Su mažuoju keturkoju draugu į jūsų namus atkeliauja ne tik džiaugsmas ir žaidimai, bet ir didelė atsakomybė - išauginti sveiką, stiprų ir laimingą šunį. Viskas prasideda nuo tinkamos mažo šuniuko mitybos. Kaip ir mažiems vaikams neduotumėte bet kokio maisto, taip ir maistas šunims turi būti parenkamas itin atidžiai, kad užtikrintų sparčiam augimui būtinas maistines medžiagas ir pakankamą energijos kiekį.

Mažų Šuniukų Mitybos Ypatumai

Jauni šuniukai greitai auga ir vystosi, todėl nenustebkite, jeigu jūsų mažasis keturkojis draugas suės didesnę maisto šunims porciją nei kaimynų suaugęs šuo. Mažyliams, kurie auga, turi būti užtikrintas reikiamas maistinių medžiagų kiekis. Jie yra judrūs, nori žaisti, daug miega, ilsisi. Tam jie turi turėti daug energijos ir jėgų. Svarbiausias energijos šaltinis - riebalai. Taip pat reikalingi baltymai, vitaminai, mineralai.

Šuo iki vienerių metų amžiaus yra laikomas dar nesuaugusiu šunimi. Nuo vienerių metų - jau suaugusiu šunimi. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai augančiam šuniukui su maistu svarbu duoti pakankamai statybinės medžiagos - baltymų.

Mėsa Šuniuko Racione

Mėsa neturėtų būti per riebi, pradžiai geriausiai tinka žalia vištiena, neriebi aviena ar jautiena, pavyzdžiui „RAFUS MENU“ Rinkinys mažiesiems, visavertis jautienos dalas su skrandžiais, vėliau įtraukiant ir kitas „RAFUS MENU“ maisto rūšis. Neskubėkite tik maitinti lašiša, nes ji yra pati riebiausia, o riebalus skaidyti jaunam organizmui dar kiek sunkoka. Augančiam šuniukui (iki metų amžiaus) kasdien reikėtų duoti po 50 g mėsos vienam svorio kilogramui. Suaugusiam šuniui per dieną reikėtų duoti mėsos kiekį, atitinkantį 2-3 proc. jo kūno masės.

Kuomet atrodys, kad šuniukas pasiryžęs sugraužti visus namus, gali kilti noras jam duoti graužti kaulą. „Plikų“ ar virtų kaulų, ypač atraminių, be mėsos neduokite niekada - nuo jų dėvisi dantys, dauguma kaulų skyla skeveldriškai ir gali pažeisti šuns burnos gleivinę ar virškinamąjį traktą.

Jeigu šuniuką šeriate natūraliai, t.y. pasirinkote BARF mitybą, jo racioną rekomenduojama praturtinti pieno produktais, daržovėmis ir vaisiais. Tik atkreipkite dėmesį ir neduokite produktų, kurie šuniukams yra žalingi (pvz.

Papildomi Produktai Šuniuko Mityboje

• Vertingiausias ir svarbiausias pieno produktas - kalciu praturtinta varškė, ją rekomenduojama duoti bent vieną kartą per savaitę. Galite parduotuvėje nusipirkti įprastos varškės ir papildomai į ją įdėti kalcio. Kalcis reikalingas augančio šuniuko kaulams ir dantims, raumenų ir nervų sistemos vystymuisi. Taip pat naudingas kefyras ar rūgpienis - padės šuniuko virškinimo sistemai. Pieno šuniukams rekomenduojama neduoti visai. Verta atminti, kad yra šuniukų, kurie netoleruoja laktozės, taigi stebėkite augintinį ir kaip jo organizmas reaguoja į pieno produktus.
• Kad ėdalas būtų dar įvairesnis, į racioną galite įtraukti daržovių. Būtent daržovės, vaisiai ir uogos augančio šuniuko mitybą praturtina vitaminais. Papildykite mažojo augintinio racioną morkomis, kopūstais, moliūgu, burokėliais, špinatais, brokoliais, salieru, agurku. Jas duokite smulkiai pjaustytas ar trintas, virtas ar šviežias. Neduokite vynuogių, avokadų ir brokolių. Morkos, žirniai, saldžiosios bulvės ir bananai - juose yra daug vitaminų, kalio, kuris yra naudingas šuns raumenims, inkstams, nervinei sistemai.Į mitybą taip pat galima įtraukti ir mėlynes, spanguoles, mangus, apelsinus, persikus, ananasus, kriaušes, braškes, arbūzą.
• Kiaušiniai taip pat vertingas maisto produktas mažiems šuniukams. Su pieno produktais galima duoti žalius kiaušinių trynius. Taip pat racioną papildyti virtais kiaušiniais ar omletu. Per savaitę užteks 2-3 kiaušinių. Žalių baltymų reikėtų vengti.

Šėrimo Režimas

Šuniukas iki 2-3 mėn. turėtų būti šeriamas 3-4 kartus per dieną. 4-5 mėn. sulaukęs keturkojis turėtų gauti ėsti jau tris kartus per dieną, o 6-8 mėn. šuniukas pamažu pereina prie suaugusio šuns maitinimo režimo ir turėtų būti šeriamas du kartus per dieną.

Ko Nereikėtų Duoti Šuniukui

• Taip pat neduokite savo augintiniui atliekų ar maisto gabaliukų nuo stalo. Tokiame maiste gali būti daug riebalų, termiškai apdorotų kaulų, prieskonių, druskos.
• Saldumynai mažina apetitą, sukelia nutukimą, diabetą, nervingumą, kenkia dantims ir akims - pastarosios pradeda ašaroti, gali išsivystyti katarakta.
• Rūkytas maistas tiek mažiems šuniukams, tiek dideliems šunims - nuodai.
• Kaip ir patys nevalgote sugedusio, supelijusio maisto, taip jo negalima duoti ir šunims.
• Šuniukui gali pakenkti ir „per didelė“ meilė, kai ji išreiškiama nenormuotomis porcijomis chaotišku maitinimo grafiku. Iš didelės meilės gali atsirasti tokios problemos kaip nutukimas, virškinimo sutrikimai.

Jorkšyro Terjerų Ypatumai

Jorkšyro terjerai - labai energingi šuniukai, trokštantys nuotykių ir iššūkių. Jie labai drąsūs, lojalūs, protingi, labai prisirišę prie savo šeimininko, mylintys, švelnūs. Manoma, kad Jorkšyro terjerai buvo kryžminami su Peizlio ir Klaidsdeilio terjerais. Šių mažų šuniukų veislė oficialiai buvo pripažinta 1898 metais. Jorkšyrai tuo metu buvo auginami kaip vieni geriausių pelių gaudytojų. Taip pat juos vesdavosi į medžioklę, kad atneštų sumedžiotą grobį.

Reguliari priežiūra Jorkšyro terjerams yra ypač reikalinga. Šio gyvūno kailis turi būti šukuojamas kiekvieną dieną. Jeigu vedatės jį į parodą, kailį turėtumėte šukuoti mažiausiai valandą laiko, kad jis blizgėtų ir būtų tinkamai paruoštas, taip pat galite naudoti įvairias priemones plauko būklei pagerinti.

Jorkšyrai yra lengvai treniruojami šunys, netgi jei būna užsispyrę, supykę ar tiesiog pavargę. Šį šunį galima išugdyti, tik reikia tvirtai ir nuosekliai jam kartoti komandas, taisykles. Kasdien jorkšyrui reikia aktyviai judėti 20-40 minučių. Jiems patinka vaikščioti, bėgioti risčia, žaisti, išdykauti. Tai nėra vien tik kišeninis šunelis. Tipiškas šios veislės šuo tiesiog trykšta energija.

Dauguma šios veislės šunų turi jautrią virškinimo sistemą, tad jų maisto racioną turėtumėte labai prižiūrėti. Ši informacija patars jums, kokiu maistu, kada ir kaip šerti savo šuniuką.

Šėrimo Etapai

• Jauniklių maitinimas: kai mažylio nebežindys mama, jam po truputį reikės duoti natūralaus maisto. Jeigu nusipirkote jauniklį, paklauskite šeimininkų kuom jį maitino. Nes staiga perėjus prie kitokio maisto, jam gali sutrikti virškinimas, jis gali pradėti vemti ir viduriuoti, todėl nepasisavins reikalingiausių maisto medžiagų, jausis blogai ir bus alkanas. Pradėjus šerti augintinį natūraliu maistu, duokite jam po labai mažai ir tik keturis kartus per dieną. Neduokite per daug maisto vienu metu.
• Jaunų šunų maitinimas: paaugus jaunikliui mityba taip pat kinta. Kol dantys nustos augti, o tai įvyksta apie šeštą jų gyvenimo mėnesį, jie turi būti maitinami tris kartus per dieną. Bet nuo 6 mėnesių iki 1 metų dviejų maitinimų per dieną jiems turi visiškai pakakti. Šiuo laikotarpiu labai svarbu jorkšyrus maitinti sveikai, puikiai subalansuotu maistu tam, kad jie gerai vystytųsi ir augtų. Ką šuniukas pasisavins per šį laikotarpį, tai turės įtakos jo visam likusiam gyvenimui.
• Suaugusių šunų maitinimas: kai jorkšyras subręsta (1 metų), pamažu pratinkite jį prie šėrimo tik kartą per dieną arba vieną pašaro porciją padalinkite į dvi dalis ir duokite vieną dalį ryte, kitą - vakare. Jeigu manote, kad jam to nepakanka, pasikonsultuokite su veterinaru. Jis jums patars, kaip geriau šerti savo augintinį.
• Vyresnio amžiaus šunų maitinimas: sulaukęs 7 metų amžiaus jorkšyras laikomas jau pagyvenusiu šunimi. Tokio amžiaus šunims patartina duoti specialiai pagyvenusiems šunims subalansuotą maistą, taip jie pasisavins maistingąsias medžiagas, kurias praranda bėgant metams.

Rekomendacijos

• Prieš šeriant būtina perskaityti, kas yra rašoma ant pakuotės.
• Rekomenduotina jorkšyrus šerti specialiai jiems subalansuotu maistu, kuriame yra reikalingiausių maisto medžiagų mažos veislės šunims.
• Geriausia jiems duoti tik sausą maistą, kartais palepinant konservais.

Kartais šiems šunims gali pasireikšti užpakalinės kūno dalies paralyžius, kurio priežastis - išvarža stuburo diske ir kitos stuburo problemos. Jorkšyro terjerų kaulai yra labai trapūs, todėl saugokite, kad jis nenukristų ar kitaip nesusižeistų.

Mitybos Pasirinkimai

Ėdalas, nepriklausomai nuo gamybos būdo, turi būti kokybiškas: skanus, lengvai virškinamas, paruoštas iš visaverčių žaliavų, bet ne iš subproduktų, sugedusių daržovių ar grūdų.

• „Sausame davinyje yra visko, ko reikia gyvūnui pagal amžių, veislę, fizinį aktyvumą, sveikatą. Aukščiausios kokybės ėdalas gaminamas be jautienos ir kiaulienos, kaip baltymų šaltinis naudojama vištiena, ėriena, antiena, lašiša. Angliavandenių suteikia ryžiai, žirniai, daržovės. Į dietinį ėdalą pridedama specifinių medžiagų, kurių reikia tam tikru augimo tarpsniu arba ligų profilaktikai.
• Pavyzdžiui, stambių šunų (mastifų, dogų) ir kačių (Meino meškėnų) racionas papildytas junginiais, reikalingais kaulams ir sąnariams, širdies veiklai.

„Pritaikius tinkamą maistą, nereikia jo keisti be priežasties, tik dėl smalsumo. Jei šuo ar katė noriai ėda, gerai jaučiasi, raciono kaita sukelia organizmui stresą. Šeriant vienos firmos kokybišku ėdalu, virškinimo trakte nusistovi tam tikra mikroflora, todėl maksimaliai įsisavinamos maisto medžiagos, sumažėja išmatų kiekis.

Pagal sudėtį ir kokybę sausas ėdalas būna ekonominės, vidutinės (Premium) ir aukščiausios (Superpremium) klasės. Pirmosios rūšies pakuočių galima įsigyti prekybos centruose, tačiau, pasak veterinarijos gydytojos, tai nėra pats geriausias pasirinkimas.

„Veterinarijos vaistinėse prekiaujama Premium ir Superpremium klasių ėdalu, taip pat specialiu dietiniu maistu, skiriamu veterinarijos gydytojo atskirų ligų atvejais. Ypač atidžiai reikia šerti jaunus keturkojus. Greitai augantiems didelių veislių šuniukams reikia daugiau maisto medžiagų, mineralų ir vitaminų.

Ligos ir Mityba

• Dermatologinės problemos: dermatologinės linijos ėdalas skirtas odos ligomis sergantiems gyvūnams. Sveiko augintinio oda yra švelni, švari, be pleiskanų, neparaudusi. Susirgęs gyvūnas jaučia niežulį, todėl nusikaso. „Dermatologines problemas lemia alergija, parazitai, hormonų pusiausvyros sutrikimai, infekcijos. Tik veterinarijos gydytojas gali nustatyti ligos priežastį ir paskirti gydymą.
• Dantų problemos: Dantų problemos yra dažnos, nes šeimininkams sunku rūpintis gyvūnų higiena, ne visi keturkojai leidžiasi švarinimo procedūroms. Ilgainiui iš nasrų ima sklisti blogas kvapas, pagausėja seilėtekis, ant dantų susidaro gelsvų apnašų, išsivysto dantenų uždegimas ir gyvūnas negali ėsti dėl skausmo burnoje. "Joks ėdalas nenuvalys dantų akmenų. Tokios procedūros atliekamos veterinarijos gydyklose. Norint ateityje išvengti blogo kvapo iš nasrų ir apnašų, gyvūnui rekomenduojama speciali dieta. Jos esmė - didesnio dydžio granulės, skatinančios daugiau kramtyti ir taip neleidžiančios susidaryti dantų akmenims“.
• Šlapimo takų ligos: Šlapimo takų ligos aktualios kačių savininkams, nes jų augintinės ypač dažnai serga akmenlige, cistitu. "Problema būdinga bet kokio amžiaus, lyties ir veislės katėms. Sergantis gyvūnas šlapinasi dažnai ir po nedaug (kartais su krauju), tupia nebūdinga poza, šlapinasi su skausmu, nebūdingose vietose. Be medikamentinio gydymo, skiriamas ir specialus ėdalas, kuris palaiko šlapimo pH (6,2-6,4) ir neleidžia formuotis akmenims, apsaugo nuo nutukimo.
• Virškinimo problemos: Virškinimo trakto sveikata - svarbus augintinio gerovės požymis, kuris priklauso nuo ėdalo. „Kartais pasitaiko nežymių negalavimų, kurie praeina savaime, tačiau jei pasireiškia ilgalaikės problemos, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas ir organizmas badauja. Jei augintinis vemia, viduriuoja, jam užkietėjo viduriai, pučia pilvą, nereikia atmesti alergijos ėdalui, infekcijos, fermentų trūkumo.

Subalansuota Mityba Jorkšyro Terjerams

• BRIT CARE Mini Grain-Free Yorkshire sausame šunų ėdale gausu baltymų, jame nėra grūdinių produktų. Tai užtikrina, kad ėdalas turi daug vertingų sudedamųjų dalių. Be lašišos, tai tunas, vištienos riebalai, dumbliai ir kiti ingredientai, kuriuose gausu mineralų ir vitaminų.
• ROYAL CANIN Yorkshire Terrier Adult - tai sausas ėdalas, kuris visapusiškai veiksmingas ir skanus net išrankiausiems jorkšyrams. ROYAL CANIN Jorkšyro terjerų ėdale gausu agurklės aliejaus ir biotino, kurie yra atsakingi už sveiką ir gražų šuns kailį.

Mitybą šuo laiko kaip įprotį ir nesirenka to, kas gali jam pakenkti ar neigiamai paveikti jo savijautą. Taigi jam tikrai nereikėtų duoti šokolado ir kitų saldumynų, kuriuose yra kenksmingų medžiagų. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į duodamų porcijų dydį, nes jorkšyrų, kaip miniatiūrinės veislės atstovų, skrandžiai yra maži ir negali gerai sukramtyti per didelių maisto gabalų.

Dažniausios Klaidos Mityboje

Šunų maistas pagal veisles tėra komercinis triukas. Matydami ant ėdalo pakuotės savo augintinį, tiksliau - tos pačios veislės šunį, šeimininkai ją perka, tikėdami, kad šis maistas išskirtinai subalansuotas Jorkšyro terjerui ar vokiečių aviganiui.

Atidžiai parinkti racioną reikėtų ir į nutukimą linkusiems šunims. Tukti linkę ir vyresnio amžiaus sulaukę šunys. Jeigu auginate mažą šuniuką, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į keletą jiems būdingų fiziologinių ypatybių.

Kadangi maistas turi įtakos šuniukų kailiui, Maltos bišonus, kitus baltakailius šuniukus reikėtų šerti maistu, kuriame mažiau riebalų ir karotino, galinčių paskatinti rudų kailio dėmių atsiradimą, akių išskyrų pagausėjimą. Nereikėtų piktnaudžiauti lašiša, morkomis.

Šuniukų šeimininkams dažnai kyla klausimas, ar mažų šuniukų mityba skiriasi nuo jau suaugusių šunų. Kad augintiniai augtų sveiki ir gražūs, nuo mažens juos rekomenduojama šerti tinkamai, atsižvelgiant į jų dydį, fiziologinę būklę ir aktyvumą.

O kaip atpažinti, ar savo keturkojį draugą šeriate tinkamai? Stebėkite, kaip šuniukas jaučiasi, kaip atrodo. Jeigu atsiranda alergijos požymių, kailis tampa negražus ar šuo nuolat šeriasi, kūnas liesėja, galima įtarti, kad jo mityba netinkama. Netinkamą mitybą rodo ir nutukimas, kurį neretai lemia nebūtinai per riebūs maisto produktai.

Šėrimo Normų Pavyzdžiai

Žemiau pateikiami šėrimo normų pavyzdžiai naudojant „Farm Food HE“ ėdalą:

Mažų veislių šunys (5 mėn.):

• Vienam kilogramui svorio reikia 42-31 g ėdalo.
• Šuniukui, patenkančiam į 1-5 kg svorio kategoriją, pradedama duoti po 42 g ėdalo vienam kūno svorio kilogramui.
• Pamažu per 7 mėnesius šis ėdalo kiekis sumažinamas iki 31 g vienam kūno svorio kilogramui.

Didelių veislių šunys (5 mėn.):

• Vienam kilogramui svorio reikia 26-19 g ėdalo.
• Šuniukui, patenkančiam į 10-20 kg svorio kategoriją, pradedama duoti po 26 g ėdalo vienam kūno svorio kilogramui.
• Pamažu per 8 mėnesius šis ėdalo kiekis sumažinamas iki 19 g vienam kūno svorio kilogramui.

12 mėn. šunys:

• Vienam kilogramui svorio reikia 17-11 g ėdalo.
• Iš dalies suaugęs šuo, priskiriamas 20-30 kg svorio kategorijai, šeriamas pradedant nuo 17 g ėdalo vienam kūno svorio kilogramui.
• Kai jis pasiekia 16 mėnesių amžių, jam duodamas ėdalo kiekis yra sumažintas iki 11 g vienam kūno svorio kilogramui.

Suaugę šunys:

• Vienam kilogramui svorio reikia 11 g ėdalo.
• Suaugęs šuo, priskiriamas 20-30 kg svorio kategorijai, gauna 11 g ėdalo vienam kūno svorio kilogramui.

Atminkite, didžiausias jūsų meilės ir rūpesčio įrodymas - sveikas, laimingas ir energingas šuniukas.

---