Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mesos kokybės laboratorija turi ilgą ir turtingą istoriją, prasidėjusią dar praėjusio amžiaus viduryje. Ši laboratorija nuolat tobulėjo, plėtė savo veiklos sritis ir prisidėjo prie gyvulininkystės bei mėsos pramonės pažangos Lietuvoje.
Laboratorijos Istorija ir Raida
1956 m. Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutą perkėlus iš Vilniaus į Baisogalą, po reorganizavimo įkurta Biochemijos laboratorija.
Pradėti pirmieji tiriamieji gyvūnų aprūpinimo mikroelementais darbai.
Nustatytas teigiamas kobalto priedo žąsų ir kiaulių daviniuose poveikis.
1961 m. pradėti mikroelementų tyrimai pašaruose, išaugintuose įvairiuose dirvožemio tipuose.
Nustatytas mikroelementų (mangano, cinko, vario, molibdeno) kiekis Lietuvos pašariniuose augaluose ir jų susikaupimą sąlygojantys faktoriai, tirta kokiais mikroelementais ir kokiu kiekiu reikėtų papildyti kiaulėms ir galvijams skirtus kombinuotuosius pašarus.
Tirti kalcio ir fosforo kiekiai Lietuvoje auginamuose pašariniuose augaluose.
1962 m.1967 m. pertvarkius instituto padalinių struktūrą, laboratorija pavadinta Biochemijos ir radiobiologijos laboratorija.
Be jos, institute dar buvo 13 skyrių ir laboratorijų tarp jų Zootechninių analizių laboratorija, kuri 1976 m. prijungta prie Biochemijos ir radiologijos laboratorijos.
Laboratorijai iki 1981 m vadovavo Vitoldas Stankevičius.
Nuo 1981 m. laboratorijai vadovauja dr.
1983 m., instituto Mokslinės tarybos nutarimu, laboratorija reorganizuota į Centrinę zoocheminių analizių laboratoriją, prijungiant Pieno tyrimo laboratoriją, buvusią Galvijų veisimo sektoriuje.
Pradėti riebalų rūgščių tyrimai mėsoje ir pieno produktuose dujų chromatografijos metodais.
Kartu su kitais instituto mokslininkais, laboratorijos darbuotojai ištyrė drėgnų pašarų mišinių, įvairiais preparatais konservuoto siloso, rapsų grūdų ir išspaudų, gyvų mielių ir De-Odorase priedų įtaką karvių produktyvumui, maisto medžiagų virškinamumui, pieno kokybei ir sudėčiai, pieno technologinėms savybėms, sūrių kokybei.
Nustatyta, kad rapsų sėklos ir išspaudos neturėjo neigiamos įtakos pieno kokybei ir jo technologinėms savybėms.
Nustatyta nežymi teigiama Saccharomyces cerevisiae 1026 preparato įtaka tiek pieno cheminei sudėčiai, tiek ir kai kurioms technologinėms savybėms.
Atlikti tyrimai parodė, kad kombinuotuosiuose pašaruose importuotus sojų rupinius ekvivalentiškai pagal baltymus pakeitus Lietuvoje išaugintais saldžiųjų lubinų, pašarinių pupų, žirnių ar vikių miltais, pieno cheminė sudėtis, fizikocheminės ir technologines savybes iš esmės nesiskyrė.
Ženklesni skirtumai buvo nustatyti tik analizuojant kai kuriuos biocheminius pieno rodiklius.
Panašūs rezultatai gauti, kombinuotuosiuose melžiamų karvių pašaruose rapsų išspaudas pakeitus Lietuvoje išaugintų sojų pupelių miltais 2000 m.
2000-2005 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos bei ES teisės aktų suderinamumo, parengti pašarų maisto medžiagų, vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų, uždraustų vartoti antibiotikų, teršalų ir kt. kenksmingų medžiagų pašaruose cheminės analizės metodų techniniai reglamentai.
Kompleksiniuose darbuose (su kitais instituto mokslininkais) nagrinėjamas skirtingos biologinės vertės pašarų poveikis karvių produktyvumui ir pieno kokybei.
2007-2008 m. pašarų cheminės sudėties tyrimams kuriami ir pradėti taikyti artimojo infraraudonojo atspindžio spektroskopijos metodai (dr. G.
Produktų cheminės sudėties ir kokybės tyrimai.
Įvairių genotipų įtaka mėsos kokybei ir jos įvairovei.
Fermentacijai karvių didžiajame prieskrandyje ir produktyvumui.
Auginant galvijų prieauglį.
Vertei ir higieninei kokybei gerinti, tinkamumo ir patikimumo tyrimai.
Cheminė sudėtis, fermentacijos rodikliai.
Pienelio lipidų sudėčiai tyrimai.
Tarpsniais.
Vertės duomenų banko plėtra.
Nuo 1990 m. apibendrinami.
Duomenimis.
Produktus, naudojamus gyvūnų šėrimui.
Tūkst. įvairiems naminiams gyvūnams duomenimis.
Sad“.
2007-2011 m. mokslininkų kompetenciją.
Įgyvendinant projektą, 2010 m. serbų mokslininkės stažavosi ir įsisavino daugelį pašarų tyrimo metodų.
Kilmės produktų pateikimas vartotojui“ 2011-2013 m. pašarų kokybės tyrimų svarba ir atlikimu.
Kokybę bei įsisavins pašarų mėginių paėmimo būdus tyrimams.
Prof. Dr.
Mėsos Kokybės Tyrimai ir Analizė
Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijoje atliekami žemės ūkio gyvulių ir paukščių, laukinių žvėrių mėsos ir žuvies tyrimai, vertinama mėsos kokybė.
Tyrimai vykdomi siekiant gerinti gyvulių mėsos chemines, technologines, mitybos ir biologines savybes genetiniu ir ne genetiniu būdu.
Didelis dėmesys skiriamas mėsos produkcijos saugai ir ekologiškumui, kuriami pašarų priedai, gerinantys mėsos kokybę.
Laboratorijos bazėje parengta per 20 mokslo daktaro disertacijų.
Tyrimus disertacijai apie natūralių priedų įtaką gyvulių produktyvumui ir mėsos kokybei jau pradėjo daryti J. Klementavičiūtė.
Ji dirba su natūraliomis medžiagomis ir augalų (čiobrelių, ežiuolių, mėtų) ekstraktais, tiria česnakų, jonažolių, topinambų, moliūgų įtaką gyvulių produktyvumui ir mėsos kokybei.
Pagal ES reikalavimus laboratorija buvo modernizuota jau prieš dešimtmetį.
O praėjusiais metais atsirado dar didesnės galimybės analizuoti mėsos kokybę ir jos sudėtį - jas suteikia dujų chromatografinė sistema su liepsnos jonizaciniu ir masių detektoriais.
Ši sistema skirta mėsos baltymams išskirti ir identifikuoti, jų struktūrai tirti ir analizuoti, nustatyti maistinę ir biologinę vertę pagal baltymų kiekį ir jų kokybę, taip pat - peptidų ir amino rūgščių kiekį, jų santykį mėsoje ir kita.
Taigi, laboratorijoje įmanoma nustatyti riebalų, baltymų, sausųjų medžiagų, pelenų kiekį mėsoje.
Čia tiriamas mėsos spalvingumas, vandeningumas, vandens rišlumas, mėsos švelnumas, virimo nuostoliai, mėsos pH, cholesterolio kiekis, vitaminai, riebalų ir amino rūgštys raumenyse.
Laboratorijos mokslininkai gali įvertinti gyvulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes; nustatyti mėsos chemines ir fizines savybes, apibūdinančias jos kulinarinę, technologinę ir biologinę vertę.
Taip pat tiriama šėrimo ir laikymo technologijų ir atskirų pašarų bei jų priedų įtaka gyvulių mėsos produkcijai ir jos kokybei.
Moksliniai Projektai ir Bendradarbiavimas
LSMU Mesos kokybės laboratorija aktyviai dalyvauja įvairiuose moksliniuose projektuose, bendradarbiauja su kitomis mokslo institucijomis ir universitetais. Štai keletas pavyzdžių:
- 2021-2023: Projektas “Use of Edible Coating from Acid Whey Ultrafiltrate with Biocomponents and Biopackaging for the Assurance of Probiotic Cheese Safety and Quality (BIODANGA)”.
- 2021-2022: Tarptautinis projektas “EISuFood - Study about Food Habits and Knowledge about Edible Insects as Sustainable Foods”.
- 2020-2022: Projektas Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-04-0001 “Improving the Quality of LSMU Studies and Related Processes by Enhancing Human Resource Potential”.
- 2019-2023: COST activity project No. CA18217 “European Network for Optimization of Veterinary Antimicrobial treatment (ENOVAT)”.
- 2019-2022: COST activity project No. CA18101 “Sourdough Biotechnology Network towards Novel, Healthier and Sustainable Food and Bioprocesses” (SOURDOmICS).
- 2018-2021: Projektas “Innovative Use of Biocomponents and Starter Cultures for Modelling of Novel Milk and Whey Food Matrixes for Development of Safer Cheese Production” (INOCHEESE).
- 2018-2021: Projektas “Improved Health of Dairy Cows by Optimizing Animal welfare and by the Use of Biopreparations and Phytopreparations, Reducing the Use of Antibiotics and Antibiotic Resistance of Pathogenic Microorganisms” (No. 35BV-KK-17-1-03773).
- 2017-2021: Projektas “Development of Eubiotic Multifunctional Nutraceuticals”.
Be to, laboratorija bendradarbiauja su įvairiais užsienio universitetais ir mokslo centrais, tokiais kaip University of Copenhagen, University of Helsinki, Free University of Berlin, University of London ir kitais.
Šiuolaikinė Įranga ir Galimybės
LSMU Mesos kokybės laboratorija gali pasigirti modernia įranga, leidžiančia atlikti įvairius tyrimus ir analizes.
Laboratorijoje yra aukšto slėgio skysčių chromatografas, naudojamas organinių mišinių analizei, cholesterolio kiekiui raumenyse, taip pat vitaminams, nukleorūgštims ir kitoms organinėms medžiagoms nustatyti.
Pasak prof. A. Šimkaus, dabar didžiausia problema - mokslinių tyrimų finansavimas.
Tyrimams lėšų niekas neskiria, juos mokslininkams reikia užsidirbti ir gauti vykdant įvairius projektus.
Laboratorijos Kolektyvas
LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijos institutui priklausančiai laboratorijai prof. A. Šimkus vadovauja nuo 2013 m.
Jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Vilma Valaitienė - trijų vaikų mama, sugebanti derinti motinystę su moksline veikla.
Ji yra apgynusi mokslų daktarės disertaciją „Mineralinių medžiagų kiekis galvijų ir kiaulių mėsoje".
Disertaciją rengia ir doktorantė Jolita Klementavičiūtė.
Svarbiausios mokslinio kolektyvo pagalbininkės - laborantės Ilona Preikšienė ir Guoda Stanytė.