Žalumynai užauga visi vienu metu, salotos apkarsta nespėjus jų suvalgyti, o antroje vasaros pusėje jų išvis nebeturite? Norite salotų turėti kuo ilgiau, bet pasėti jas galite tik per vieną kartą? Jei nesugudrausite, gausite didelį salotų derlių vienu metu. Kad taip neatsitiktų jums, štai keletas gudrybių, kaip prailginti derliaus laiką.
Kaip prailginti salotų derliaus laiką
Skirtingų veislių pasirinkimas
Skirtingų veislių salotos užauga per nevienodą laiko tarpą. Vegetacijos laikotarpis būna nurodytas ant pakuotės. Paprastai rekomenduojama sėti salotas kas savaitę ar dvi, tokiu būdu turėti nuolat naują skanių salotų derlių.
Daigų pikuojimas
Dar vienas būdas prailginti salotų derliaus laiką - pikuoti daigus. Kai daigai pikuojami, jų vegetacija šiek tiek pristabdoma, kol daigai adaptuojasi naujoje vietoje. Todėl salotas galite pasėti vienu metu, vėliau dalį išdygusių išpikuoti, o kitos dalies nepikuoti, jas praretinti ir taip duoti vietos. Salotos, kurių tarpai bus retinami, nesustabdys savo augimo, todėl derlių gausite anksčiau. O salotos, kurios bus pikuojamos, derlių duos vėliau.
Salotas, kurias retinsite, iškart sėkite ne per tankiai. Jei salotos turės pakankamai erdvės, galėsite retinant išrauti ne mažyčius daigelius, o jau paaugusias salotas. Tarkim, sėjate vienos veislės salotas; pirmoje juostoje variantas jei sėjate netankiai ir retinate kai salotos paūgėja, antroje juostoje variantas jeigu pikuojate.
Salotų, kurios atželia, pasirinkimas
Salotų derlių prailginsite dar labiau, jei pasirinksite tokias, kurios atželia. Pavyzdžiui, ‚Red Salad Bowl‘ ar Lollo Bionda‘. ‘Lollo bionda’ lapinės salotos nupjautos vėl atželia.
Laistymo būdas
Jis nesusijęs su tuo, kad derlių gautumėt anksčiau ar vėliau, tai susiję su tuo, kad derlių gautumėte apskritai. Taigi mano patarimas - nelaistykite salotų iš viršaus, laistykite jas iš šono, laistykite žemę šalia. jei vandens pateks į salotų gūžės vidurį, prie kotelio, salotos gali pradėti pūti. kam jums papildomas vargas ir rizika?
Kitos salotų auginimo gudrybės
Sėja
Balandžio mėnesį galima tiesiai į gruntą sėti lapines salotas. Salotos nebijo vėsesnio oro, todėl galite drąsiai sėti, kai pražysta šalpusniai. Norėdami nuolat turėti salotų, sėkite kas dvi savaites ir mėgaukitės švelniu jų skoniu.
Karščio įtaka
Vidurvasarį tikriausiai teks daryti pertrauką - salotos mieliau pakenčia vėsų orą negu karštį. Vasarą salotos greitai sumedėja, apkarsta, iškelia žiedynstiebius. Yra veislių, kurios atsparios karštesnėms dienoms, krašteliai ne taip greitai nuruduoja - tai atskirai būna paminėta ant sėklų pakuotės. Tačiau nuolatinis laistymas yra būtinas.
Gūžinės salotos
Pasirinkdami įprastas, kasmet auginamas salotas, prarandame progą paįvairinti ir atnaujinti šių daržovių lysvę gūžinėmis ar kitokiomis įdomiomis rūšimis. Viena didžiausių salotų augintojų daromų klaidų - per tankiai susėti. Reikia įsivaizduoti, kiek vietos viena ar kita daržovė užims, tarp gūžinių salotų reikėtų palikti bent 20 cm. Salotos mūsų ūkyje yra pikiuojamos. Daržininkai, norintys iškart kuo rečiau susėti, jeigu plotas nedidelis, galėtų imti pincetą ir į kiekvieną duobutę sudėti po kelias sėklytes.
Garbanotosios salotos
Ūkininkė I. Stragytė-Andriukevičienė daržininkų dėmesį atkreipia į salotas, kurios atauga nupjautos. Tokios yra kai kurios garbanotosios (Batavia tipo) - tarkim, ‘Grand Rapid’ veislės, augančios gana sparčiai (vegetacijos laikas - 40-50 dienų), ilgai neperaugančios. Kita ankstyva žaliųjų garbanotųjų salotų veislė ‘Lollo Bionda’ Ievai įdomi iš augalo centro išaugančiais dailiais kūgeliais.
Salotų veislės
Andriukevičių auginama ‘Baltmoral’ - prancūziška sultingų Iceberg salotų veislė, nelinkusi sužydėti, atspari ligoms. Standžiai susisukusios, nekietėjančios gūžės dera nuo pavasario iki rudens.
‘Pantera’ - ankstyva čekiška sviestinių salotų veislė apvaliomis žaliomis gūželėmis, vegetacijos laikotarpis trunka 65-70 dienų. Auginimo nesunkina nei žydintys stiebai, nei miltligės.
Vienmetes (sėjamąsias) gražgarstes (Eruca sativa) ūkininkai Andriukevičiai augina kaip skonį paryškinančias, paįvairinančias salotas, ypač tinkančias prie mėsos patiekalų, įvairioms užtepėlėms, picoms. Lapai gana platūs, galuose užapvalinti, aštroko, garstyčias primenančio skonio, su riešutų prieskoniu. Vienmetės gražgarstės yra švelnesnio skonio negu siauralapiai šatreiniai.
Siauralapiai šatreiniai (Diplotaxis tenuifolia), kitaip vadinami daugiametėmis (ar netgi laukinėmis) gražgarstėmis - pikantiškesnio, dar ryškesnio skonio, siauresniais, plonesniais, labiau karpytais lapais.