą.
• Virta mėsa: paprastai būna minkštesnė ir švelnesnė, nes vanduo arba garai padeda suskaidyti kolageną ir jungiamuosius audinius, tai gali palengvinti mėsos kramtymą ir virškinimą.

Mėsos tipas turi reikšmingą įtaką virškinimui, kaip pavyzdžiui raudona mėsa (jautiena ar aviena), paprastai yra sunkiau virškinama nei balta mėsa (vištiena ar kalakutiena).

Šioje lentelėje apibendrinama vidutinė skirtingos mėsos virškinimo trukmė, priklausomai nuo paruošimo būdo:

Mėsos paruošimo būdas	Vidutinė virškinimo trukmė
Kepta mėsa	4-6 valandos
Virta mėsa	3-4 valandos

Sveikatos sutrikimai, turintys įtakos angliavandenių virškinimui

Kai kurios ligos gali sutrikdyti angliavandenių virškinimo procesą. Toliau pateikiamas sąrašas nėra baigtinis, o šios būklės paprastai yra retos ir genetinės, t. y. paveldimos gimstant.

• Galaktozemija: genetinis sutrikimas, turintis įtakos tam, kaip organizmas apdoroja paprastąjį cukrų galaktozę.
• Fruktozės malabsorbcija: taip pat vadinama dietiniu fruktozės netoleravimu. Ji turi įtakos tam, kaip organizmas skaido vaisių ir daržovių, medaus, agavų ir perdirbtų maisto produktų cukrų fruktozę.
• Mukopolisacharidozė: Hunterio sindromas yra paveldimas sutrikimas, priskiriamas mukopolisacharidozėms (MPS).
• Piruvato apykaitos sutrikimai: Piruvato dehidrogenazės trūkumas yra paveldimas sutrikimas, priskiriamas piruvatų apykaitos sutrikimams.

Maistinių Medžiagų Pasisavinimo Gerinimas

• Kruopštus kramtymas padeda mechaniniam maisto suskaidymui ir sumaišymui su seilėmis, kurios pradeda angliavandenių skaidymo procesą.
• Kai kurių žmonių organizmai gali efektyviau pasisavinti tam tikras maistines medžiagas dėl genetinių ypatybių.

---